Nauja kompensuojamųjų vaistų tvarka – mažesnės vaistų kainos

Nuo kovo 1 d. gydytojui išrašant kompensuojamąjį vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos recepte automatiškai atsiras žyma – pirmas paskyrimas. Vaistinės tokiais atvejais bus įpareigotos išduoti pigiausius vaistus. Tikimasi, kad įdiegus šią naujovę, remiantis kitų šalių patirtimi, pavyks dar labiau sumažinti vaistų kainas ir padėti pacientams sutaupyti.

Skirs pigiausią vaistą
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad generiniai vaistai nesą kuo nors nesaugesni už originalius, o gydytojai ir dabar išrašo veikliąją medžiagą, ne firminį vaisto pavadinimą.
„Gydytojas, išrašydamas vaistą bendriniu pavadinimu, nurodo veikliąją medžiagą. Jeigu pirmą kartą skiriamas vaistas ar po ilgesnės pertraukos, jis turės nurodyti, pažymėti, kad tai yra pirmas paskyrimas, o vaistinė turės išduoti pacientui pigiausią vaistą.
Iš tikrųjų yra keistų žinučių visuomenei paskleista, kad mes esą bandome rizikuoti pacientų sveikata gydydami „pigiausiais“ vaistais. Tam „pigiausiam“ bandoma suteikti nekokybiško vaisto epitetą“, – kovo pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Neigiamas poveikis
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė atmeta būgštavimus, kad tik generiniai, galimai pigesni vaistai, gali daryti pacientams neigiamą poveikį.
„Nepageidaujami poveikiai būna tiek nuo generinių, tiek ir nuo originalių vaistų. Kai mes kalbame apie situaciją, kai pacientas pradeda vartoti naują veikliąją medžiagą ir pasireiškia nepageidaujami poveikiai, tai pacientui sugrįžus pas gydytoją, gydytojas dažniausiai keis veikliąją medžiagą. Tai šiuo atveju kalbame ne apie tai, ar rinktis vieno ar kito gamintojo vaistą, o apie tai, kad gal pacientui netinka ta veiklioji medžiaga ir reikia ieškoti kitų vaistų“, – sakė K. Garuolienė. Turimi duomenys rodo, kad pirmo paskyrimo vaistai nebūtinai bus tik generiniai, o priklausys, kuris tiekėjas pasiūlė žemiausią vaisto kainą. Tarp pigiausių vaistų, pasak ministro, gali būti ir originalių, ir generinių vaistų. „Net ir tie vaistai, kurie yra vadinamieji originalūs, tai yra tų firmų, kurios sukūrė vaistą, jie tuo pačiu metu gali būti ir pigiausi vaistai. Iš maždaug 1800 vaistų, kurie yra kompensuojamųjų vaistų kainyne, daugiau negu 300 ir yra tie vadinamieji originalūs vaistai. Tai bet kuris gamintojas, kuris ir sukūrė vaistą, jis gali tuo pačiu metu pasiūlyti ir mažiausią kainą“, – pažymėjo A. Veryga.

Latvija tokią naujovę įvedė 2012 m. Tai padėjo pigiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc. ir stipriai paskatino konkurenciją tarp gamintojų. Latvijoje vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos esą sumažėjo 46 proc.

Pinigus skirs kitiems vaistams
Naująja tvarka esą siekiama ne tik taupyti pacientų ir valstybės pinigus, bet ir skatinti gamintojų konkurenciją. „Šita priemonė yra skirta ir tam, kad patys gamintojai labiau stengtųsi konkuruoti dėl kainos, kad jiems būtų sukurta rinka ir atsirastų motyvacija ateiti ir pasiūlyti pigiausią kainą“, – sakė A. Veryga.
„Pinigų mes vis tiek niekam kitam neatiduosime. Nėra jokios baimės, kad, sutaupę vaistams, mes tuos pinigus išleisime tam, kas yra ne sveikata. Praktiškai visi sutaupymai ir nukeliauja atgal pacientams, įtraukiant į kompensavimą naujus, labai brangius vaistus, kurių mes anksčiau neįpirkdavome. Jų ateina vis daugiau ir daugiau, onkologijai gydyti vaistų yra daug naujų, ateinančių į rinkas, yra sukurtų baigiamose klinikinių tyrimų stadijose. Tai mums reikia ruoštis“, – pabrėžė A. Veryga.
Ministras neigia daugumos žmonių nuomonę, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai. Pažymima, jog visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodai kokybiški ir atitinkantys keliamus reikalavimus. Skirtis gali tik pakuotė, tablečių spalva ar forma, t. y. išorė.

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nuoroda vaistininkui
Pasak Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento prof. habil. dr. Eduardo Tarasevičiaus, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui yra pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojama vis dar mažai. Tad žyma „pirmas paskyrimas“ bus tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikia išduoti pigiausią tos grupės vaistą.
„Vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su žyma „pirmas paskyrimas“, pacientui turės parduoti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pvz., vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių). Šiuo atveju siūloma leisti išduoti kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą, kurį galima nepažeidžiant vidinės pakuotės padalinti taip, kad būtų išduotas recepte nurodytas arba jam panašus kiekis“, – pažymėjo prof. habil. dr. E. Tarasevičius.

Jei pacientas nenorės rinktis pigiausio vaisto, jis galės rinktis kitą vaistą kaip nekompensuojamą ir už jį sumokėti visą kainą.

Kaip kompensuoja Suomijoje?

Iš Suomijos kelis kartus per metus į Šilutės ligoninę dirbti atvykstantis gydytojas Darius Balčiūnas „Pamariui“ išsakė nuomonę dėl Lietuvoje nuo kovo 1 d. taikomos naujos kompensuojamųjų vaistų tvarkos, trumpai apžvelgdamas ir Suomijos patirtį.

VšĮ Šilutės ligoninėje Vaikų ligų skyriuje dirba šeimos gydytojas iš Suomijos Darius Balčiūnas.

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama nauja kompensuojamųjų vaistų tvarka – geras žingsnis siekiant sumažinti vaistų kainas. Anot D.Balčiūno, galimybė pacientui pačiam pasirinkti vaistą turi išlikti, tad svarbu, kad būtų nustatytas ne vienas pigiausias vaistas, bet keli. „Pigiausias siūlomas vaistas visada sukels įtarimų. Na, nebent Lietuvoje viskas vyks skaidriai kaip ir Suomijoje“, – pridūrė gydytojas.
Žinome, kad Lietuvoje visiems apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, kai prireikia skiriama kompensuojamųjų vaistų. Nemaža dalis tokių vaistų, o kartais ir visa kaina kompensuojama. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina. Bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis. Ši dalis ir gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 proc.
Pasak D. Balčiūno, Suomijoje bazinė kompensacija – 40 proc., 65 proc. ir 100 proc. Palyginus Lietuvos ir Suomijos kai kurias kompensuojamųjų vaistų kainas paaiškėjo, jog jos beveik nesiskiria – keliais eurais ar euro centais Suomijoje vaistai brangesni. Suomijoje gydytojas gali išrašyti skirtingų firmų medikamentus, kurių kainos ten skiriasi nežymiai. Pavyzdžiui, gydyti diabetui, hipertenzijai, astmai.
Anot D. Balčiūno, visada skiriama pigesnių vaistų, kad ir keliais centais. „Suomija – turtinga šalis, Lietuva – nėra ir nebus tokia dar ilgai. Akivaizdu, visuomenė sensta, todėl vaistų poreikis Lietuvoje tik augs. Atsižvelgiant į šį kontekstą, valstybei reikėtų taupyti, panašu, kad ministras tai ir bando daryti. Gana teisingas apsisprendimas, tačiau ar jis vykdomas tikslingai. Aišku, šią naują tvarką reikia tobulinti, galbūt atsiras ir daugiau išimčių. Taip pat turėtų būti įtraukti keli vaistai, kuriuos žmogus galėtų pasirinkti. Jei jam netinka vienas, tada skiriamas kitas“, – savo nuomonę išsakė gydytojas D. Balčiūnas.
Gydytojas pridūrė, kad Suomijoje kompensuojamieji vaistai pacientui išrašomi ne iš karto. Pirmiausia, žmogus vartoją jam gydytojo skirtą vaistą šešis mėnesius, po to įvertinama, ar jam būtina kompensuoti šį vaistą. Iki to laiko, D. Balčiūno žodžiais, žmogui skiriama 40 proc. bazinė kompensacija, vėliau specialioji – 65 proc.
Gydytojas paaiškino išsamiau: šešis mėnesius žmogus kompensuojamus vaistus perka mokėdamas visą kainą, tačiau iki 50 Eur pradinio mokesčio. Vaikams toks mokestis netaikomas. Kai žmogus sukaupia visą minėtą sumą, tik tada pradedama taikyti bazinė kompensacija. „Taip pat žmogus ne visada moka ir likusią 35 proc. kompensuojamųjų vaistų dalį. Jei žmogus daug serga ir nuperka per metus vaistų už 572 Eur sumą, tada visi medikamentai jam tekainuoja 2,50 Eur. Tačiau kitais metais vėl viskas iš naujo.

Nuomonė

Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Sandra Laurušonė.

Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Sandros Laurušonės nuomonė:

„Nėra griežtos ir vieningos nuomonės šiuo klausimu. Iš dalies tai teisinga, nes esame neturtinga šalis, negalime lygiuotis į kitas Europos valstybes kompensuodami brangiausius vaistus. Pagal šią naują kompensuojamųjų vaistų tvarką gydytojų galimybė gydyti pacientą bus apribota, neliks teisės vaisto parinkti ir pačiam pacientui.
Pakeitimai įvesti jau nuo praėjusių metų, kai kas tris mėnesius pradėta atnaujinti kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Nuo tada į kainyną patekdavo pigiausi vaistai. Tai paskatino konkurenciją tarp farmacininkų. Pastebime, kad vaistų kainos ženkliai krito.
Veiklioji medžiaga ta pati, bet veikimas – ne visada. Generinio vaisto ir originalaus vaisto veikimas nėra tapatus. Pavyzdžiui, pacientas vartodamas antihipertenzinius vaistus skundžiasi, kad nepavyksta sureguliuoti arterinio kraujo spaudimo, kadangi keičiantis vaistų kompensavimo tvarkai kas tris mėnesius, keičiasi ir vaisto gamintojas.
Šalyje buvo toks atvejis, kai, pakeitus originalų vaistą nuo epilepsijos į generinį vaistą, jauną merginą ištiko priepuolis. Vaistas skubiai buvo grąžintas į kompensuojamujų vaistų kainyną.
Toks priimtas sprendimas pateisinamas, bet turėtų išlikti pasirinkimo galimybė brangesniems originaliems vaistams, kurie šiuo metu nepatenka į kompensuojamųjų vaistų kainyną, paliekant mažesnę kompensaciją jiems, taip paliekant žmogui pasirinkimo laisvę rinktis jam tinkamesnį vaistą. Mes, kaip medikai, parinkdami vaistą pacientui privalome rašyti vaisto veikliąją medžiagą ir vaistininkas turi nurodyti pacientui, kurie šios veikliosios medžiagos vaistai yra kompensuojami, o kurie ne. Pacientas renkasi pats, ar mokėti pilną kainą ir rinktis originalų preparatą, ar pirkti kompensuojamą valstybės”.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Rinkimai turi būti skaidrūs ir privalomi. Diskusijos vaizdo įrašas

Kovo 22-ąją „Pamario“ laikraščio redakcijoje antrą kartą susitiko pabendrauti Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda ir verslininkas, dvi kadencijas anksčiau buvęs Seimo narys, per įvykusius savivaldos rinkimus,  jeigu rezultatai bus patvirtinti, išrinktas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu Audrius Endzinas. Pateikiame pokalbio įrašą. Kovo 29 dieną „Pamario“ laikraštyje paskelbsime šią diskusiją.

Ant plento Šilutė – Žemaičių Naumiestis klosim 12 milijonų

Kovo 19 d. Šilutės rajono savivaldybės vadovai susitiko su Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis rekonstruojančios bendrovės „YIT Lietuva“ atstovais aptarti pradėtų darbų. Kelias iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį, ko gero, baisiausias Vakarų Lietuvoje. Eismas juo intensyvus. Šio beveik 11 km ilgio kelio atkarpos ir naujo tilto per Šyšą Laučiuose statyba kainuos beveik 12 mln. Eur. Finansuoja Automobilių kelių direkcija, nes šis kelias yra jos pavaldumo. Direkcija organizavo darbų rangovo konkursą. Jį laimėjo UAB „YIT Lietuva“.

Konservatoriai sako atėję ne griauti

Kovo 19 d. Šilutės rajono savivaldybėje surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir LR Liberalų sąjūdžio atstovai. Mintimis apie išgyvenimus po rinkimų „pasiutpolkės”, pralaimėjimą, o gal atvirkščiai – laimėjimą su žiniasklaidos atstovais pasidalijo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė, šios partijos nariai Žygimantas Kurlianskas ir Zigmantas Jaunius. Taip pat dalyvavo LR liberalų sąjūdžio atstovai Daiva Plikšnienė ir Audrius Endzinas. Negalutiniais duomenimis, šie penki politikai išrinkti Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariais. Susitikime

Šilutiškių sėkmė „Pavasario trimituose“

Plungėje įvyko dešimtasis tarptautinis vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų ansamblių konkursas–festivalis ,,Pavasario trimitai“, kuriame dalyvavo ir sėkmingai pasirodė Šilutės meno mokyklos jaunieji muzikantai. Pagrindinis konkurso – festivalio organizatorius – Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla. Idėja surengti pučiamųjų instrumentų kolektyvų konkursą kilo gilinantis į Žemaitijos krašto istoriją, kurioje pučiamieji instrumentai užėmė svarbią vietą šio krašto kultūriniame gyvenime nuo kunigaikščių Oginskių laikų. Konkursas vyksta nuo 2001 metų. Renginys, organizuojamas kas dveji metai, tapo aukšto meninio lygio tarptautiniu konkursu – festivaliu, kuriame dalyvauja