Nauji mokslo metai – be streso

Prieš išleidžiant vaiką į pirmąją klasę ar jam išvykstant tęsti mokslų į kitą miestą, tėvams kyla daugybė klausimų. Kartu ir nerimo, kaip tinkamai tam paruošti savo vaikus bei patiems pasiruošti, kad šis naujas gyvenimo etapas būtų be streso.

Apie tai „Pamarys“ kalbėjosi su psichologe Rosita Katauskiene.

„Kai vaikai palieka namus, svarbu iš naujo rasti tarpusavio ryšį“, – pataria psichologė Rita Katauskienė.

Svarbu – aiškumas

Psichologė akcentavo, kad labai svarbus tėvų požiūris į ugdymo įstaigą. Jeigu tėvai perduoda savo vaikams, kad mokykla – baubas, tai vaikas nenorės ten eiti. Pirmokui svarbu suformuoti teisingą požiūrį, nes jis dar nieko nežino apie mokyklą. Ji palygino pirmoką  ir trečioką. Pirmoko paklausus, ar jis laukia mokyklos, jo atsakymas tikrai bus teigiamas. Tačiau uždavus tą patį klausimą trečiokui, atsakymas skirsis…

„Pirmokui mokykla yra naujas dalykas ir smalsu sužinoti apie ją kuo daugiau. Tačiau trečiokas apie ją jau žino, todėl jis mielai dar prasitęstų atostogas“, – apie skirtumus kalbėjo pašnekovė.

Dienotvarkė

Tėvus neramina tokie klausimai: ar aš spėsiu jį pasiimti iš mokyklos? Man reikia dirbti, tai kas tada su vaiku pabus po pamokų?

Psichologė rekomenduoja planuoti laiką ir susidaryti dienotvarkę: „Tėvai turi susiplanuoti laiką, kada vaikas kelsis, prausis ir eis miegoti. Kas jį pasiims iš mokyklos, jei patys negalės, ir panašiai. Svarbu planuoti būrelių ir namų darbų laiką“. Patartina tai daryti kūrybiškiau, nes ypač mažesniems vaikams labiau patinka spalvotos dienotvarkės. R. Katauskienė siūlo dienotvarkę padėti ar užklijuoti matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant šaldytuvo.

„Vaikui tai naujas etapas, naujos taisyklės, draugai, dienotvarkė. Pasikeičia visas įprastas gyvenimas, ypač pirmokams. Todėl svarbu po truputį pereiti prie kito ritmo. Jei neišeina, tada vaikui reikės daugiau laiko priprasti prie pasikeitimų“, – pastebėjo psichologė.

Vaiko adaptacija mokykloje gali tęstis iki 3 mėn., o kartais – pusmetį.

Kaip nereikia elgtis?

Psichologė plačiau papasakojo apie vieną pagrindinių problemų – neigiamo požiūrio formavimą. Anot pašnekovės, jeigu tėvai turi neigiamą nuomonę apie mokyklą ar blogai vertina pedagogą, svarbu, jog to nežinotų pats vaikas. „Tenka girdėti, kaip tėvai kalba prie savo vaikų apie mokyklą. Dažniausiai tai būna kritinės pastabos, kurias girdi ir mažametis. Taip formuojama vaiko nuomonė. Kaip vaikas gali gerbti mokytoją, jei dauguma tėvų kalbomis skleidžia nepagarbą? – retoriškai klausia R. Katauskienė. – Vertėtų pasistengti vaikui perduoti pozityvesnę informaciją“.

Tėvai dažnokai tarytum gąsdina vaikus tokiomis frazėmis: „Tau greitai baigsis katino dienos“, „Jau greitai į mokyklą…“ ir t. t. Psichologė pataria nevartoti ir panašių klausimų bei teiginių: „Ar moki skaityti?“; „Ar moki rašyti?“; „Tai ką tu darysi pirmoje klasėje?“; „Kaip tu atrodysi, jei visi mokės, o tu ne“; „Su tavimi niekas nenorės draugauti“.

Anot jos, verčiau padrąsinti vaiką frazėmis: „Nieko tokio, viską išmoksi“, „Mokytoja tave mokys pirmųjų skaičių ir raidžių“ ir pan. Pravartu nepamiršti, kad mokykla ir yra ugdymo įstaiga, kurioje vaikas mokysis.

Psichologė pastebi, jog dažnai šeima nerimauja ir dėl vaiko perėjimo į naują mokyklą ar klasę.  Todėl ji pataria tam ruoštis lyg prieš pirmąją klasę: nueiti į mokyklą anksčiau, pasivaikščioti jos koridoriais, pasidomėti, kur vyksta matematikos ar kitų dalykų pamokos. Taip pat reikia nepamiršti dienotvarkės, nes tai suteikia saugumo ir aiškumo vaikams ir jų tėvams.

Apie ką kalbėtis?

Pasak psichologės, tėvams svarbu domėtis vaiku, jo veikla mokykloje. Ir ne tik, ką valgė pietums ar kokių draugų susirado, bet ką naujo išmoko ar įdomaus sužinojo, kas smagaus nutiko. Anot R. Katauskienės, svarbu domėtis vaiku, tačiau ne tik pažymiais. Pastebima, kad daugelis tėvų neranda pakankamai laiko savo atžalai ir nepasidomi svarbiais dalykais.  „Tėveliai, ypač mamos, dirba ir dar daug rūpinasi buitimi. Kiti tėvai turi savo hobius ar investuoja laiką į kitus dalykus. Tad pritrūksta laiko ilgesniam pokalbiui su vaiku, paprasčiau paklausti: „Ką valgei pietums?“

Kai vaikai palieka namus

Daugelis rugsėjį išvyksta studijuoti į kitą miestą ar šalį, todėl tenka atsisveikinti su tėvais, o tėvams su savo vaikais. Pastebima, kad lengviausiai atsiskiria tie vaikai ar tėvai, kurie tam ruošiasi. „Tėvai šiam etapui turi ruoštis labiausiai ir galiausiai suprasti, kad vaikai išeis ir kurs savo gyvenimą. Jei per visus metus jie galvojo apie vaiko išėjimą iš namų, tai sunkumų nebus. Tai suprasdami vaikus moko atsakomybės jausmo, savarankiškumo, mokymasis naudotis pinigais ir t. t.“, – kalbėjo R. Katauskienė.

Ypač svarbu vaikus mokyti atsakomybės nuo mažens. Anot psichologės, tėvai neugdo jų savarankiškumo ir trukdo vaikams daryti tai, ką jie privalo. Pavyzdžiui, užuot atsikėlę ankščiau ir leidę vaikui apsiauti patiems batus, juos skubina ir viską daro už juos. Ši problema vyrauja nuo mažens iki pat mokyklos ir vėliau.

Psichologė atskleidė, kad šių laikų jaunimas yra savarankiškas, kosmopolitiškas, todėl retai susiduriama su sunkumais išvykstant mokytis svetur. Deja, ši problema dažnesnė tėvams, o ypač mamoms. „Kai kurie tėvai pabrėžia, jog visą savo gyvenimą paaukojo dėl vaikų, visada rūpinosi ir darė viską, kad šiems būtų geriau. Tačiau kai vaikai išeina, mamos supranta, kad nebėra kuo rūpintis“, – pastebi psichologė. Jeigu mama per arti savęs laiko vaiką, tada sunku ir jam pačiam, nes jis nori palikti namus, tačiau jaučiasi kaltas.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tapytoja Diana Maldeikytė-Behm kviečia į mįslingą akistatą…

Nuo sausio 8 dienos Šilutės Fridricho  Bajoraičio viešosios bibliotekos parodų salėje veikia tautodailininkės Dianos Maldeikytės-Behm tapybos darbų paroda, spinduliuojanti stipria emocine energija, pritraukiančia žiūrovų žvilgsnį ir dėmesį. Visą 2018 metų gruodžio mėnesį tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm paveikslai puošė Kaišiadorių r. kultūros centro parodų salės sienas, kur autorė sulaukė palankaus lankytojų įvertinimo. Šiais metais menininkė yra pakviesta eksponuoti savo darbus keliose Vilniaus ir Kauno meno galerijose, kur šiuo metu vyksta derinimo darbai. Be to, tapytojos nauji darbai keliaus į Klaipėdos r. kultūros

Geriamojo vandens kokybė Pagėgių savivaldybėje

Pagėgių savivaldybės gyventojams ir įmonėms centralizuotai geriamąjį vandenį tiekia UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“. Siekdama įvertinti ir kontroliuoti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, Pagėgių savivaldybės administracija kreipėsi į UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ dėl viešai tiekiamo vandens kokybės. UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ informavo, kad centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės tyrimai atliekami pagal geriamojo vandens programinės priežiūros planą, kuris yra suderintas su Pagėgių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie sunkiuoju metalu – arsenu užterštą vandenį šalies savivaldybėse.

56 proc. gyventojų mano, jog būstas šiais metais brangs

Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad būstas šiais metais brangs. Dar 26 proc. nesitiki kainos pokyčių ir tik 10 proc. mano, kad būstas pigs, rodo SEB banko užsakymu praeitų metų gruodį atlikta apklausa.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog gyventojų lūkesčiai dėl būsto brangimo ir toliau yra stabilūs. „Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc. arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus“,

Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį. Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar