N. Mačiulis: staigaus pokyčio Lietuvos ekonominėje politikoje būti neturėtų

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tikėtis staigaus lūžio Lietuvos ekonominėje politikoje pasikeitus valdančiosioms jėgoms nereikėtų. Jis taip pat priduria, kad dėl laiko trūkumo vargu ar naujoji valdžia sieks įvesti didesnių pokyčių į kitų metų biudžetą.

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Swedbank“ nuotr.

„Tikrai nereikėtų galvoti, kad tai yra staigus lūžis Lietuvos ekonominėje politikoje, pokytis iš labai kairės į labai dešinę politiką. Tai, sakyčiau, daug subtilesnis pasikeitimas (…). Matome gana aiškų skirtingų nuomonių pasiskirstymą Lietuvoje: pusė Lietuvos galvoja apie daugiau laisvių, mažesnius mokesčius, daugiau savirealizacijos galimybių; kita pusė galvoja, kad didesnis perskirstymas per biudžetą, didesnis reguliavimas, draudimai, priežiūra yra galbūt visai gera ekonominė politika“, – Eltai sakė jis.

„Aš manau, kad valdančioji dauguma vis tiek turės atsižvelgti į visų rinkėjų nuomonę, ir todėl negalės būti labai staigaus pokyčio ekonominėje politikoje iš vienos pusės spektro į kitą“, – pridūrė ekonomistas.

Kalbėdamas apie galimus naujai išrinktos valdančiosios daugumos prioritetus, N. Mačiulis kaip svarbiausią įvardino švietimo reformą.

„Vienas pirmųjų darbų, susijęs tiek su asmens gerove, tiek su ekonominiu progresu, vis tiek turėtų būti švietimo reforma. Dėl to niekas neabejoja – tai yra opiausia Lietuvos problema, iš kurios kyla ir socialinės atskirties, skurdo, nelygybės problemos. Ir aišku, kad šias problemas turi spręsti ne mokesčių inspekcija, paimdama ir perdalindama, bet gerai veikianti švietimo sistema“, – teigė jis.

Ekonomistas pabrėžė, kad naujoji valdžia taip pat turės atsižvelgti ir į gyventojų norą mokėti mažesnius mokesčius.

„Pastaraisiais metais mes matėme chaotiško, diskriminuojančio, eksperimentinio, baudžiamojo pobūdžio mokesčių naujovių, kurios kitose valstybėse retai taikomos: pavyzdžiui, didesni mokesčiai kai kuriems sektoriams be aiškaus pagrindimo (…) Gyventojai apskritai norėtų mažesnių mokesčių ir skaidriau ir efektyviau naudojamų lėšų, kurios yra surenkamos į biudžetą“, – Eltai sakė jis.

N.Mačiulis tikino, kad dėl laiko trūkumo vargu ar naujai išrinkta valdžia sieks esminių pokyčių kitų metų biudžete.

„Būtent dėl laiko trūkumo turbūt esminių pokyčių biudžete nebus. Kol susidarys valdančioji dauguma, kol bus paskirtas finansų ministras, kol bus tinkamai išanalizuoti asignavimai, tikrai nėra nei daug galimybių, nei labai didelio poreikio viską iš pamatų sukratyti. Vis dėlto paskirsčius tuos išteklius, jau kitais metais realizuojant biudžetą, asignavimų valdytojai visuomet gali nukreipti juos į vienus ar kitus projektus“, – kalbėjo ekonomistas.

N.Mačiulio taip pat neabejojo, kad dešiniųjų ekonominių pažiūrų valdančiajai daugumai svarbiais prioritetais išliks ir regioninės bei socialinės atskirties problemos ir kad jos bus sprendžiamos.

Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite