Narkotikai laisvės nesuteikia – žmogų padaro kaliniu

Kvaišalų vartojimas sužlugdo gyvenimus, labai greitai žmogų nugramzdina į duobę, iš kurios sunku išlipti. Dar daugiau: statistiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje kasmet nuo perdozavimo miršta iki šimto žmonių.
     Šiais metais didžiojoje „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje savo balsu tūkstančius sužavėjusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė narkomaniją pavadina šių dienų baubu, tačiau į narkotikus vartojančius žmones ji patarė žiūrėti kaip į ligonius – jų neatstumti, o padėti. Kad tokia pagalba reikalinga, teigia ir priklausomi žmonės.

Aplinkiniai dažniausiai nesupranta
Žemaitijos miestelyje gyvenantis 34-erių metų Saulius turi šeimą, du mažamečius vaikus, kuriems niekada nelinkėtų to, ką pačiam teko išgyventi. Be jokių kvaišalų devynerius metus gyvenantis vyras įsikūrė toliau nuo „nuodėmingų vietovių“, taip bando nuo aplinkinių slėpti savo tapatybę.
„Bet kokia priklausomybė yra liga, tačiau ne visi tai suvokia. Sveikųjų požiūris į narkomaną yra panašus kaip į žmogžudį, raupsuotąjį. Tai priklausomus žmones dar daugiau stumia į neviltį, depresiją. Narkotikai tampa savotišku maištu prieš tokią situaciją“, – prisiminimais dalijasi devynerių metų patirtį vartojant narkotikus turintis vyras.
Pašnekovas apgailestavo, kad net geriausi draugai jį paliko, juos pakeitė tokie patys kaip jis – narkomanai.
„Nenoriu nieko kaltinti. Tik kai pradėjau vis labiau klimpti į narkotikų liūną, buvau per jaunas susitvarkyti su savo problema. Augau be tėvo, mamai buvo svarbesnių dalykų“, – nuoskaudos neslepia vyras.

Priežastis – noras išbandyti
Į klausimą, kaip jo gyvenime atsirado narkotikai, Saulius atsako kaip ir daugelis kitų narkomanų – iš pradžių tebuvęs noras pabandyti. Viskas prasidėjo nuo „žolės“ rūkymo, o vėliau jau reikėjo ir stipresnių narkotikų.
Kai pirmą kartą užsirūkė, jam tebuvo šešiolika metų.
„Tas, kas vartoja narkotikus, žino, kur jų gauti, per tokius pat draugus sužino. Be to, ir patys narkotikų pardavėjai susiranda naujokus, nemokamai duoda išbandyti, kad paskui jie ateitų pirkti. Svarbu turėti pinigų, o dėl jų jaunam žmogui dažniausiai kyla problemų. Jis apvaginėja tėvus, imasi visokių sukčiavimų, įklimpsta į nusikaltimus“, – pasakoja vyras.
Saulius taip pat viso to neišvengė. Jis net buvo tapęs narkotikų pardavėjų „kurjeriu“, šis „verslas“ nuvedė į Vokietiją, teko ten kurį laiką ir įkalinimo įstaigoje praleisti.

Didelė problema
Saulius dar būdamas už grotų nusprendė, kad ši priklausomybė jį gali pražudyti.
„Narkotikai – nelaisvė. Turiu omenyje ne tik galimybę atsidurti už grotų, dar didesnė yra dvasinė ir fizinė priklausomybė nuo jų, galima degraduoti“, – teigė pašnekovas, dėl narkotikų turėjęs ir rimtų sveikatos problemų, kurių pasekmes tebejaučia iki šiol.
Per devynerius narkotikų vartojimo metus jis įsitikino, kokia beprotiška yra priklausomybė – prasidėdavo abstinencijos sindromai, ryte atsikėlus suki galvą, kaip susileisti dozę, kad pagerėtų savijauta. Vyras prisipažįsta, jog buvo momentas, kai jis net laukė mirties, kuri turėjo išgelbėti jį nuo fizinių kančių, kuomet jis tiesiog gulėjo lovoje negalėdamas savimi pasirūpinti.

Pasikeitė gyvenimo kokybė
Devynerius metus be narkotikų gyvenantis Saulius prisipažįsta, kad nebuvo lengva išlipti iš šios duobės. Jis dėkingas, kad daug padėjo krikštatėvis. Sauliui gelbėjo ir mūsų šalies, ir Latvijos specialistai, prireikė ne vienos reabilitacijos.
Pasukęs keliu be narkotikų, sutiko savo būsimą žmoną. Nuo jos buvęs narkomanas savo istorijos neslėpė.
„Šeima yra didelė vertybė. Žinau, jeigu grįžčiau į ankstesnį gyvenimą, viso to netekčiau. Šeima yra mano saugiklis nuo to“, – pasikeitimais džiaugiasi vyras.

Pasak Ievos Zasimauskaitės-Kiltinavičienės, siekiant išsilaisvinti iš priklausomybių, svarbu tvirtai apsispręsti, pasiryžti, ir susirasti aplinką, žmones, kurie gyvena laisvą, prasmingą gyvenimą. Nuotr. iš Ievos Zasimauskaitės asmeninio archyvo

Narkotikai – nelaisvė
I. Zasimauskaitę-Kiltinavičienę daugelis žino kaip dainininkę, atstovavusią Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Atlikėja niekada neslėpė turėjusi žalingų įpročių. Atsipalaiduoti padėdavo alkoholis, cigaretės. Vis tik pavykę atsilaikyti prieš gundymus pabandyti narkotikų.
Ieva atvira: aplinkoje buvo juos vartojančių žmonių, tad ji puikiai žinojo, kokie pavojai tyko ir po kitiems atrodančios „nekaltos žolės“.
„Labai bijojau narkotikų… Tai toks dalykas, kur niekada nežinai, kas bus po to, kai jų pabandysi… Tai labai pavojingas reikalas… Esu girdėjusi daug baisių pavyzdžių, mačiusi savo aplinkoje. Nuo narkotikų apkvaišęs žmogus netgi iššoka per langą, galvodamas, kad yra paukštis… Žmonėms atrodo, kad alkoholis ir narkotikai išlaisvina, bet iš tikrųjų tu esi jų kalinys. Laisvė yra tada, kai tu gali būti be alkoholio, be cigarečių, narkotikų“, – samprotauja dainininkė, prieš penkerius metus atsisakiusi alkoholio, tabako.

Lemia ir aplinka
Ievos nuomone, priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio, antidepresantų atsiranda todėl, kad žmonės nemoka kitaip atsipalaiduoti, renkasi visas tas blogybes, neieško alternatyvų.
„Jeigu tu esi toje aplinkoje, kur geriama, rūkoma, vartojami narkotikai, ir tu pradedi elgtis kaip dauguma, bijai neatitikti jų standartų. Jei būsi tarp šviesių žmonių, perimsi jų įpročius. Nusprendus atsisakyti priklausomybių, būtina susirasti kitą aplinką, kitaip gyvenančius žmones, kuriais tu nori sekti“, – patarė atlikėja.
Ir vis tik, pašnekovės pastebėjimu, pasikeitimai priklausomo žmogaus gyvenime atsiranda tada, kai jis to labai nori, priima sprendimą gyventi kitaip – ne nuo pirmadienio, kitos savaitės, bet nuo šiandien.
Ievos teigimu, bėda yra ta, kad į priklausomybes įklimpę žmonės nežino, kas yra tikroji laimė.
„Jiems atrodo, kad laimė kažkoks apsvaigimas, kai tuo metu niekas neberūpi. Bet juk tai yra  nelaimė: bloga savijauta, nerimas, liūdesys, depresija, panikos priepuoliai. Tokį prisimenu atlygį už laikiną laimę. O dabar aš ją turiu nieko už tai nemokėdama“, – buvusį ir dabartinį savo gyvenimo etapą lygino 25-erių metų atlikėja.

Ligą būtina pripažinti
Ieva narkomaniją ir alkoholizmą pavadino pačiomis grėsmingiausiomis priklausomybės ligomis.
„Artimieji, šeimos nariai pyksta ant priklausomų žmonių. Tačiau kai žmogus suserga vėžiu, kurio priežastis taip pat gali būti netinkamas gyvenimo būdas, mes gi nepykstame. Atvirkščiai, padedame, ieškome gydytojų ir panašiai“, – pastebėjo atlikėja.
Ievos teigimu, artimieji padėti priklausomybe sergančiam žmogui turėtų ir savo pavyzdžiu.
„Jeigu tik tujinsi – tu daryk taip, daryk anaip, ir tokių „paskaitų“ nepagrįsi savo pavyzdžiu, elgsies kitaip nei mokai, vargu ar padėsi priklausomybių turinčiam žmogui“, – samprotavo žinoma dainininkė.

U-sak. Nr.2018/27

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais