NAUJIENOS

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija apsvarstė Vilniaus mero R. Šimašiaus elgesį dėl feisbuke viešintų veiklos ataskaitų. Pasirodo, politikams, kurie jau įsitraukė į artėjančių rinkimų agitaciją, net feisbuko asmeninėje paskyroje negalima skleisti politinės agitacijos. Savivaldybių vadovai negali naudotis pavaldinių pagalba jų informacijai asmeninėje feisbuko paskyroje tvarkyti.

ŠVĖKŠNOJE nuo sausio 2 d. atidaryta UAB „Švėkšnos ambulatorija“, įsikūrusi Liepų a. 22. Čia dirba ne tik šeimos gydytojai, bet ir teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos.

KRAŠTO apsaugos ministerija primena, kad sausio 10 d. sudaryti šių metų karo prievolininkų sąrašai, į juos įtraukti 31 068 jaunuoliai, kuriems 19–26 m. Iš jų į tarnybą bus pašaukti 3827. Sąrašai paskelbti – https://sauktiniai.karys.lt  Prie kiekvienos pavardės nurodyta,  iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Šaukimai paštu nebus siunčiami. Visa aktuali informacija yra internete  www.karys.lt.

SĖKMĖ. Šilutės rajono moksleivių anglų kalbos olimpiadoje sėkmė lydėjo Šilutės pirmosios gimnazijos jaunimą. G. Gužauskaitė užėmė pirmąją vietą, B. Ranauskas – antrąją. Gimnazistams ruoštis padėjo anglų kalbos mokytojos N. Mulerova ir K. Sodonienė. G. Gužauskaitė pelnė teisę dalyvauti respublikinėje anglų kalbos olimpiadoje.

KAINOS. Kalėdų eglė ir jos papuošimas Vilniuje kainavo 95 tūkst. Eur, Kaune – 80 tūkst. Eur, Klaipėdoje – 58 tūkst. Eur. O kokie kaštai susidarė visoje Lietuvoje…

APLINKOSAUGININKAI  primena žvejams mėgėjams, kad ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo tvirtumu, jeigu jo danga storesnė kaip 7 cm. Žmonių grupei jis turi būti ne plonesnis nei 12 cm. Yra nustatyta prievolė žvejojant ant ledo turėti smaigus, kuriais pasinaudojus būtų galima išlipti įlūžus. Juos privalo turėti visi ant ledo žvejojantys asmenys.

PROKURORAI atlieka ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų Seimo narei Dovilei Šakalienei. Įtarimai pareikšti keliolikai asmenų, kurie viešoje erdvėje ir įvairiais ryšio kanalais grasino politikei už jos veiklą dėl vaiko teisių apsaugos Lietuvoje. Tai pamoka tiems, kurie įvairiose interneto svetainėse, telefonu ir kitaip šmeižia, nepagrįstai kaltina kitus. Yra pakankamai priemonių nustatyti tokius asmenis, o jų laukia įvertinimas teisme.

KULTŪROS ministras – Mindaugas Kvietkauskas. Švietimo, mokslo ir sporto ministru paskirtas trijose Vyriausybėse šiai ministerijai anksčiau vadovavęs 62 m. M. Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius. 2000-2008 metais A. Monkevičius švietimo ministru buvo R. Pakso, A. Brazausko ir G. Kirkilo vadovaujamose vyriausybėse.  Praėjusių metų pabaigoje atleidus tris ministrus, vadovo dar neturi Aplinkos ministerija.

NEBLAIVŪS. Pernai išaiškinti 9949 neblaivūs vairuotojai, tai mažiau negu 2017 m. Tačiau pernai  4945 vairuotojai patraukti baudžiamojon atsakomybės, nes jų girtumas viršijo 1,5 prom. Šis skaičius maženis už 2017 m. duomenis – buvo 5203 vairuotojai. Pernai  dėl neblaivių vairuotojų kaltės Lietuvoje žuvo 22 žmonės, 2017 m. – 17 žmonių.

EKSPERTAI prognozuoja, kad tarp geidžiamiausių naujų daiktų šiemet bus išmanieji laikrodžiai. Tarp kitų populiarėsiančių nešiojamųjų skaitmeninių prietaisų taip pat įvardijami virtualiosios realybės akiniai, išmanieji drabužiai, ausyse nešiojami prietaisai, skaitmeninės apyrankės ir sportui skirti laikrodžiai.

LIETUVA šiuos metus pradėjo turėdama 2,794 mln. gyventojų. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 14,9 tūkst., gimė 28,2 tūkst. vaikų, tai 500 mažiau negu 2017 m., mirė 39,8 tūkst. asmenų, tai 300 mažiau negu 2017 m., išvyko 32,2 tūkst. žmonių, į Lietuvą atvyko 28,9 tūkst. asmenų. 2017 m. iš Lietuvos išvyko per 47,9 tūkst. žmonių, atvyko – 20,4 tūkst.

