Nacionalinės ekspedicijos laivas vytinė statomas Rusnėje

Birželio 22 d. Marijampolėje prasidės trečioji nacionalinė ekspedicija. Tai didelės sėkmės sulaukęs Lietuvos televizijos projektas. O pagrindinė šio projekto dalis – vytinės tipo laivas „Misionieriai“ – jau pusantro mėnesio statomas Rusnėje. Jį tikimasi užbaigti birželio viduryje.

Vytinė – beveik 13 metrų ilgio valtis su viena bure.

Gegužės 18 d., ketvirtadienį, 17.00 val. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su knygos „Nemunu per Lietuvą“ autoriumi Selemonu Paltanavičiumi. Kartu dalyvaus 2016 metų ekspedicijos laivo kapitonas Simas Knapkis.

Vienas garsiausių senovinių laivų statytojų Lietuvoje rusniškis Simas Knapkis jau pusantro mėnesio su pagalbininkais darbuojasi UAB „Skatulė“ medžio apdirbimo ceche. Čia jau ryškėja 12,6 metro ilgio ir 2,75 m pločio laivo korpusas. Bus ir stiebas, kuris tradiciškai turėtų būti tokio aukščio, kokio ilgio yra laivo dugnas – 11 metrų. Simas Knapkis sako, kad toks aukštas stiebas labai siūbuotų valtį, todėl jis bus trumpesnis, juo labiau, kad pačios vytinės buvo statomos labai įvairių dydžių ir jų proporcijos didele dalimi priklausė nuo laivo savininko poreikių.
Grimzlė priklausys nuo apkrovimo, bet iš esmės bus panaši į kurėno – apie 40-45 centimetrai.
Simas Knapkis pasakojo, kad vytinės nebuvo tipinis Mažojoje Lietuvoje statomas laivas, tačiau šimtai tokių prekybinių laivų čia praplaukdavo. Vytinė pirmą kartą pavaizduota 1539 metais Olafo Magnuso Venecijoje išleistame žemėlapyje. Tiksliau šie laivai buvo aprašyti Vladislovo Sirkomlės ir Zigmundo Gliogerio monografijose apie Nemuną bei vokiškuose moksliniuose darbuose. Vytinės minimos rusiškuose prekybos dokumentuose.
Statė vytines pačių įvairiausių dydžių. Didžiausia iš žinomų yra apie 50 metrų ilgio ir apie 9 metrų pločio. Trakuose buvo pastatyta per 20 metrų ilgio vytinė. Tačiau jų būna ir mažesnių. Tokios vaizduojamos senovinėse graviūrose. „Tų graviūrų autoriai „nedraugavo“ nei su masteliu, nei su perspektyva, tačiau, lyginant su kitais pavaizduotais daiktais, galima nuspėti tikrą laivo dydį. Pavyzdžiui, daug apie tai galėjo pasakyti laivą tempiančių žmonių skaičius. Mano laivo proporcijų pagrindu tapo Nemuno ir Merkio santakoje rasto 15 metrų ilgio laivo dugnas“, – pasakoja Simas Knapkis.

Vienas žinomiausių senovinių laivų statytojų Lietuvoje rusniškis Simas Knapkis

Kaip ir kitiems seniesiems laivams statyti, Simas Knapkis naudoja pušines lentas. Autentiškiausios medžiagos – rankomis nukaltos metalinės dalys ir iš pušies kelmų išvirta derva. Būtent ši derva išskiria lietuviškus laivus iš kitų. Kitur Europoje naudojami lakai arba dažai.
Trečioji nacionalinė ekspedicija prasidės Marijampolėje, iš kur laivas bus nuvežtas į Lomžą ir nuleistas į vandenį. Lenkijos upėmis bus plaukiama iki Vyslos žiotyse esančių Aistmarių. Čia tikimasi atlikti unikalių bandymų. Simas Knapkis tikisi, kad pavyks susitikti su bičiuliu mokslininku iš Vokietijos. Šis žadėjo atsigabenti į laivą mokslinės aparatūros ir atlikti išsamius „Misionierių“ hidrodinaminius bandymus, kurie labai daug ką pasakys apie laivo greitį, stabilumą ir kitas jūrines savybes. Tai pasauliniu lygiu unikalūs duomenys ir belieka tikėtis, kad niekas nesutrukdys susitikti su mokslininku.

Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, yra skelbęs, kad vytinė buvo pagrindinis nacionalinių laivų tipas, būdingas tik Lietuvai nuo XV iki XIX a. pabaigos.
„Šie laivai buvo pagrindinė priemonė prekybiniams ryšiams plėtoti, nes plukdė Nemunu medieną, javus, linus į Gdansko uostą“.
Mokslininkai pabrėžia, kad valties pavadinimas gali būti susijęs su lenktų laivo špantų (konstrukcijos detalių) panašumu į lanksčią karklo šakelę. Juolab kad dar Kazimieras Būga yra rašęs apie Lietuvos ežeruose plaukiojusius laivus, kurių karkasas buvo nupintas iš vytelių ir aptrauktas oda.
Įdomu ir tai, kad laivininkai vytinėje turėjo net duonkepę krosnį, nes kelionė iš Nemuno aukštupio iki jūros užtrukdavo keletą savaičių. Vietoj vairo didelėje kroviniams gabenti skirtoje valtyje naudojamas irklas (panašiai kaip plukdant sėlius), plaukti laivui padeda viena tiesi burė.

Pernai ekspedicijoje dalyvavo apie 40 žmonių. Kolektyvo branduolys nesikeitė, tik vieni tai prisijungdavo, tai vėl išvykdavo. Tik sudėtingiausiuose navigacijos etapuose dalyvavo ir pats S. Knapkis. Šiemet turėtų vykti kažkas panašaus. Kur užsibaigs ekspedicija, dar galutinai neapsispręsta. Iš pradžių buvo planuojama plaukti iki Gdansko, tačiau, pradėjus remontuoti tenykščius šliuzus, ten būtų galima patekti tik jūra, o to daryti upiniu laivu nelabai norima. Nepaistant to, kur ekspedicija pasibaigs, su laivu rengiamasi pasielgti taip, kaip daryta senovėje – jis taps kito tobulesnio burlaivio pagrindu. Mūsų protėviai geriausiai pavykusių vytinių visiškai neišardydavo. Jų dugnus, o kartais ir visus korpusus panaudodavo gerokai tobulesnių burlaivių – baidokų – statybai.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės