Naujasis Žemės ūkio skyriaus vedėjas norėtų dažniau susitikti su ūkininkais

Nuo rugsėjo 1 d. Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriui vadovauja Povilas Budvytis, pakeitęs pensinio amžiaus sulaukusį ir į politiką išėjusį ilgametį šio skyriaus vadovą Alfredą Nausėdą. „Pamarys“ pasidomėjo naujojo Kaimo reikalų skyriaus vadovo planais ir sumanymais.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėju tapęs Povilas Budvytis norėtų atnaujinti susitikimus su žemdirbiais ir atgaivinti žemdirbių rudens šventę.

Kaimo reikalų skyriuje Povilas Budvytis nėra naujokas. Lapkričio 15 d. bus 20 metų, kai čia dirba, o būdamas vedėjo pavaduotoju, yra neblogai susipažinęs su Kaimo reikalų skyriaus vadovo darbu. Iki tol Kaimo reikalų skyriuje P. Budvytis daugiausiai laiko skirdavo melioracijos reikalams. Anot paties P. Budvyčio, dabar dalis melioracijos rūpesčių atiteks kitiems darbuotojams, tačiau ir pats savo ilgus metus kuruotos srities nesiruošia apleisti. Anot jo, panašiai, labiau specializuodamiesi vienoje ar kitoje srityje, dirba ir kitų Savivaldybės skyrių vedėjai.
Tapęs Kaimo reikalų skyriaus vadovu, Povilas Budvytis didesnių pokyčių šio padalinio veikloje nenumato, tačiau planuoja atnaujinti susitikimus su žemdirbiais ir, jeigu palaikys Taryba, grąžinti tradicines Rudens šventes. Šiuo metu du iš 8 skyriuje dirbančių specialistų atostogauja. Kai jie sugrįš, vedėjas planuoja surengti susitikimą su seniūnijų žemės ūkio specialistais, pasidomėti jų nuomone ir atkurti išvažiuojamuosius susitikimus su žemdirbiais. Tokie vykdavo ir anksčiau, tačiau paskutiniu metu gerokai rečiau.
„Manau, reikėtų žmonėms tiesiogiai teikti kuo daugiau informacijos apie kaimo plėtros programas ir naujoves, kad ūkininkams nereikėtų važiuoti į Šilutę, o kuo daugiau galėtų sužinoti vietoje“, – sakė P. Budvytis. Jis mano, kad reikėtų atkurti rudenines žemdirbių šventes. „Gerai, kad turime unikalų žuvienės virimo čempionatą, gerai, kad Žemaičių Naumiesčio seniūno Jono Budrecko rūpesčiu per Mykolines pagerbiame ūkininkus. Tik gal žemdirbiams reikėtų didesnės šventės? Būtų gražu, jei vėl atsirastų seniūnijų kiemeliai su rudens gėrybėmis, pasirodytų bendruomenių kolektyvai. Ar atkursime Rudens šventę, turės nuspręsti mūsų politikai“, – mintimis dalijosi Kaimo reikalų skyriaus vedėjas.
Tapęs skyriaus vedėju P. Budvytis netrukus pats turės ieškoti naujų darbuotojų. Anot jo, dvi puikios specialistės jau sulaukė pensijos amžiaus ir administracijos direktoriaus nurodymu darbo sutartys su jomis pratęstos iki kitų metų kovo. Jeigu sutarčių nebepratęs, reikės ieškoti naujų specialistų. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas abejoja, kad vos tik studijas baigę jaunuoliai sugebėtų gerai dirbti. Pasak jo, tam reikia turėti patirties ir, ko gero, labiausiai tiktų Žemės ūkio akademijoje mokslus baigę ūkininkai ar iš stambių privačių ūkių atėję specialistai.
Pasiteiravus, kaip ūkininkui sektųsi suderinti darbą Kaimo reikalų skyriuje ir ūkininkavimą, P. Budvytis sakė, kad toks pavyzdys yra. Šiame skyriuje dirbantis Darius Lidžius turi augalininkystės ūkį. Savo ūkyje jis darbuojasi laisvadieniais, o atostogų grafiką suderina taip, kad spėtų nuimti derlių. Ūkininkavo ir ankstesnis skyriaus vadovas Alfredas Nausėda.
Praėjusią savaitę P. Budvytis dalyvavo Vilniuje surengtoje konferencijoje, kur kelių ministerijų specialistai ir vadovai kalbėjo apie nūdienos žemės ūkio aktualijas. Iš ten Žemės ūkio skyriaus vedėjas parsivežė žinių, kad numatoma daugiau dėmesio ir palaikymo skirti smulkiems bei vidutiniams ūkininkams. Esą stambieji ūkininkai turi tarptautinių rinkų ir bendradarbiauja su stambiais gamintojais, o smulkieji ūkiai tiekia tai, kas patenka ant vietinių žmonių stalo. Jis papasakojo apie dvišalio bendradarbiavimo tinklą (daugiau informacijos galima rasti adresu www.kaimasinamus.lt), kuriuo naudodamiesi ūkininkai savo produktus tiesiogiai tiekia vartotojams. Projektu siekiama padėti Lietuvos ūkininkams patiems, be tarpininkų, užmegzti tiesioginius ir ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su jų gaminamų produktų bei teikiamų paslaugų galutiniais vartotojais ir gauti geresnę kainą už savo gaminamus produktus, pritaikant praktikoje naujausius vadybos mokslo atradimus. Projekto metu pradėta kurti prekybos pagal išankstinius užsakymus sistema, veikianti Lietuvos mastu, kuri šiuo metu jau diegiama Vilniuje.

Vaidotas VILKAS

Hits: 62

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite