Muziejų diena ir naktis

Tarptautinę muziejų dieną, gegužės 18-ąją, ir Tarptautinę muziejų naktį, gegužės 20-ąją, Šilutės Hugo Šojaus muziejus pasitiko renginiais, kurie sutraukė nemažai žmonių.

Tarptautinę muziejų dieną ekskursiją prie Šilutės sienos surengė muziejininkė Roma Šukienė.

Istorijos paslaptys Šilutės sienoje
Taip vadinosi nemokama ekskursija prie Šilutės sienos, kurią vedė archyvarė dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ekskursija prasidėjo prie H. Šojaus dvaro. Gidė papasakojo, kaip būsimasis miesto mecenatas Hugo Šojus šį dvarą įsigijo ir kaip dovanodamas žemes iš kelių kaimų kūrė Šilutę. Senojo turgaus aikštėje ekskursijos dalyviai sužinojo, kas toje aikštėje vykdavo. Nors praėjusio amžiaus pradžioje Šilutėje gyventojų buvo gerokai mažiau negu dabar – apie 5000, – tačiau gyvenimas čia virė kaip tikrame didmiestyje. Aplinkinių kaimų gyventojai suplaukdavo ir suvažiuodavo į turgų, veikė kelios gamyklos ir daug viešbučių, kuriuose apsistodavo atvykėliai.
Prie Šilutės sienos pradžios ekskursijos dalyviai išgirdo, kaip radosi Šilokarčema, kaip vykdavo turgūs, kaip arklių pirklys savo žmoną pardavė, kaip į po karo ištuštėjusią Šilutę žmones vežė ir dar daugybę kitų istorijų nuo žilos senovės iki šių dienų.
Klausimų gidė R. Šukienė beveik nesulaukė – priešingai, daugelis gavo naujų žinių apie, atrodo, taip gerai pažįstamą savo miestą, jo statinius, įžymius gyventojus. Tarptautinei muziejų dienai skirta ekskursija užtruko apie valandą. Ypač malonu buvo tai, kad neseniai bendradarbiaujant baldininkams ir bendruomenei ištapyta siena tapo organiška miesto dalimi, išskiriančia Šilutę iš kitų rajono centrų ir traukiančia vietinių bei svečių dėmesį.
Kas atėjo, nepasigailėjo
Šeštadienio vakarą Muziejų nakties renginiai Šilutėje vadinosi „Muzikuojantis ir skambantis dvaras“. Šįkart Romai Šukienei teko persikūnyti ir tapti svečius po renginius lydinčia dvaro ponia, o kartu su ja susirinkusius priėmė kiti senoviniais drabužiais išsipuošę muziejaus darbuotojai kartu su naująja direktore Indre Skablauskaite.

Parodos atidaryme dalyvavęs kolekcininkas Aleksandras Popovas pasakojo apie drobių autorius, jų kūrybą, paaiškino, kokiais kriterijais remiantis įsigyjami dailės kūriniai.

Nuaidėjus muzikos mokytojo Gražvydo Railos pučiamo rago garsams, I. Skablauskaitė atidarė unikalią Klaipėdiečio kolekcininko Aleksandro Popovo parodą: „Sugrįžimas. Rytų Prūsijos dailininkų tapyba ir grafika“. Renginyje viešėjęs Aleksandras Popovas papasakojo apie drobių autorius ir jų kūrybą. Paaiškino kokiais kriterijais remiantis įsigyjami dailės kūriniai.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kolektyvas jau 12-ą kartą organizuoja renginius, skirtus Tarptautinei muziejų dienai paminėti. Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos renginius. Nuo 2005 m. rengiamas tarptautinės muziejų bendruomenės renginys „Europos muziejų naktis“, kuriame dalyvauja ir Lietuvos muziejai.
Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai neveikia, bei supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną lankytojams organizuojami nemokami renginiai.

Ypač daug dėmesio kolekcininkas skyrė „Tapytojų rojumi“ vadintai Kuršių nerijai, kuri pripažinta unikalia ir viena iš gražiausių pasaulyje vietų. Iki 1945 metų Nidoje kūrė apie 200 dailininkų iš kurių pusė kilę iš lietuviškosios Rytų Prūsijos dalies. Tiems, kurie neblogai pažįsta Pamarį buvo įdomu pamatyti, kaip viskas čia atrodė prieš gerą šimtmetį. Kai kurie paveikslai atspindi kitų Prūsijos provincijos vietų gyvenimo scenas ir peizažus. Šios kolekcijos kūriniai įsigyjami Vokietijos aukcionuose, jų jau sukaupta per tūkstantį.
Palepinę vaizdais akis, renginio dalyviai turėjo progos suteikti malonumo ir savo ausims. Įvairiose muziejaus patalpose grojo Šilutės muzikos mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Folkloro kolektyvas „Ramytė“ parodė programą „Laimužės užkalbėjimai“. Pasivaišinus kava, arbata ir kepiniais, muziejų nakties renginiai Šilutėje baigėsi Klaipėdos muzikinio teatro teatralizuota koncertine programa „Pavojingi ryšiai“.

Muziejų nakties renginiuose dalyvavo apie pusšimtis žmonių.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nakties renginiuose dalyvavo apie pusšimtis žmonių. Dalis jų patys ir koncertavo. Kas atėjo, nepasigailėjo, o kas neatėjo, gal ir gerai, kad taip padarė, nes ir tokiam nedideliam būreliui muziejaus svečių kai kuriose patalpose buvo ankštoka…
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite