Nacionalinis miškasodis. Lietuvos miškuose pasodinta 2 mln. naujų medžių

Balandžio 23 d. vyko didžiausia iš visų iki šiol buvusių miško sodinimo talka – Nacionalinis miškasodis. Visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose buvo įveistas rekordinis plotas naujų miškų – net 748 ha. Naujai įveisiamuose miškų plotuose pasodinta virš 2 mln. įvairių rūšių medelių – beržų, juodalksnių, eglių, pušų bei ąžuolų.

Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojamo renginio metu medelius visoje Lietuvoje sodino įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir piliečiai, mylintys gamtą bei norintys prisidėti prie Lietuvos miškingumo didėjimo, kuris šiuo metu siekia 33,7 proc.

„Džiugu, kad Lietuvoje miškų daugėja. Jeigu palyginsime dabartinę Lietuvą su tarpukario, tai miškų plotas dabartinėje Lietuvoje yra tris kartus didesnis. Miškai valo orą, kuriuo mes kvėpuojame, užtikrina rekreacinę funkciją, saugo dirvožemį, suteikia galimybes apsirūpinti kuru. Dėl to kiekvieną raginu, turint laisvą plotelį, pasodinti medžių. Taip geriname aplinką, kurioje gyvensime“, – apie akciją kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nauji plotai

Šių metų pagrindinis miškasodžio akcentas – naujai įveisiami miškų plotai. Be naujai įveisiamų miškų plotų, Valstybinių miškų urėdija balandį atkurs apie 9175 ha miškų, kuriuose buvo pasodinta dar apie 30 mln. medelių.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, Nacionalinis miškasodis – kelių dešimčių metų tradicija ir viena prasmingiausių švenčių, suburiančių į miško sodinimą įvairiausių profesijų atstovus bei įvairaus amžiaus Lietuvos piliečius, kurie nori kartu prisidėti prie darbo, gražiausiai įprasminančio žmogaus meilę gamtai.

„Mums, miškininkams, miškasodis – ypatinga šventė. Rūpinamės, kad miškai išliktų ateities kartoms ir šiandien ypatingai didžiuojamės, kad miško sodinimas, buvęs tik miškininkų darbu, tapo gražia ir laukiama švente, prie kurios kasmet jungiasi vis daugiau žmonių ir juos sieja viena gražiausių mūsų vertybių – pagarba ir meilė gamtai“, – sakė V. Kaubrė.

Pasibaigus Nacionaliniam miškasodžiui, Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) gegužės 21 dieną kviečia susitelkti kitam prasmingam tikslui – „Miško kuopai“, kurios metu visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose bus tvarkomi miškai bei renkamos juose paliktos šiukšlės, kurių miškininkai per metus surenka net 900 tonų.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Brangs mokestis lankantiems Šilutės sporto mokyklą

Šilutės sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis Savivaldybei  pateikė prašymą leisti Šilutės sporto mokyklai nevykdyti krepšinio ugdymo programų ir sumažinti 10 grupių. Mokinių krepšinio grupes formuotų viešoji įstaiga „Šilutės sportas“. Prašoma steigti dvi papildomas bokso grupes, mat pagal pasirašytą trišalę sutartį atvyksta dirbti jaunas specialistas. Nuo rugsėjo 1 d. Šilutės sporto mokykloje butų formuojama 21 mokinių grupė. Krepšinis VšĮ „Šilutės sportas“ turi vyrų krepšinio komandą. Tad perkėlus šiai įstaigai mokinių krepšinio grupes būtų sukurta krepšinio ugdymo piramidė, kuri ateityje galėtų duoti

Taip pat skaitykite