Nauji partijų vadai ir kandidatai į mero rinkimus

Artėjant savivaldos rinkimams, kurie vyks 2015 m. kovo 1 d., aktyvėja Šilutės politinis gyvenimas. Penktadieni tuo pačiu metu vyko Socialdemokratų Šilutės skyriaus neeilinis rinkiminis susirinkimas bei Lietuvos liberalų ir centro sąjungos ir sąjungos „Taip“ jungtuvės, pasibaigusios Lietuvos laisvės sąjungos Šilutės skyriaus įsteigimu.

Neeiliniame rinkiminiame Šilutės socialdemokratų partijos susirinkime dalyvavo 204 šios partijos nariai.

Abi partijos iškėlė savo kandidatus rinkimams į mero postą. Socialdemokratai – naujai išsirinktą pirmininką Sigitą Šeputį, o Laisvės sąjunga – naująjį lyderį Arvydą Jaką.
Nauja sena socialdemokratų valdžia
Pasak 4 metus Šilutės socialdemokratams vadovavusio Alvido Šimelionio, neeilinis rinkiminis susirinkimas, vykęs UAB „Tima“ salėje, užtruko 4,5 valandos ir ne visi iš 204 jo dalyvių galėjo ir norėjo laukti rinkimų pabaigos.
Susirinkimo dalyviai išrinko naują partijos Šilutės skyriaus pirmininką – Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorių Sigitą Šeputį, kuriam šios pareigos nėra naujos – jam tekę vadovauti socialdemokratams ir anksčiau.

Mero rinkimuose dalyvaus naujasis Šilutės socialdemokratų lyderis Sigitas Šeputis – jis surinko daugiau balsų už neseniai socialdemokrate tapusią Daivą Žebelienę.

Susirinkime dalyvavo bendrapartiečiai – europarlamentaras Zigmantas Balčytis ir LR Seimo narys Artūras Skardžius. Renkant skyriaus pirmininką, buvo pasiūlytos trys kandidatūros – Alvido Šimelionio, Algirdo Balčyčio ir Sigito Šepučio. Atsisakius kandidatuoti A. Balčyčiui, partiečiams teko rinkti pirmininką iš dviejų kandidatų. Rinkimus laimėjo S. Šeputis.
Kaip vėliau sakė A. Šimelionis, iš vienos pusės jis norėjęs išlikti partijos, kuriai pirmininkaudamas nemažai nuveikęs, padidindamas narių skaičių nuo 138 iki 311, vadovu, iš kitos pusės, pralaimėjimas atnešęs palengvėjimą: „Norėdamas daugiau laiko skirti administraciniam darbui Socialinės paramos skyriuje, atsisakiau Tarybos nario mandato, dabar mažiau laiko, jėgų reikės skirti ir partiniams reikalams“.
Savivaldos rinkimuose kandidatuoti į merus buvo pasiūlyti socialdemokratai Algirdas Balčytis, Saulius Vytuvis, Daiva Žebelienė, Rimgaudas Višinskas, Arūnas Pupšys ir Sigitas Šeputis. Verslininkas R. Višinskas kandidatuoti atsisakė. Po dviejų rinkimų turų kandidatu į mero rinkimus išrinktas skyriaus pirmininkas Sigitas Šeputis.
„Pamariui“ jis sakė, kad po savivaldos rinkimų naujojoje taryboje tikisi matyti 7-8 savo bendrapartiečius, o programą tiesioginiams mero rinkimams dar teks parengti. Išrinkti 6 naujojo pirmininko pavaduotojai. Pasak S. Šepučio jų reikia tiek, kad kiekvienas galėtų dirbti savo srityje. Pavyzdžiui, Vilmai Stungurienei patikėta dirbti su jaunimu, nes socialdemokratai siekia į savo gretas pritraukti daugiau jaunų žmonių.

Lietuvos laisvės sąjungos Šilutės skyriaus pirmininku ir šios partijos kandidatu mero rinkimuose tapo Arvydas Jakas.