LIETUVOS bankų asociacijos užsakymu atliktas kasmetis tyrimas atskleidė, kad 90 proc. apklaustųjų savarbiausia finansų įstaigų saugumas ir patikimumas, 80 proc. – finansinių ir kredito paslaugų teikėjų sąžiningumas, 69 proc. – operatyvumas. Maždaug pusė apklaustųjų akcentavo bankų saugumą (49 proc.), jų turimus klientų aptarnavimo skyrių tinklus, galimybę daug paslaugų atlikti internetu. 96 proc. apklaustųjų pasitiki bankais, 75 proc. šiuos reikalus sutiktų patikėti mobiliojo ryšio operatoriams.

PARAMA. „Maxima“ su Rimanto Kaukėno paramos grupe organizuoja akciją padėti  onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Pirkėjai visose „Maximos“ XXX parduotuvėse galės įsigyti specialius marškinėlius su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjų atvaizdais ir taip paremti sergančius vaikus. Visoje Lietuvoje veikianti Rimanto Kaukėno paramos grupė siūlo įsigyti marškinėlius su krepšininkų Mindaugo Kuzminsko ir Jono Valančiūno bei fondo steigėjo Rimanto Kaukėno atvaizdais. Galima rinktis raudonos, baltos, žalios, juodos spalvos marškinėlius. 

PERNAI bealkoholinių gėrimų pardavimai išaugo beveik dvigubai, nealkoholinio sidro nupirkta net 160 proc. daugiau nei ankstesniais metais, nealkoholinio alaus bei nealkoholinio vyno – net 90 proc. daugiau. Parduotuvėse išaugo nealkoholinių gėrimų pasiūla, o daugiausia naujovių pasiūlė alaus gamintojai. Pernai krito vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų – degtinės, konjako, brendžio, trauktinės, tekilos ir kitų – pardavimai, jų pirko 10 proc. mažiau. 8 proc. sumažėjo alkoholinio alaus ir skirtingų alaus kokteilių pardavimai.  

PERMAINOS. Pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės (JK) grįžo gyventi 7,6 tūkstančio žmonių – tai trečdaliu daugiau nei 2017 m. Per pastaruosius trejus metus lietuvių skaičius JK sumažėjo 40 procentų. Šiuo metu ten gyvena apie 200 tūkst. lietuvių. Išvykti skatina nežinia dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, britų priešiškumas užsieniečiams, krentantis svaro kursas. Galbūt lietuviai  rinksis ne grįžimą į Lietuvą, o migraciją į ES valstybes – Airiją, Skandinavijos šalis, Vokietiją. Ateitis – tokia: britai iš atvykusiojo reikalaus turėti 30 tūkst. svarų santaupų ir darbo sutartį, pagal kurią jų atlyginimas siektų 30 tūkst. svarų per metus. Tokia tvarka dabar taikoma į JK atvykstantiems žmonėms iš ES nepriklausančių šalių.

PRAMONININKAI pastebi, kad Lietuvoje yra nedaug įmonių, kurios su alga darbuotojams pasiūlo ir priedų: nemokamą sportavimą, poilsį ar pietus. Siūloma įteisinti naują lengvatą: verslininkai mokėtų mažiau mokesčių, tačiau turėtų apmokėti darbuotojų poilsį, sportavimą, gydymąsį, netgi vestuvių, gimtadienio ar laidotuvių išlaidas. Tačiau profsąjungos baiminasi, kad naudą gaus tik verslas, o ne žmonės.

2018 – 2019 m. medžioklės sezonui Lietuvoje buvo nustatyta 110 vilkų sumedžiojimo kvota. Leista sumedžioti 60 vilkų. Šį skaičių dėl vėluojančios apskaitos viršijus, dabar leista sumedžioti dar 45 vilkus. Iš jų, turimais duomenimis, jau sumedžiota 12 vilkų. Dėl didelės rudenį vilkų padarytos žalos sąrašas papildytas 7 savivaldybėmis – įtrauktas ir Šilutės rajonas. Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d.

DĖMESIO sulaukė senyvo amžiaus žmonės, kad jie galėtų savarankiškai ar prižiūrimi gyventi jiems įprastoje aplinkoje. Žmogui gali būti pasiūlomos techninės pagalbos priemonės, pritaikomas būstas ir aplinka, teikiamos socialinės paslaugos ir kt. Vyriausybė jau yra nusprendusi slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių Lietuvoje padidinti nuo esamų 5 122 iki 8 544 , o palaikomojo gydymo bei slaugos paslaugas gali teikti ir gydytojas geriatras, nes trūksta vidaus ligų ir šeimos  gydytojų.

STATISTIKOS departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje  gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,3 proc. (2017 m. pradžioje). Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

OFICIALIAI Seimo nariai atostogų neturi, tačiau neposėdžiauja ir gali atsipūsti per metus net 5 mėnesius. Per metus būna dvi plenarinės sesijos, o nuo gruodžio 23 d. iki kovo 10 d. ir nuo birželio 30 d. iki rugsėjo 10 d. Seimo nariai gali ilsėtis. Tiesa, atsiradus būtinybei, plenarinė sesija gali būti šiek tiek pratęsta. Taip atsitiko ir šį sausį – parlamentarai rinkosi į pratęstos plenarinės sesijos posėdžius.

KONTRABANDA. Pernai pasieniečiai iš kontrabandininkų paėmė 1 mln. 768 tūkst. pakelių cigarečių, palyginus su 2017 m., skaičius padidėjo 45 proc.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.