Nauji mokslo metai – be streso

Prieš išleidžiant vaiką į pirmąją klasę ar jam išvykstant tęsti mokslų į kitą miestą, tėvams kyla daugybė klausimų. Kartu ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti savo vaikus bei patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų be streso.

Apie tai „Pamarys“ kalbėjosi su psichologe Rosita Katauskiene.

„Kai vaikai palieka namus, svarbu iš naujo rasti tarpusavio ryšį“, – pataria psichologė Rita Katauskienė.

Svarbu – aiškumas

Psichologė akcentavo, kad labai svarbus tėvų požiūris į ugdymo įstaigą. Jeigu tėvai perduoda savo vaikams, kad mokykla – baubas, tai vaikas nenorės ten eiti. Pirmokui svarbu suformuoti teisingą požiūrį, nes jis dar nieko nežino apie mokyklą. Ji palygino pirmoką  ir trečioką. Pirmoko paklausus, ar jis laukia mokyklos, jo atsakymas tikrai bus teigiamas. Tačiau uždavus tą patį klausimą trečiokui, atsakymas skirsis…

„Pirmokui mokykla yra naujas dalykas ir smalsu sužinoti apie ją kuo daugiau. Tačiau trečiokas apie ją jau žino, todėl jis mielai dar prasitęstų atostogas“, – apie skirtumus kalbėjo pašnekovė.

Dienotvarkė

Tėvus neramina tokie klausimai: ar aš spėsiu jį pasiimti iš mokyklos? Man reikia dirbti, tai kas tada su vaiku pabus po pamokų?

Psichologė rekomenduoja planuoti laiką ir susidaryti dienotvarkę: „Tėvai turi susiplanuoti laiką, kada vaikas kelsis, prausis ir eis miegoti. Kas jį pasiims iš mokyklos, jei patys negalės, ir panašiai. Svarbu planuoti būrelių ir namų darbų laiką“. Patartina tai daryti kūrybiškiau, nes ypač mažesniems vaikams labiau patinka spalvotos dienotvarkės. R. Katauskienė siūlo dienotvarkę padėti ar užklijuoti matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant šaldytuvo.

„Vaikui tai naujas etapas, naujos taisyklės, draugai, dienotvarkė. Pasikeičia visas įprastas gyvenimas, ypač pirmokams. Todėl svarbu po truputį pereiti prie kito ritmo. Jei neišeina, tada vaikui reikės daugiau laiko priprasti prie pasikeitimų“, – pastebėjo psichologė.

Vaiko adaptacija mokykloje gali tęstis iki 3 mėn., o kartais – pusmetį.

Kaip nereikia elgtis?

Psichologė plačiau papasakojo apie vieną pagrindinių problemų – neigiamo požiūrio formavimą. Anot pašnekovės, jeigu tėvai turi neigiamą nuomonę apie mokyklą ar blogai vertina pedagogą, svarbu, jog to nežinotų pats vaikas. „Tenka girdėti, kaip tėvai kalba prie savo vaikų apie mokyklą. Dažniausiai tai būna kritinės pastabos, kurias girdi ir mažametis. Taip formuojama vaiko nuomonė. Kaip vaikas gali gerbti mokytoją, jei dauguma tėvų kalbomis skleidžia nepagarbą? – retoriškai klausia R. Katauskienė. – Vertėtų pasistengti vaikui perduoti pozityvesnę informaciją“.

Tėvai dažnokai tarytum gąsdina vaikus tokiomis frazėmis: „Tau greitai baigsis katino dienos“, „Jau greitai į mokyklą…“ ir t. t. Psichologė pataria nevartoti ir panašių klausimų bei teiginių: „Ar moki skaityti?“; „Ar moki rašyti?“; „Tai ką tu darysi pirmoje klasėje?“; „Kaip tu atrodysi, jei visi mokės, o tu ne“; „Su tavimi niekas nenorės draugauti“.

Anot jos, verčiau padrąsinti vaiką frazėmis: „Nieko tokio, viską išmoksi“, „Mokytoja tave mokys pirmųjų skaičių ir raidžių“ ir pan. Pravartu nepamiršti, kad mokykla ir yra ugdymo įstaiga, kurioje vaikas mokysis.

Psichologė pastebi, jog dažnai šeima nerimauja ir dėl vaiko perėjimo į naują mokyklą ar klasę.  Todėl ji pataria tam ruoštis lyg prieš pirmąją klasę: nueiti į mokyklą anksčiau, pasivaikščioti jos koridoriais, pasidomėti, kur vyksta matematikos ar kitų dalykų pamokos. Taip pat reikia nepamiršti dienotvarkės, nes tai suteikia saugumo ir aiškumo vaikams ir jų tėvams.

Apie ką kalbėtis?

Pasak psichologės, tėvams svarbu domėtis vaiku, jo veikla mokykloje. Ir ne tik, ką valgė pietums ar kokių draugų susirado, bet ką naujo išmoko ar įdomaus sužinojo, kas smagaus nutiko. Anot R. Katauskienės, svarbu domėtis vaiku, tačiau ne tik pažymiais. Pastebima, kad daugelis tėvų neranda pakankamai laiko savo atžalai ir nepasidomi svarbiais dalykais.  „Tėveliai, ypač mamos, dirba ir dar daug rūpinasi buitimi. Kiti tėvai turi savo hobius ar investuoja laiką į kitus dalykus. Tad pritrūksta laiko ilgesniam pokalbiui su vaiku, paprasčiau paklausti: „Ką valgei pietums?“

Kai vaikai palieka namus

Daugelis rugsėjį išvyksta studijuoti į kitą miestą ar šalį, todėl tenka atsisveikinti su tėvais, o tėvams su savo vaikais. Pastebima, kad lengviausiai atsiskiria tie vaikai ar tėvai, kurie tam ruošiasi. „Tėvai šiam etapui turi ruoštis labiausiai ir galiausiai suprasti, kad vaikai išeis ir kurs savo gyvenimą. Jei per visus metus jie galvojo apie vaiko išėjimą iš namų, tai sunkumų nebus. Tai suprasdami vaikus moko atsakomybės jausmo, savarankiškumo, mokymasis naudotis pinigais ir t. t.“, – kalbėjo R. Katauskienė.

Ypač svarbu vaikus mokyti atsakomybės nuo mažens. Anot psichologės, tėvai neugdo jų savarankiškumo ir trukdo vaikams daryti tai, ką jie privalo. Pavyzdžiui, užuot atsikėlę ankščiau ir leidę vaikui apsiauti patiems batus, juos skubina ir viską daro už juos. Ši problema vyrauja nuo mažens iki pat mokyklos ir vėliau.

Psichologė atskleidė, kad šių laikų jaunimas yra savarankiškas, kosmopolitiškas, todėl retai susiduriama su sunkumais išvykstant mokytis svetur. Deja, ši problema dažnesnė tėvams, o ypač mamoms. „Kai kurie tėvai pabrėžia, jog visą savo gyvenimą paaukojo dėl vaikų, visada rūpinosi ir darė viską, kad šiems būtų geriau. Tačiau kai vaikai išeina, mamos supranta, kad nebėra kuo rūpintis“, – pastebi psichologė. Jeigu mama per arti savęs laiko vaiką, tada sunku ir jam pačiam, nes jis nori palikti namus, tačiau jaučiasi kaltas.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.