Susivienijo liberalų likučiai
Kitas šilutiškiams pažįstamas rajono politikas Arvydas Jakas tapo lyderiu Lietuvos laisvės sąjungos, atsiradusios susijungus Lietuvos liberalų ir centro sąjungos ir sąjungos „Taip“ Šilutės skyriams.
Anot A. Jako, ši partija atstovausianti centro-dešiniajam politiniam sparnui. Kandidatais į naujos partijos pirmininkus buvo pasiūlyti Lietuvos liberalų ir centro sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Algirdas Gečas ir sąjungos „Taip“ Šilutės skyriaus pirmininkas Arvydas Jakas. Algirdas Gečas savo kandidatūros atsisakė A. Jako naudai ir vėliau kartu su pedagoge Iveta Ambrulaitienė tapo pirmininko pavaduotojais. Kandidatu rinkimams į mero postą vieningai meru kažkada jau spėjęs padirbėti Arvydas Jakas.
Partijų jungtuvės vyko Šilutės seniūnijos salėje. Pasak A. Jako, galbūt nelabai sėkmingai pasirinktas susirinkimo laikas, nes tuo pat metu vyko Virgilijaus Noreikos koncertas ir ne visi koncertą iškeitė į partinį susirinkimą. Kiek nauja partija turi Šilutėje narių, dar reikės suskaičiuoti, patikslinti sąrašus. Anot A. Jako, iš sąjungos „Taip“ jis atsivedęs 50 žmonių, dar apie 40 atėję iš Liberalų ir centro sąjungos.
Paklaustas, ar neturės neigiamos įtakos rinkimų rezultatams tai, kad buvusios dvi partijos juose dalyvaus kaip naujas politinis darinys, A. Jakas sakė, kad iš vienos pusės tai gal ir nelabai gerai. Iš kitos pusės, mero rinkimai – tiesioginiai ir bus balsuojama už atskirus, visuomenei pažįstamus žmones, kurie savo ruožtu neš partijos, kuriai atstovauja vėliavą.
„Daug pristatinėti mūsų nereikia. Jeigu žmogus žino apie mūsų darbus, už mus ir balsuos“, – įsitikinęs A. Jakas.
Pasak A. Jako, Lietuvos laisvės sąjunga dar nėra suformulavusi ir savo galutinės programos. Tai būsią padaryta suvažiavime, kur bus parengta ir Šilutės skyriaus programa. Apie tai, kiek vietų pavyks užimti Šilutės rajono taryboje, taip pat kol kas daug nemąstoma. Naujosios partijos lyderio manymu, tam dar yra pakankamai daug laiko.

Vaidotas VILKAS

7 komentarai

  • jo

    Girdėjau šposą apie neva sugabentus šimelionio šalininkus su „kvapeliu’, bet ir šie neišgelbėjo – išbruko šimelionį kaip musę iš barščių. Brajurus žmogeliukas, niekur netinka ir niekam nereikalingas, tik intrigom pint. Jis labai pakenke socdemu vardui rajone.

  • Tikintis Šilutės ateitimi

    Tik už Jaką !

    • Anonimas

      pritariu, visko buvo jam meraujant, bet darbininku kvartalo infrastrukturos renovacija pavyzdysda kurio negali niekas paneigti

  • Sara

    O kur dėsis žmonių merė? Eis pas konservus ar kur… pamaravus metelius labai patiko.

  • Limpopo

    Tie, kurie palaikys Laurinaitį ir Tvarką ir Teisingumą yra ne šilutiškiai. Jie kompleksuoti ir nepilnaverčiai žmogeliai, kurie patys nesugeba savimi pasirūpinti. Prilyginčiau juos Tomaševskio gerbėjams

  • jo

    Limpopukui – į jo komentarą: nėra blogų partijų, yra jose blogų narių, yra ir blogų vadukų. Tačiau visus niekinti vienu mostu? Tamsta, matyt, esi šventasis šioje žemėje. Kai susitiksime, pasisveikinsiu. Nustebai?

  • algis

    visiems patariu balsuoti uz sigita seputi zinomas zmogus jis daug padarys darbu silutes miestui ir rajonui jo pirstai ne i save lenkti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite