Nauji mokslo metai – be streso

Prieš išleidžiant vaiką į pirmąją klasę ar jam išvykstant tęsti mokslų į kitą miestą, tėvams kyla daugybė klausimų. Kartu ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti savo vaikus bei patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų be streso.

Apie tai „Pamarys“ kalbėjosi su psichologe Rosita Katauskiene.

„Kai vaikai palieka namus, svarbu iš naujo rasti tarpusavio ryšį“, – pataria psichologė Rita Katauskienė.

Svarbu – aiškumas

Psichologė akcentavo, kad labai svarbus tėvų požiūris į ugdymo įstaigą. Jeigu tėvai perduoda savo vaikams, kad mokykla – baubas, tai vaikas nenorės ten eiti. Pirmokui svarbu suformuoti teisingą požiūrį, nes jis dar nieko nežino apie mokyklą. Ji palygino pirmoką  ir trečioką. Pirmoko paklausus, ar jis laukia mokyklos, jo atsakymas tikrai bus teigiamas. Tačiau uždavus tą patį klausimą trečiokui, atsakymas skirsis…

„Pirmokui mokykla yra naujas dalykas ir smalsu sužinoti apie ją kuo daugiau. Tačiau trečiokas apie ją jau žino, todėl jis mielai dar prasitęstų atostogas“, – apie skirtumus kalbėjo pašnekovė.

Dienotvarkė

Tėvus neramina tokie klausimai: ar aš spėsiu jį pasiimti iš mokyklos? Man reikia dirbti, tai kas tada su vaiku pabus po pamokų?

Psichologė rekomenduoja planuoti laiką ir susidaryti dienotvarkę: „Tėvai turi susiplanuoti laiką, kada vaikas kelsis, prausis ir eis miegoti. Kas jį pasiims iš mokyklos, jei patys negalės, ir panašiai. Svarbu planuoti būrelių ir namų darbų laiką“. Patartina tai daryti kūrybiškiau, nes ypač mažesniems vaikams labiau patinka spalvotos dienotvarkės. R. Katauskienė siūlo dienotvarkę padėti ar užklijuoti matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant šaldytuvo.

„Vaikui tai naujas etapas, naujos taisyklės, draugai, dienotvarkė. Pasikeičia visas įprastas gyvenimas, ypač pirmokams. Todėl svarbu po truputį pereiti prie kito ritmo. Jei neišeina, tada vaikui reikės daugiau laiko priprasti prie pasikeitimų“, – pastebėjo psichologė.

Vaiko adaptacija mokykloje gali tęstis iki 3 mėn., o kartais – pusmetį.

Kaip nereikia elgtis?

Psichologė plačiau papasakojo apie vieną pagrindinių problemų – neigiamo požiūrio formavimą. Anot pašnekovės, jeigu tėvai turi neigiamą nuomonę apie mokyklą ar blogai vertina pedagogą, svarbu, jog to nežinotų pats vaikas. „Tenka girdėti, kaip tėvai kalba prie savo vaikų apie mokyklą. Dažniausiai tai būna kritinės pastabos, kurias girdi ir mažametis. Taip formuojama vaiko nuomonė. Kaip vaikas gali gerbti mokytoją, jei dauguma tėvų kalbomis skleidžia nepagarbą? – retoriškai klausia R. Katauskienė. – Vertėtų pasistengti vaikui perduoti pozityvesnę informaciją“.

Tėvai dažnokai tarytum gąsdina vaikus tokiomis frazėmis: „Tau greitai baigsis katino dienos“, „Jau greitai į mokyklą…“ ir t. t. Psichologė pataria nevartoti ir panašių klausimų bei teiginių: „Ar moki skaityti?“; „Ar moki rašyti?“; „Tai ką tu darysi pirmoje klasėje?“; „Kaip tu atrodysi, jei visi mokės, o tu ne“; „Su tavimi niekas nenorės draugauti“.

Anot jos, verčiau padrąsinti vaiką frazėmis: „Nieko tokio, viską išmoksi“, „Mokytoja tave mokys pirmųjų skaičių ir raidžių“ ir pan. Pravartu nepamiršti, kad mokykla ir yra ugdymo įstaiga, kurioje vaikas mokysis.

Psichologė pastebi, jog dažnai šeima nerimauja ir dėl vaiko perėjimo į naują mokyklą ar klasę.  Todėl ji pataria tam ruoštis lyg prieš pirmąją klasę: nueiti į mokyklą anksčiau, pasivaikščioti jos koridoriais, pasidomėti, kur vyksta matematikos ar kitų dalykų pamokos. Taip pat reikia nepamiršti dienotvarkės, nes tai suteikia saugumo ir aiškumo vaikams ir jų tėvams.

Apie ką kalbėtis?

Pasak psichologės, tėvams svarbu domėtis vaiku, jo veikla mokykloje. Ir ne tik, ką valgė pietums ar kokių draugų susirado, bet ką naujo išmoko ar įdomaus sužinojo, kas smagaus nutiko. Anot R. Katauskienės, svarbu domėtis vaiku, tačiau ne tik pažymiais. Pastebima, kad daugelis tėvų neranda pakankamai laiko savo atžalai ir nepasidomi svarbiais dalykais.  „Tėveliai, ypač mamos, dirba ir dar daug rūpinasi buitimi. Kiti tėvai turi savo hobius ar investuoja laiką į kitus dalykus. Tad pritrūksta laiko ilgesniam pokalbiui su vaiku, paprasčiau paklausti: „Ką valgei pietums?“

Kai vaikai palieka namus

Daugelis rugsėjį išvyksta studijuoti į kitą miestą ar šalį, todėl tenka atsisveikinti su tėvais, o tėvams su savo vaikais. Pastebima, kad lengviausiai atsiskiria tie vaikai ar tėvai, kurie tam ruošiasi. „Tėvai šiam etapui turi ruoštis labiausiai ir galiausiai suprasti, kad vaikai išeis ir kurs savo gyvenimą. Jei per visus metus jie galvojo apie vaiko išėjimą iš namų, tai sunkumų nebus. Tai suprasdami vaikus moko atsakomybės jausmo, savarankiškumo, mokymasis naudotis pinigais ir t. t.“, – kalbėjo R. Katauskienė.

Ypač svarbu vaikus mokyti atsakomybės nuo mažens. Anot psichologės, tėvai neugdo jų savarankiškumo ir trukdo vaikams daryti tai, ką jie privalo. Pavyzdžiui, užuot atsikėlę ankščiau ir leidę vaikui apsiauti patiems batus, juos skubina ir viską daro už juos. Ši problema vyrauja nuo mažens iki pat mokyklos ir vėliau.

Psichologė atskleidė, kad šių laikų jaunimas yra savarankiškas, kosmopolitiškas, todėl retai susiduriama su sunkumais išvykstant mokytis svetur. Deja, ši problema dažnesnė tėvams, o ypač mamoms. „Kai kurie tėvai pabrėžia, jog visą savo gyvenimą paaukojo dėl vaikų, visada rūpinosi ir darė viską, kad šiems būtų geriau. Tačiau kai vaikai išeina, mamos supranta, kad nebėra kuo rūpintis“, – pastebi psichologė. Jeigu mama per arti savęs laiko vaiką, tada sunku ir jam pačiam, nes jis nori palikti namus, tačiau jaučiasi kaltas.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame