Nacionalinės ekspedicijos dalyviai iš naujo pažino Mažąją Lietuvą

Paskutinį birželio sekmadienį Kaune startavusi nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ liepos 4 dieną finišavo Klaipėdoje, Šiaurės rage. Šioje ekspedicijoje dalyvavo 10 garsių Lietuvos žmonių įgula. Nemuno upe jie plaukė autentišku Lietuvos jūrų muziejaus sukurtu plokščiadugniu žvejybiniu buriniu laivu – kurėnu, aplankydami istorines Lietuvos vietas. Liepos 1 d. ekspedicijos dalyviai apsistojo ant Rambyno kalno, Pagėgių savivaldybėje, o liepos 2-ąją keliautojų laukta Rusnės saloje, Šilutės rajone.

Kurėnas prisišvartavo Atmatos krantinėje.

Rusniškiai pasitiko su dainomis
Liepos 2 d. Atmatos prieplaukos krantuose smalsaujantys rusniškiai ir atskubėję šilutiškiai lūkuriavo nacionalinės ekspedicijos įgulos – profesoriaus Alfredo Bumblausko ir kelių jo studentų, žurnalisto Edmundo Jakelaičio, etnologės, televizijos laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės, gamtininko Salemono Paltanavičiaus, lenktynininko Benedikto Vanago, atlikėjo Gabrieliaus Liaudansko-Svaro ir jo vienuolikmečio sūnaus Mykolo.
Į krantą išlipančius svečius dainomis pasitiko Rusnės etnografinis ansamblis „Sklada“ (vad. Dalia Kubilienė). Rusnės salos gyventojams, kuriuos spėjo anksčiau artimiau pažinti bei pamėgti, Zita Kelmickaitė, kaip ir dera namiškiams, tarstelėjo, kad kelionėje praradusi prekinę išvaizdą, dar Jurbarko rajone pajutusi beprarandanti balsą. Bet juk lakštingala negali nečiulbėti – tad netrukus ir Z. Kelmickaitė kartu su ansambliečiais jau traukė dainą apie žvejybą.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė į svečių sutiktuves atplaukė autentišku laivu – venterine burvalte „Rusnietis“. Tautiniais rūbais pasidabinusi, lauknešėliu nešina ji iš tolo mojo ekspedicijos svečiams. Kiekvieną svečią palabino gražiu žodžiu, kiekvienam pagal senuosius salos papročius dovanų įteikė. Nuo seno buvo tikima, kad šermukšnis saugo šeimos narius nuo nelaimių, ligų ir raganų. Taigi, kiekvienam svečiui dovanota šermukšnio šakelė ar vainikas, kuriuos žvejai kabindami laivuose tikėjo, kad šermukšnio vainikas apsaugos nuo audrų, padės žvejyboje. Žygeiviai stebėjosi dovanų gavę česnakų, tačiau netruko sužinoti, kad anuomet žvejus į marias išlydinčios žmonos paslapčia jiems į kišenes įdėdavo česnako tikėdamos, kad jis gelbsti ne tik susirgus, bet saugo nuo piktų jėgų.
Po šilto sutikimo svečiams buvo pasiūlyta šio krašto kulinarinio paveldo – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės virtos kafijos bei rusniškių įmantraus patiekalo – marinuoto sterko. Žygeiviai aplankė tautinio paveldo sergėtojus – rusniškė Inga Šatkienė jiems demonstravo žuvies apdorojimą nuo skrodimo iki rūkymo, laivadirbis Simas Knapkis papasakojo apie senovinius laivus ir pademonstravo, kaip jie gaminami.
Ekspedicijos dalyviai stovyklą įsirengė etnografinėje sodyboje pas Živilę ir Virgilijų Skirkevičius. Profesionalus farmacininkas ir žolininkas V. Skirkevičius svečius pavaišino neįprastais sumuštiniais – su plūdurais, po kuriais slypi tvenkinių gyvenimas. Paskanavusieji jų neliko abejingi. V. Skirkevičius sakė, kad plūdurai – baltymų šaltinis. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė kepė vaflių, o mini žuvienės virimo čempionate susirungė rusniškis Algimantas Dirsė ir šyšiškis Bronius Kalvaitis. Kulinarinio paveldo sergėtojai virė žuvienę pagal senovinius receptus. Čempionatą stebėjo ir šinioniškai komentavo bei daug kitokių dalykų iš šišioniškių gyvenimo fobeliavo etnografės Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė. Kitą dieną pagal senųjų vietos šeimininkių receptą iškeptu pyragu svečius vaišino etnografinės sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė.
Tai, ką žygeiviai patyrė Rusnės saloje, be abejo, bus galima pamatyti LRT filmavimo komandos sukurtame dokumentiniame filme, kurių gali būti ir ne vienas. Planuojama iš ekspedicijos sukurti 8 dokumentinius filmus, kuriuos bus galima pamatyti jau šį rudenį.
Vakarop kurėnas su žygeiviais prisišvartavo Mingės kaime. Lankydamiesi Ventės rage jie neatsispyrė pagundai įsilieti į Kintų muzikos festivalį.

 

DSC_0462_resize

Profesoriui A. Bumblauskui dovanojo šermukšnio šakelę, česnako skiltelę.

DSC_0544_resize DSC_0476_resize

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laima Putriuvienė

Pagėgių savivaldybėje
Liepos 1 d. ant Rambyno kalno M. Jankaus muziejuje nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvius pasitiko 2015 metų Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatė, lumpėniškė Aurelija Jankauskytė, kuri dainavo ir pasveikino visus kalbėdama šišioniškių tarme. Laikantis senųjų papročių garbingiems svečiams ant rankų buvo rišamos šimtaraštės juostelės. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė atvykėliams pristatė M. Jankaus muziejaus veiklą, supažindino su čia organizuojamomis edukacinėmis programomis vaikams, kurių metu jie mokosi gaminti popierių bei rašyti plunksna.
Keliautojai apžiūrėjo muziejaus paveikslų sodą, ragavo pagal senovinį receptą virtos kafijos bei tradicinio Mažosios Lietuvos pyrago – „sankucheno“. Apie kafijos gėrimo tradicijas Mažojoje Lietuvoje svečiams pasakojo šio krašto istoriją gerai žinantis ir ja nuolatos besidomintis Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys, kuris tądien buvo pasipuošęs tautiniais rūbais.

Ekspedicijos dalyviai mėgavosi jaukia Rambyno kalno atmosfera ir „Kamanos“ dainomis.

Atvykėliai aplankė gandrų koloniją, kuri juo sužavėjo, o vakarop rinkosi ant Rambyno kalno, kur skambėjo Pagėgių kultūros centro folkloro kolektyvo „Kamana“ dainos (vad. Aksavera Mikšienė). Tradicinės Mažosios Lietuvos krašto dainos, šokiai ir žaidimai pakerėjo atvykėlius. Garbūs svečiai pavaišinti tradiciniais šio krašto patiekalais – štriuceliu, gira, sūriu ir duona su lašinukais.
Nacionalinės ekspedicijos dalyvių apsilankymo Pagėgių krašte metu visos diskusijos, dainos, žaidimai ir kitos linksmybės buvo filmuojamos ir įrašinėjamos.
Ant Rambyno kalno aukuro ugnį įžiebęs profesorius A. Bumblauskas sakė susižavėjęs unikaliais Mažosios Lietuvos kampeliais. Kitas ekspedicijos dalyvis, garsus lenktynininkas B. Vanagas džiaugėsi nuostabia patirtimi, įgyta šioje ekspedicijoje, ir galimybe pamatyti tiek daug skirtingų Lietuvos veidų.
Ši ekspedicija atskleidė unikalių faktų apie Lietuvos istoriją, etnokultūrą, virtuvę ir gamtą.

Pamario inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite