Nauja sporto finansavimo tvarka – daugiau lėšų, skaidrumo, dėmesio fiziniam aktyvumui

Daugiau nei dvigubai šiemet didėjančios lėšos sporto projektams bus skirstomos skaidriau. Didžiausias akcentas skiriamas visuomenės fiziniam aktyvumui, specialus dėmesys – neįgaliųjų sportui. Tai nustato šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybės patvirtinta sporto projektų finansavimo tvarka.

Kaip numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Sporto įstatyme, Vyriausybė patvirtino Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir projektų finansavimo tvarką.

Šiemet lėšos Sporto rėmimo fondo finansuojamiems projektams didėja daugiau nei dvigubai – 2019 m. jiems numatyta skirti 13,6 mln. Eur, 2018 m. skirta 6,69 mln. Eur.

Pagal Vyriausybės nustatytas proporcijas Sporto rėmimo fondo lėšos bus paskirstytos didžiausią dalį – 50 proc. – numatant fiziniam aktyvumui. Tai padaryta siekiant skatinti visuomenės fizinį aktyvumą. 2018 m. Eurobarometro duomenimis, pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių narių. Lietuvoje niekada nesimankština 51 proc. gyventojų – tai beveik 4 kartus daugiau nei, pvz., Suomijoje – 13 proc., Švedijoje – 15 proc., Danijoje – 20 proc.

20 proc. Sporto rėmimo fondo lėšų numatyta sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, 15 proc. – sporto renginių organizavimui, 10 proc. – sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, 5 proc.  – kvalifikacijos tobulinimui.

Ne mažiau kaip 10 proc. pagal proporcijas skirstomų fondo lėšų numatyta neįgaliųjų sporto projektams.

ŠMM inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite