Nacionalinis miškasodis sutelkė tautiečius – pasodinta tiek medelių, kiek Lietuvoje gyventojų – 2,8 mln.

Balandžio 29 d. vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuojama miškų sodinimo šventė „Nacionalinis miškasodis“. Šiais metais akcijoje dalyvavo rekordinis skaičius talkininkų, kurie kartu su šeimomis, draugais ir kolegomis sodino medelius daugiau nei 30-tyje sodinimo vietų visoje Lietuvoje.

„Šiandien atkurdami mišką, per visą Lietuvą pasodinome 2,8 mln. medžių visuose urėdijos padaliniuose. Lietuvoje gajus mitas, kad iškirtus mišką jis nėra atsodinamas. Bet taip nėra – miškas per trejus metus privalo būti atsodintas ir prižiūrėtas. Naujasis Miškų įstatymas įpareigos kontroliuoti, ar miškas užaugo“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šiais metais Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai įveisė ir rekordinį skaičių naujų miškų – net 800 ha, kuriuose pasodino tiek medelių, kiek Lietuvoje gyventojų – 2,8 mln.

Nacionalinis miškasodis tampa tradicija

Nacionalinis miškasodis – kasmetinė, jau tradicija tapusi medelių sodinimo šventė, kuri bendram tikslui sutelkia įvairių sričių žmones, įmones, organizacijas, bendruomenes ir visus mylinčius gamtą bei norinčius prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, kuris šiuo metu siekia 33,8 % šalies ploto.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, Nacionalinis miškasodis kiekvienais metais pritraukia vis daugiau žmonių. Prie jo prisijungė ir tie, kurie dalyvavo ankstesniais metais. Taip pat nauji, kurie pirmą kartą sužinojo, kaip yra sodinami medžiai Lietuvoje, kodėl jie sodinami ir ką dirba miškininkai. Todėl miškininkai mato didžiulę šio renginio prasmę. taip didinams visuomenės supratimas apie miškininkystę bei skatina susitelkti bendram darbui.

Sodino ministrai ir Ministrė Pirmininkė

Laimos Penek (LRV) nuotr.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį dalyvavo Nacionaliniame miškasodyje – kasmetinėje Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos organizuojamoje miško sodinimo akcijoje.

„Nacionalinis miškasodis tapo gražia, buriančia ir prasminga tradicija, kurią, nuoširdžiai tikiuosi, ateityje galėsime vadinti ir ilgaamže, kaip kad šiandien šiuo žodžiu minime mūsų sengires, kuriomis didžiuojamės. Kviečiu šią tradiciją puoselėti ir toliau auginti, o taip pat dėkoju tiems, kurių kasdienis darbas yra rūpestis Lietuvos miškais“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė dalyvavo miškasodyje Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, čia prie akcijos taip pat prisijungė vidaus reikalų, aplinkos, kultūros bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai.

„Šiais metais džiaugiamės išties įspūdingu naujai įveisiamų miškų plotu – net 800 ha, kuriuose pasodinome 2,8 mln naujų medžių. Džiaugiamės, jog kasmet miškasodis pritraukia vis daugiau talkininkų. Jie nebijo pasiraitoti rankovių savaitgalio dieną ir imtis prasmingo darbo – sodinti medelius. Visi drauge mes tikrai galime daugiau. Labai smagu, kad medžių sodinimas sutelkia tiek daug įvairių žmonių“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

30 milijonų medelių kasmet

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Šie metai pirmieji, kai visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema, tokiu būdu bus pasodinta apie 4 mln. sodmenų. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas.

Valstybinių miškų urėdijos moderniuose medelynuose auginami miško sodmenys, atkuriami ir įveisiami nauji miškų plotai. Taip pat rūpinamasi miškų sanitarine ir priešgaisrine apsauga. Ypatingas dėmesys skiriamas biologinės įvairovės išsaugojimui miškų ekosistemose, prižiūrimi ir kuriami nauji rekreaciniai objektai lankytojams. Lietuvos valstybiniuose miškuose, kuriuos patikėjimo teise valdo Valstybinių miškų urėdija, ūkininkaujame laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principų.

Pagal https://am.lrv.lt/ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kas yra Bonsai? Paaiškiname

bonsai

Bonsai – iš japonų kalbos pažodžiui reiškia sodinti padėkle. Kiti verčia taip – medelis ant lėkštutės. Esmė lyg ir ta pati. Visagalė Wikipedia teigia, jog tai tradicinis japoniškas medelių auginimo ir puoselėjimo menas. Mums, mažai išmanantiems šiuos aspektus, bonsas yra tiesiog gražus ir egzotiškas mažas medelis vazonėlyje. Galbūt teisingiausia būtų pasakyti, jog bonsas yra iš tiesų  gražus miniatiūrinis medelis, kuriam sukurti naudojami sodininkystės metodai, asitelkiant menines priemones, kad būtų išaugintos miniatiūrinės gamtoje augančių medžių kopijos. Bonsų kūrimo procesas apima tam

Kaip išsirinkti termosą?

termosas

Ieškant idealiojo termoso, svarbu atsižvelgti į keletą esminių aspektų, kad pasirinktas produktas atitiktų asmeninius poreikius ir lūkesčius. Nors rinkoje egzistuoja daugybė variantų, nuo paprastų iki geriausių termosų, raktas į sėkmingą pasirinkimą slypi ne vien prekės ženklo populiarume, bet ir tam tikruose praktiškuose patarimuose. Štai keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis termosą. Talpa Vienas pirmųjų svarstymų turėtų būti apie termoso talpą. Apibrėžkite savo poreikius: ar dažniausiai termosą naudosite trumpoms išvykoms, ar ilgoms kelionėms? Jeigu mėgstate ilgus pasivaikščiojimus gamtoje

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Taip pat skaitykite