Nacionalinės ekspedicijos dalyviai iš naujo pažino Mažąją Lietuvą

Paskutinį birželio sekmadienį Kaune startavusi nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ liepos 4 dieną finišavo Klaipėdoje, Šiaurės rage. Šioje ekspedicijoje dalyvavo 10 garsių Lietuvos žmonių įgula. Nemuno upe jie plaukė autentišku Lietuvos jūrų muziejaus sukurtu plokščiadugniu žvejybiniu buriniu laivu – kurėnu, aplankydami istorines Lietuvos vietas. Liepos 1 d. ekspedicijos dalyviai apsistojo ant Rambyno kalno, Pagėgių savivaldybėje, o liepos 2-ąją keliautojų laukta Rusnės saloje, Šilutės rajone.

Kurėnas prisišvartavo Atmatos krantinėje.

Rusniškiai pasitiko su dainomis
Liepos 2 d. Atmatos prieplaukos krantuose smalsaujantys rusniškiai ir atskubėję šilutiškiai lūkuriavo nacionalinės ekspedicijos įgulos – profesoriaus Alfredo Bumblausko ir kelių jo studentų, žurnalisto Edmundo Jakelaičio, etnologės, televizijos laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės, gamtininko Salemono Paltanavičiaus, lenktynininko Benedikto Vanago, atlikėjo Gabrieliaus Liaudansko-Svaro ir jo vienuolikmečio sūnaus Mykolo.
Į krantą išlipančius svečius dainomis pasitiko Rusnės etnografinis ansamblis „Sklada“ (vad. Dalia Kubilienė). Rusnės salos gyventojams, kuriuos spėjo anksčiau artimiau pažinti bei pamėgti, Zita Kelmickaitė, kaip ir dera namiškiams, tarstelėjo, kad kelionėje praradusi prekinę išvaizdą, dar Jurbarko rajone pajutusi beprarandanti balsą. Bet juk lakštingala negali nečiulbėti – tad netrukus ir Z. Kelmickaitė kartu su ansambliečiais jau traukė dainą apie žvejybą.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė į svečių sutiktuves atplaukė autentišku laivu – venterine burvalte „Rusnietis“. Tautiniais rūbais pasidabinusi, lauknešėliu nešina ji iš tolo mojo ekspedicijos svečiams. Kiekvieną svečią palabino gražiu žodžiu, kiekvienam pagal senuosius salos papročius dovanų įteikė. Nuo seno buvo tikima, kad šermukšnis saugo šeimos narius nuo nelaimių, ligų ir raganų. Taigi, kiekvienam svečiui dovanota šermukšnio šakelė ar vainikas, kuriuos žvejai kabindami laivuose tikėjo, kad šermukšnio vainikas apsaugos nuo audrų, padės žvejyboje. Žygeiviai stebėjosi dovanų gavę česnakų, tačiau netruko sužinoti, kad anuomet žvejus į marias išlydinčios žmonos paslapčia jiems į kišenes įdėdavo česnako tikėdamos, kad jis gelbsti ne tik susirgus, bet saugo nuo piktų jėgų.
Po šilto sutikimo svečiams buvo pasiūlyta šio krašto kulinarinio paveldo – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės virtos kafijos bei rusniškių įmantraus patiekalo – marinuoto sterko. Žygeiviai aplankė tautinio paveldo sergėtojus – rusniškė Inga Šatkienė jiems demonstravo žuvies apdorojimą nuo skrodimo iki rūkymo, laivadirbis Simas Knapkis papasakojo apie senovinius laivus ir pademonstravo, kaip jie gaminami.
Ekspedicijos dalyviai stovyklą įsirengė etnografinėje sodyboje pas Živilę ir Virgilijų Skirkevičius. Profesionalus farmacininkas ir žolininkas V. Skirkevičius svečius pavaišino neįprastais sumuštiniais – su plūdurais, po kuriais slypi tvenkinių gyvenimas. Paskanavusieji jų neliko abejingi. V. Skirkevičius sakė, kad plūdurai – baltymų šaltinis. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė kepė vaflių, o mini žuvienės virimo čempionate susirungė rusniškis Algimantas Dirsė ir šyšiškis Bronius Kalvaitis. Kulinarinio paveldo sergėtojai virė žuvienę pagal senovinius receptus. Čempionatą stebėjo ir šinioniškai komentavo bei daug kitokių dalykų iš šišioniškių gyvenimo fobeliavo etnografės Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė. Kitą dieną pagal senųjų vietos šeimininkių receptą iškeptu pyragu svečius vaišino etnografinės sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė.
Tai, ką žygeiviai patyrė Rusnės saloje, be abejo, bus galima pamatyti LRT filmavimo komandos sukurtame dokumentiniame filme, kurių gali būti ir ne vienas. Planuojama iš ekspedicijos sukurti 8 dokumentinius filmus, kuriuos bus galima pamatyti jau šį rudenį.
Vakarop kurėnas su žygeiviais prisišvartavo Mingės kaime. Lankydamiesi Ventės rage jie neatsispyrė pagundai įsilieti į Kintų muzikos festivalį.

 

DSC_0462_resize

Profesoriui A. Bumblauskui dovanojo šermukšnio šakelę, česnako skiltelę.

DSC_0544_resize DSC_0476_resize

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laima Putriuvienė

Pagėgių savivaldybėje
Liepos 1 d. ant Rambyno kalno M. Jankaus muziejuje nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvius pasitiko 2015 metų Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatė, lumpėniškė Aurelija Jankauskytė, kuri dainavo ir pasveikino visus kalbėdama šišioniškių tarme. Laikantis senųjų papročių garbingiems svečiams ant rankų buvo rišamos šimtaraštės juostelės. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė atvykėliams pristatė M. Jankaus muziejaus veiklą, supažindino su čia organizuojamomis edukacinėmis programomis vaikams, kurių metu jie mokosi gaminti popierių bei rašyti plunksna.
Keliautojai apžiūrėjo muziejaus paveikslų sodą, ragavo pagal senovinį receptą virtos kafijos bei tradicinio Mažosios Lietuvos pyrago – „sankucheno“. Apie kafijos gėrimo tradicijas Mažojoje Lietuvoje svečiams pasakojo šio krašto istoriją gerai žinantis ir ja nuolatos besidomintis Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys, kuris tądien buvo pasipuošęs tautiniais rūbais.

Ekspedicijos dalyviai mėgavosi jaukia Rambyno kalno atmosfera ir „Kamanos“ dainomis.

Atvykėliai aplankė gandrų koloniją, kuri juo sužavėjo, o vakarop rinkosi ant Rambyno kalno, kur skambėjo Pagėgių kultūros centro folkloro kolektyvo „Kamana“ dainos (vad. Aksavera Mikšienė). Tradicinės Mažosios Lietuvos krašto dainos, šokiai ir žaidimai pakerėjo atvykėlius. Garbūs svečiai pavaišinti tradiciniais šio krašto patiekalais – štriuceliu, gira, sūriu ir duona su lašinukais.
Nacionalinės ekspedicijos dalyvių apsilankymo Pagėgių krašte metu visos diskusijos, dainos, žaidimai ir kitos linksmybės buvo filmuojamos ir įrašinėjamos.
Ant Rambyno kalno aukuro ugnį įžiebęs profesorius A. Bumblauskas sakė susižavėjęs unikaliais Mažosios Lietuvos kampeliais. Kitas ekspedicijos dalyvis, garsus lenktynininkas B. Vanagas džiaugėsi nuostabia patirtimi, įgyta šioje ekspedicijoje, ir galimybe pamatyti tiek daug skirtingų Lietuvos veidų.
Ši ekspedicija atskleidė unikalių faktų apie Lietuvos istoriją, etnokultūrą, virtuvę ir gamtą.

Pamario inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite