Muzikuojančios Rusnės salos aidai

Šeštadienį pasibaigė visą savaitę Rusnę ir jos svečius džiuginęs meninis projektas „Muzikuojanti Rusnės sala“. Kiekvieną vakarą Šilutės rajono atlikėjai ir svečiai Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčioje šoko, dainavo, deklamavo eiles, o plenero dalyviai, jaukiai įsikūrę gražiojoje Rusnėje, tapė paveikslus.

Rusniškių dovana Lietuvai.

Šeštadienį nuo pat ankstyvo ryto prie bažnyčios ir miestelio fontano, kur vyksta įvairios šventės, šurmuliavo šeimininkai rusniškiai: vieni statė improvizuotą sceną ir puošė ją gėlėmis, rikiavo suolus, kiti rūpinosi šventės įgarsinimu, kad muzika į šventę sukviestų kuo daugiau žmonių. Netrukus scenoje sukosi pirmosios poros – vyko repeticija.
Ruošos buvo ir bažnyčioje – čia buvo eksponuojami tarptautinio plenero „Rusnė – 2017“ dailininkų darbai, buvo rengiamasi būsimos rusniškių šeimos tuoktuvių ceremonijai.

Į šventę susirinko gausus būrys žiūrovų.

Improvizuotame turguje išradingai derasi juknaitiškiai ir pasvališkiai šokėjai.

Turininga savaitė
Visą savaitę bažnyčioje skambėjo muzika. Pirmadienį koncertavo ne tik šilutiškiams pažįstamas Šilutės mišrus kamerinis choras VOX LIBRI (vadovė Rasa Golubovskienė). Antradienį žiūrovai stebėjo Šilutės folkloro ansamblio „Ramytė“ (vad. Giedrė Pocienė) programą „Ieva Simonaitytė – Mažosios Lietuvos etnokultūros metraštininkė“.
Trečiadienį vyko seminaras „Reformacija Lietuvoje ir menas“, skirtas Reformacijos 500 metų jubiliejui. Svečiavosi evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Vakare koncertavo senosios muzikos instrumentinis ansamblis TOCCO MUSIKALE. Ansamblis atliko programą „Senosios muzikos gaidas atvertus“ (vad. Lina Lukošienė ir Laura Matuizaitė-Kairienė).
Ketvirtadienį Rusnę aplankė dar gausesnis būrys svečių. Iš Kauno rajono atvyko Garliavos sporto ir kultūros centro mišrus suaugusiųjų choras „Melodija“ (vad. Ramunė Navickienė) ir parodė programą „Susitikt tave norėčiau vėlei“.
Penktadienio nekantraudami laukė daugelio mėgstamo atlikėjo Virgilijaus Noreikos (tenoras) ir Dainiaus Puišio (baritonas). Jų programa vadinosi „Virgilijus Noreika. Mano Lietuva“, akompanavo Lina Giedraitytė.

Pasižiūrėti koncerto susirinko gausus būrys rusniškių ir miestelio svečių.

Improvizuotame turguje
Į šokėjų pasirodymo vakarą – improvizuotą turgų susirinko gausus būrys žiūrovų. Kas nemėgsta pasižiūrėti smagiai besisukančių porų ir patys patrypti? Koncertavo namiškiai rusniškiai vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas „Rusnietis“ (vad. Solveiga Mockienė), nuolatiniai švenčių Rusnėje dalyviai Juknaičių seniūnijos vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas „Juknaičiai“ (vad. Margarita Černeckienė), Pasvalio kultūros centro Ustukių skyriaus liaudiškų šokių grupė „Šėltinis“ (vadovė Nida Sakalauskienė).
Žiūrovai stebėjo linksmą prekybą, šmaikščius apsikeitimus žodžiais – vieni, norėjo brangiau parduoti prekę, kiti – pigiau nusipirkti. Kaip nesusigundysi pasvalietiško alaus ar sūrio paragauti, ypač jei galima susimokėti gražiu šokiu… Dar buvo prekiaujama žuvimi, medumi ir kitokiomis gėrybėmis. Šokėjų kolektyvai išmokė vieni kitus po vieną šokį ir kartu pašoko kviesdami trypti ir žiūrovus.
Pasibaigus šokėjų pasirodymams, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė pakvietė vaikučius, kurie taip gražiai šoko, šėliojo, prie scenos ir apdovanojo saldainiais, kurių turėjo pilną krepšį į šventę atsinešusi.
Kai į sceną buvo pakviesti visi trys šokėjų kolektyvai, seniūnė išdalijo padėkas, šokėjams įteikta gardžiai kvepiančių rūkytų karšių.
Po to seniūnė D. Drobnienė pakvietė visus šventės dalyvius į bažnyčią, kur laukė tarptautinio plenero „Rusnė 2017“ dalyvių darbų paroda ir išskirtinis koncertas „Lietuvai ir Rusnei“.
Plenero dalyvių apdovanojimas
Plenere dalyvavo visas būrys dailininkų iš įvairių šalių: Kurt Beutler (Vokietija), Lado Sharashidze (Gruzija), Zura Kochalidze (Gruzija), Vytautas Gocentas (Vilnius), Rimas Galeckas (Jonava), Vytautas Butas (Jonava), Ilona Daujotaitė Janulienė (Kernavė), Renata Kasiulytė (Kaunas, Rukai), Virgis Ruseckas (Kaunas, Rukai), Rolandas Karalius (Kaunas), Enrika Striogaitė (Kaunas).
Savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris ir Rusnės seniūnė padėkojo dailininkams už puikius jų darbus. Dailininkams įteiktos padėkos ir rusniškių dūmų aromatą skleidžiantys karšiai. Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, dovanodama gėles, džiaugėsi gražiu dešimties dienų bendravimu, dailininkų širdžių šiluma, kurią jie sudėjo į savo darbus.

Daugelį domino plenero dalyvių nutapyti paveikslai.

Rusnės dovana Lietuvai
Šeštadienį, kai vėjas šiaušė Atmatos upės bangas, prie įvažiavimo į salą, pievelėje, atidengta Rusnės dovana Lietuvai jos artėjančio 100 metų jubiliejaus proga.
Didelis spalvotas tentas su užrašu „Rusniškiai sveikina Lietuvą“, šalia – Lietuvos 100 metų skaičius, fonas – nuotrauka, žinoma, estakadai statyti skirtas apsemiamo kelio ruožas su Lietuvos vėliavomis iš šonų… Rusnė laukia ir tikisi. Rusnė gyvena viltimi. Juk estakada – pažadėta.
Iškilmes pradėjusi seniūnė Dalia Drobnienė kalbėjo, kad susirinkta gražioje salos vietoje, kai žmonės, pervažiavę didįjį tiltą per Atmatą, leidžiasi nuo kalniuko ir įvažiuoja į Rusnę, džiaugiasi ja.
„Mūsų sumanyta dovana Lietuvai – spontaniška dovana ir tik tokia…“ – seniūnė pakvietė Šilutės r. savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį atidengti tai, kas uždengta.
Rusniškiai ir koncertuoti atvykę šokėjai plojo. „Tokia ta mūsų dovana Lietuvai nuo rusniškių. Ar jums patinka?“, – klausė seniūnė ir išgirdo atsakymą: „Labai!“
Sugiedota „Tautiška giesmė“.
Meras V. Laurinaitis rusniškių dovaną Lietuvai pavadino tik vienu akcentu, nes „Muzikuojanti Rusnės sala“ šventė visą savaitę. Pasidžiaugė, kad bendruomenė nestinga idėjų, sumanymų. „Šis stendas primins visiems, vos įvažiavusiems į salą, kad Rusnė jau sveikina Lietuvą artėjančio 100 metų jubiliejaus proga“,– kalbėjo meras, pasveikinęs gerų darbų nuveikusius rusniškius ir sakė tikįs, kad šalies, rajono valdžia ir rusniškiai padarys salą gražia ir turtinga.
Meras V. Laurinaitis ir jo pavaduotojas Algis Bekeris dovanų ir rusniškiams atvežė japoniško šermukšnio sodinuką, kurį netrukus ir pasodino pievelėje, o talkinusi seniūnė ne tik palaistė, bet tvirta ranką įkalė kuoliuką, kitą – meras, kad nuo vėjo medelį prilaikytų švelnus raištis.
Iš čia per miestelį visi ėjo į parkelį prie fontano, kur netrukus prasidėjo koncertas.
Koncertas „Lietuvai ir Rusnei“
Koncerte dalyvavo Kauno muzikinio teatro primadona Rita Preikšaitė, pianistė Beata Vingraitė ir aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris skaitė lietuvių poetų eiles. Po koncerto seniūnė D. Drobnienė dėkojo atlikėjams ir saviškiams: „Mielieji svečiai, gerbiami senjorai rusniškiai, džiaugiuosi nuolat matydama jus renginiuose, vykstančiuose šioje meno šventovėje. O vaikučių klegesys renginius tik nuspalvina jaukia šviesa“. Pakvietė visus neskubėti išeiti, tradiciškai paskanauti saldumynų, atsigaivinti naminėmis obuolių sultimis, pasikalbėti, ir… užtraukė dainą apie Rusnę, kurią dainavo visi buvusieji bažnyčioje.
Šventoriaus pievelėje bėgiojo vaikai, šurmuliavo žmonės. Kai kurie ėjo pasidžiaugti rausvomis lelijomis, plūduriuojančiomis tvenkinyje už bažnyčios. Gražėja Rusnė, besipuošdama gėlėmis, organizuodama turiningus renginius ir šventes, į kurias susirenka gausus būrys rusniškių ir svečių.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo