Naujas veidas tarp kandidatų į merus

LSDP Pagėgių skyriaus pirmininkė Vilija Kriučiokienė ir galima skyriaus kandidatė rinkimuose į Savivaldybės merus Aušra Zongailienė.

Spalio 10 dieną vyko Lietuvos socialdemokratų partijos Pagėgių skyriaus tarybos posėdis, kurio vienas iš klausimų buvo kandidato į Pagėgių savivaldybės merus parinkimas ir siūlymas tvirtinti visuotiniam Pagėgių skyriaus susirinkimui. Iš trijų galimų kandidatų atrinkta Aušra Zongailienė, Pagėgių A. Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytoja. Jai sutikus, skyriaus taryba priėmė sprendimą siūlyti jos kandidatūrą svarstyti ir tvirtinti visuotiniame Pagėgių skyriaus susirinkime.

Ta proga „Pamarys“ LSDP Pagėgių skyriaus pirmininkės Vilijos Kriučiokienės pasiteiravo: „Kokia socialdemokratų partijos Pagėgių skyriaus dabartinė padėtis? Buvęs pirmininkas berods perėjo į kitą partiją? Kiek beturite narių?“
V. Kriučiokienė: „Ruošiantis savivaldos rinkimams, skyriaus situaciją šiandien vertiname pakankamai gerai. Turime 64 aktyvius partijos narius, daugelis jų ilgamečiai partijos nariai. Džiugu, kad šie žmonės tikri socialdemokratai, nekeitė savo pozicijos, nelakstė į kitas partijas Pagėgių skyriui išgyvenant nelengvą laikotarpį. Beje, mūsų skyrius atsinaujina. Į mūsų gretas ateina jaunimas, pedagogai, kiti išsilavinę bičiuliai. Kalbamės su žmonėmis, skleidžiame savo partijos siekius. Turime nemažai partijos rėmėjų“.
Galbūt Pagėgiškiai A. Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytoją Aušrą Zongailienę ir neblogai  pažįsta, tačiau „Pamario“ skaitytojui kažin ar daug ką sako ši pavardė. Tad būsimos kandidatės paprašėme trumpai papasakoti apie save.
Aušra Zongailienė: 
–1999 m. baigiau  Klaipėdos universitetą, kuriame įgijau edukologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2004 m. Vilniaus universitete – anglų kalbos filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2005 m. Kauno technologijos universitete baigiau Viešojo administravimo magistrantūrą.
Dirbu Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje anglų kalbos mokytoja.  Esu ištekėjusi, kartu su vyru Nerijumi auginame 3 vaikus. Vyriausioji dukra Gabrielė šiais metais baigė Vytauto Didžiojo universitetą, ten įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, šiuo metu dirba gide. Gabrielė tarnauja Lietuvos krašto apsaugos savanoriškose pajėgose. Sūnus Gustavas mokosi Vilniaus kolegijoje, kur studijuoja tarptautinį verslą. Jauniausias sūnus Emilis mokosi Pagėgių pradinėje mokykloje.
Kadangi užaugau šeimoje, kurioje puoselėjamos socialdemokratinės vertybės, nuolat buvau „greta“ politikos, nors tiesiogiai joje nedalyvavau. Būdama savo krašto bendruomenės narė, matau, su kokiomis problemomis susiduria gyventojai, kokiais rūpesčiais jie gyvena. Tai skatina mane domėtis Pagėgių krašto politika bei dirbti čia gyvenančių žmonių gerovei“.
– Kiek laiko esate Pagėgiuose ir kodėl čia esate?
– Esu gimusi Pagėgiuose, bet vaikystę praleidau Natkiškiuose, kurie iki šiol man yra labai mieli. Susituokę įsikūrėme Pagėgiuose, kur gyvename iki šiol. Kartu su vyru Nerijumi esame aktyvūs  saviveiklininkai ir bendruomenės nariai. Jau 22 metus šokame Pagėgių kultūros centro vyresniųjų žmonių liaudies šokių kolektyve „Marguva“, su kuriuo atstovaujame savo miestui ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Matydami mūsų meilę liaudies šokiui dukra ir sūnus taip pat aktyviai dalyvavo saviveikloje. Kartu su šeima dalyvaujame įvairiuose renginiuose. Labai myliu Pagėgius ir čia gyvenančius žmones. Man skaudu matyti tuos, kurie turi išvykti gyventi į užsienį. Todėl mano siekis yra, kad čia būtų gera gyventi kiekvienam, kad kiekvienas čia jaustųsi laukiamas ir saugus.
 – Jei skyrius pritars, būsite naujas jaunas veidas tarp kandidatų į Pagėgių savivaldybės  merus… Su kokiu nusiteikimu ir viltimis imsitės šios naštos?
– Mano ryžtą ir viltis, kad Pagėgių savivaldybėje įsitvirtintų socialdemokratija, įkvepia atsinaujinusios Lietuvos socialdemokratų partijos veiksmai ir įžvalgos. Žaviuosi jauno LSDP pirmininko Gintauto Palucko ir jo komandos ryžtu, neprisitaikėliškais sprendimais.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pažadėjo, kad Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo prancūzų tautai, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta. Valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienį vėlai vakare aikštėje prie katedros.  „Aš jums pažadu, kad mes atstatysime katedrą. Visi kartu. Nuo rytdienos bus pradėtos rinkti lėšos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje“, – sakė E. Macronas. „Ši katedra – Prancūzijos istorijos dalis. Mes ja didžiuojamės, mes ją pastatėme prieš daugiau kaip 800 metų, mes ją gražinome ir plėtėme šimtmetis po šimtmečio“, – priminė prezidentas. „Aš

Trečiadienį bus tikrinama Gyventojų perspėjimo sistema

Trečiadienį, balandžio 17 dieną, 11.52 val., bus tikrinama Perspėjimo sistema. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, centralizuoto valdymo sirenos bus įjungtos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priims tik tie telefonai, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama interneto svetainėje www.lt72.lt. Patikrinimo

Tiksliuosius mokslus Lietuvoje bus galima studijuoti nemokamai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas.  Pasak ministro V. Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus. „Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių