Nauja lietuvių aistra – buriavimas. Norintys išmokti laukia eilėse

Pandemija paskatino lietuvius ieškoti naujų hobių, o vienas jų – buriavimas ar plaukiojimas įvairiomis vandens transporto priemonėmis. Draudimo bendrovės ERGO Specialiųjų rizikų grupės vadovė Miglė Rudinskė sako, kad pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau užklausų dėl jachtų ir kitokių laivų draudimo. Tuo metu buriavimo mokytojas, kapitonas Miroslavas Urbonavičius pažymi, kad įsigijus burlaivį ar kitą laivą svarbu nepamiršti tinkamos jo priežiūros.

 

Norintys išmokti buriuoti laukia eilėse

M. Urbonavičius taip pat pastebi gerokai išaugusį lietuvių susidomėjimą buriavimu. Jo teigimu, vien tik Lietuvos buriuotojų sąjungos Vilniaus skyrius šių metų gegužės-birželio mėnesiais surengė apie 20 burinės jachtos laivavedžio egzaminų sesijų, o laikyti egzaminus spėjo ne visi norintys.

„Buriavimo pamokų ir egzaminų tvarkaraščiai pastaruoju metu yra išties perpildyti. Susidomėjimas buriavimu Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo tikrai labai ženkliai. Prie to neabejotinai prisidėjo ir pandemija, per kurią turėdami mažiau galimybių keliauti į užsienį gyventojai ėmė ieškoti naujų laisvalaikio leidimo būdų, pramogų ir hobių pačioje Lietuvoje. Prie buriavimo ir plaukiojimo kitomis vandens transporto priemonėmis populiarėjimo turbūt prisideda ir auganti šalies ekonomika bei žmonių pragyvenimo lygis“, – sako M. Urbonavičius.

Jo teigimu, paprastas nedidelis burlaivis šiandien yra prieinamas daugeliui gyventojų. Geros būklės naudotą burlaivį iš Švedijos galima įsigyti ir vos už kelis tūkstančius eurų. Tiesa, M. Urbonavičius pažymi, kad lietuviai laivams neretai išleidžia ir gerokai didesnes sumas.

Nepasirūpinus saugumu, nuostoliai gali siekti tūkstančius

M. Rudinskė taip pat pastebi, kad gyventojai vis dažniau įsigyja ne tik mažesnius laivus, bet ir brangiai kainuojančias jachtas. Vidutinė vandens transporto priemonių, kurių draudimu domimasi, vertė, anot jos, siekia apie 60 tūkst. eurų.

„Dažniausiai draudžiami asmeniniam naudojimui – pramogai, žvejybai – perkami laivai. Į juos lietuviai nevengia investuoti išties nemažai lėšų. Nenuostabu, kad tokį turtą siekiama apsaugoti ir apsidrausti nuo įvairių rizikų ir išvengti nemenkų nuostolių. Istoriškai didžiausių nuostolių asmeniniam naudojimui skirtų laivų savininkai patiria dėl gamtos stichijų – audrų, stipraus vėjo. Pavyzdžiui, didžiausia dėl šios rizikos patirta ir atlyginta žala siekė beveik 90 tūkst. eurų“, – sako M. Rudinskė.

Pasak draudikų atstovės, nuostolių taip pat neretai patiriama dėl atsitrenkimų į lieptelius, prieplaukas ir kitus vandenyje esančius objektus. Tokiu atveju patiriama žala siekia nuo 3 tūkst. iki 13 tūkst. eurų ir daugiau.

„Galimybės laivu plaukioti saugiai ir išvengti vandenyje esančių kliūčių priklauso nuo kapitono patirties, atidumo, oro sąlygų, o taip pat ir nuo to, ar atsakingai elgiasi laivo keleiviai. Išvengti susidūrimo su po vandeniu esančiais objektais gali padėti kapitono patirtis, laivybos taisyklių išmanymas, vadovavimasis navigacija ir vandens telkinio žemėlapiais“, – sako M. Rudinskė.

Ji pažymi, kad atsitrenkus į kitą vandens transporto priemonę, prieplauką ar lieptelį paprastai pridaroma žalos ir kitų asmenų turtui, todėl ją tenka atlyginti. Dėl to visada rekomenduojama apsidrausti ir laivo savininko civilinės atsakomybės draudimu, kuris atlygintų nuostolius dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos.

 

Svarbu patirtis ir tinkama laivo priežiūra

Savo ruožtu M. Urbonavičius pažymi, kad buriuojant ar plaukiojant bet kuria kita vandens transporto priemone svarbiausia pasverti visas rizikas ir nepervertinti savo galimybių. Jo teigimu, buriavimo kursuose pradedantieji laivavedžiai yra paruošiami plaukti palankiomis oro sąlygomis, tačiau tik baigę mokymus neretai skuba plaukti esant itin dideliam vėjui.

„Kaip ir vairuojant automobilį ar pilotuojant lėktuvą, buriuojant yra labai svarbi patirtis, o ji ateina su laiku. Dėl to tik pradedant buriuoti pirmiausiai reikėtų pasiplaukioti palankiomis oro sąlygomis, pasipraktikuoti vandens telkiniuose, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis, nepulti iš karto atlikti sudėtingų manevrų“, – sako M. Urbonavičius.

Pasak jo, dviejų burlaivių susidūrimai yra pakankamai reti ir dažniausiai įvyksta varžybų metu, kai sportininkai būna apimti azarto ir siekia kuo geresnių rezultatų. Buriuojant laisvalaikiu didesniu eismo intensyvumu pasižyminčiuose telkiniuose pavojų burlaiviams ir jachtoms dažniau kelia plaukiojantys vandens dviračiais ar valtimis. Priešingai nei burlaivių kapitonai, valtį ar vandens dviratį išsinuomoję gyventojai paprastai nežino laivybos taisyklių, pavyzdžiui, kad visuomet turi duoti kelią savaeigei transporto priemonei.

M. Urbonavičius taip pat pažymi, kad norint buriuoti saugiai, svarbu pasirūpinti ir tinkama burlaivio būkle, o tam reikalinga tinkama laivo priežiūra. Jos burlaiviui reikia išties nemažai.

„Burlaiviui ar jachtai reikia nuolatinės priežiūros. Svarbu laiku pastebėti ir pašalinti bet kokius defektus, užtikrinti, kad visos burės ir virvės būtų geros būklės, nenusidėvėjusios. Visa įranga taip pat turi gerai veikti, o laivo korpusas turi reguliariai būti prižiūrimas tam skirtomis priemonėmis. Kai kurie savininkai ruošdami laivą sezonui praleidžia ir po kelis mėnesius. Ypač daug priežiūros reikalauja jachtos mediniu korpusu, todėl negalintiems savo hobiui skirti itin daug laiko patartina rinktis burlaivį su plastikiniu pagrindu“, – sako M. Urbonavičius.

 

Laivo nereikėtų palikti be priežiūros

M. Rudinskė pataria prieš įsigyjant laivą apgalvoti, kur ir kaip jis bus laikomas. Anot jos, geriausia ir saugiausia laivą palikti prižiūrimose prieplaukose, jachtklubuose arba laikyti nuolat gyvenamo namo teritorijoje ar garaže. Paliekant vandens transporto priemones kitur, anot draudikų atstovės, didėja vagystės ir sugadinimo dėl gamtos jėgų tikimybė.

„Laivų įranga neretai yra labai brangi, todėl palikus ją be priežiūros galima sulaukti ilgapirščių dėmesio. Juos gali sudominti prikabinamas laivo variklis, navigacijos ar žvejybos įranga. Dėl to ją reikėtų laikyti saugioje vietoje. Be abejo, svarbu laivus tinkamai prižiūrėti, reguliariai atlikti techninę jų apžiūrą. Pavyzdžiui, vidaus variklio gedimai, kuriuos neretai yra sunku pastebėti išoriškai, gali tapti gaisrų priežastimi. Siekiant jų išvengti reikėtų rinktis kokybiškus variklius, reguliariai tikrinti jų būklę“, – sako M. Rudinskė.

Galiausiai, ji primena, kad laivo kapitonas yra atsakingas ir už juo plaukiančius keleivius, todėl turėtų užtikrinti, kad laive būtų laikomasi visų saugumo taisyklių, nebūtų vartojama alkoholio. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad laive būtų reikiamos pagalbos priemonės – gelbėjimosi liemenės, pirmosios pagalbos vaistinėlė ir kita.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite