Nauji mokslo metai prasideda ir keliuose: kaip apsaugoti vaikus nuo nelaimių

Nauji mokslo metai prasideda ne tik ugdymo įstaigose, bet ir keliuose. Kasmet, vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas, kyla daug su eismo saugumu susijusių rizikų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia tinkamą elgesį gatvėje turėtų demonstruoti tėvai –  teisingai eiti per gatvę, saugiai išleisti vaiką prie ugdymo įstaigos ir užtikrinti visų vaikų, keliaujančių į mokyklas bei darželius, saugumą keliuose.

„Pirmąjį mokslo metų mėnesį prie ugdymo įstaigų rytais kasmet sunku išvengti chaoso ir avarinių situacijų. Jų priežastys dažniausiai dvi – eismo dalyvių skubėjimas ir atidumo stoka. Dėl to prie mokyklų ir darželių vaikai išleidžiami išlipimui iš automobilio netinkamoje vietoje, vedami per gatvę esant prastam matomumui, nepaisoma Kelių eismo taisyklių“, – vardija draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Laiko rezervas – būtinas

Pasak draudimo bendrovės atstovės, skubėjimas nėra saugumo sąjungininkas, todėl rugsėjį vežant vaikus į mokyklas ir darželius reikėtų kelis kartus padidinti laiko rezervą. „Susiplanuokite maršrutą iš anksto, išmėginkite jį ir padvigubinkite ar net patrigubinkite laiko, kurį praleidžiate kelyje, rezervą rugsėjo mėnesį. Nuvykus prie mokyklos ar darželio anksčiau, automobilį bus galima pasistatyti kiek tolėliau ir vaiką saugiai palydėti iki ugdymo įstaigos durų“, – kalba V. Katilienė.

Jei automobiliu privažiuojate prie ugdymo įstaigos, pasak draudimo bendrovės atstovės, vaikus reiktų išlaipinti toje gatvės pusėje, kurioje yra mokykla ar darželis, kad jiems netektų kirsti važiuojamosios kelio dalies.

„Nuo mažų dienų turime vaikus mokyti iš automobilio lipti bei per gatvę eiti tik įsitikinus saugumu. O svarbiausia – taip privalome elgtis patys. Geriausias pavyzdys eisme – jų tėvų elgesys. Todėl niekada neišleiskite vaikų važiuojamojoje kelio dalyje – neleiskite atidaryti automobilio durelių ir išlipti į gatvę. Einant per gatvę stenkitės kirsti ją pėsčiųjų perėjoje ir tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo visose eismo juostose“, – sako V. Katilienė.

Pėsčiųjų perėja – ypatingo atidumo zona

Ji atkreipia dėmesį, kad prie pat pėsčiųjų perėjos statomos transporto priemonės labiausiai apriboja matomumą vaikams. „Jiems paprastai apžiūros lauką užstoja ne tik aukštesnės, bet ir lengvosios transporto priemonės“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

V. Katilienės teigimu, dėl apriboto matomumo, kurį lemia prie pėsčiųjų perėjų stovintys automobiliai, vairuotojas per vėlai pamato į važiuojamąją dalį įžengusį vaiką, ima ekstremaliai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo. Tokiose situacijose sukeliama grėsmė paskui jį važiuojančios vienos ar net kelių transporto priemonių vairuotojams. Eismo nelaimės, kai susiduria keli automobiliai, dažniausiai įvyksta būtent prie pėsčiųjų perėjų“, – pasakoja draudikė.

Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad vaikai taip pat turėtų save saugoti ir, esant prastam matomumui, pasirinkti saugią vietą pereiti gatvę. „Vaikas visada į važiuojamąją kelio dalį turėtų žengti tik įsitikinęs, kad artėjančios transporto priemonės vairuotojas ne tik jį mato, bet ir pradeda mažinti greitį bei suspės sustoti iki pėsčiųjų perėjos ribų“, – sako V. Katilienė.

Pagarba išgelbės nuo kamščių

Ji atkreipia didmiesčių vairuotojų dėmesį – rugsėjį į miestus atvažiuoja daug pirmakursių studentų, kuriems vairavimas mieste yra didelis naujas iššūkis. Todėl vairuotojams reikėtų atlaidžiau žiūrėti į jaunus vairuojančius žmones, ypač važiuojant tomis kryptimis, kurios veda į aukštąsias mokyklas. Per porą mėnesių naujai į miestą atvažiavę vairuotojai perpranta vairavimo ypatumus ir važiuoja drąsiau, nesudarydami kamščių.

„Mes vis dažniau kalbame apie vairavimo kultūrą keliuose. Svarbu gerbti vieniems kitus kelyje. Jeigu vairuotojai, net ir kamščiuose vairuoja laikydamiesi kelių eismo taisyklių, rūpindamiesi naujus mokslo metus pradėjusių moksleivių ir studentų saugumu, spūsčių susidaro mažiau, o visas eismas juda greičiau”, – pabrėžia V. Katilienė.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite