N. Mačiulis: staigaus pokyčio Lietuvos ekonominėje politikoje būti neturėtų

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tikėtis staigaus lūžio Lietuvos ekonominėje politikoje pasikeitus valdančiosioms jėgoms nereikėtų. Jis taip pat priduria, kad dėl laiko trūkumo vargu ar naujoji valdžia sieks įvesti didesnių pokyčių į kitų metų biudžetą.

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Swedbank“ nuotr.

„Tikrai nereikėtų galvoti, kad tai yra staigus lūžis Lietuvos ekonominėje politikoje, pokytis iš labai kairės į labai dešinę politiką. Tai, sakyčiau, daug subtilesnis pasikeitimas (…). Matome gana aiškų skirtingų nuomonių pasiskirstymą Lietuvoje: pusė Lietuvos galvoja apie daugiau laisvių, mažesnius mokesčius, daugiau savirealizacijos galimybių; kita pusė galvoja, kad didesnis perskirstymas per biudžetą, didesnis reguliavimas, draudimai, priežiūra yra galbūt visai gera ekonominė politika“, – Eltai sakė jis.

„Aš manau, kad valdančioji dauguma vis tiek turės atsižvelgti į visų rinkėjų nuomonę, ir todėl negalės būti labai staigaus pokyčio ekonominėje politikoje iš vienos pusės spektro į kitą“, – pridūrė ekonomistas.

Kalbėdamas apie galimus naujai išrinktos valdančiosios daugumos prioritetus, N. Mačiulis kaip svarbiausią įvardino švietimo reformą.

„Vienas pirmųjų darbų, susijęs tiek su asmens gerove, tiek su ekonominiu progresu, vis tiek turėtų būti švietimo reforma. Dėl to niekas neabejoja – tai yra opiausia Lietuvos problema, iš kurios kyla ir socialinės atskirties, skurdo, nelygybės problemos. Ir aišku, kad šias problemas turi spręsti ne mokesčių inspekcija, paimdama ir perdalindama, bet gerai veikianti švietimo sistema“, – teigė jis.

Ekonomistas pabrėžė, kad naujoji valdžia taip pat turės atsižvelgti ir į gyventojų norą mokėti mažesnius mokesčius.

„Pastaraisiais metais mes matėme chaotiško, diskriminuojančio, eksperimentinio, baudžiamojo pobūdžio mokesčių naujovių, kurios kitose valstybėse retai taikomos: pavyzdžiui, didesni mokesčiai kai kuriems sektoriams be aiškaus pagrindimo (…) Gyventojai apskritai norėtų mažesnių mokesčių ir skaidriau ir efektyviau naudojamų lėšų, kurios yra surenkamos į biudžetą“, – Eltai sakė jis.

N.Mačiulis tikino, kad dėl laiko trūkumo vargu ar naujai išrinkta valdžia sieks esminių pokyčių kitų metų biudžete.

„Būtent dėl laiko trūkumo turbūt esminių pokyčių biudžete nebus. Kol susidarys valdančioji dauguma, kol bus paskirtas finansų ministras, kol bus tinkamai išanalizuoti asignavimai, tikrai nėra nei daug galimybių, nei labai didelio poreikio viską iš pamatų sukratyti. Vis dėlto paskirsčius tuos išteklius, jau kitais metais realizuojant biudžetą, asignavimų valdytojai visuomet gali nukreipti juos į vienus ar kitus projektus“, – kalbėjo ekonomistas.

N.Mačiulio taip pat neabejojo, kad dešiniųjų ekonominių pažiūrų valdančiajai daugumai svarbiais prioritetais išliks ir regioninės bei socialinės atskirties problemos ir kad jos bus sprendžiamos.

Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite