„Mūsų namai visad kvepėjo obuoliais…“

Taip „Pamariui“ parašė žinoma šilutiškė Birutė Servienė, kultūros darbuotoja, gražių karpinių kūrėja, tautodailininkė, Rusnėje veikiančio Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė. B. Servienė užaugo Mažosios Lietuvos gyventojų šeimoje, yra didelė šio krašto istorijos, kultūros žinovė, gidė, tradicijų puoselėtoja, dviejų vaikų mama. Šį sekmadienį minėsime Motinos dieną. Šia proga – pluoštelis B. Servienės minčių apie savo mamą, apie tai, kas jai brangiausia.

Anna Ona Kasiulienė.

Anna Ona Kasiulienė.

„Gyvename pasaulyje, kuriame viešpatauja atmintis. Mamos paveikslas atmintyje vienintelis – tai Ji, budinti prie sesės lovelės, supdama nuo saulėlydžio iki aušros, nuo rytinės žvaigždės iki mėnulio patekėjimo. Dėkinga likimui už 5 seses ir brolį, kurie šiandien išsibarstę po platųjį pasaulį, nuo klevo šalies Kanados iki Vokietijos. Tik išauginęs savus vaikus supranti mamos ašaras kiekvieną kartą išlydint juos kelionėn. Jos laiminami galime džiaugtis gyvenimo pilnatve.
Atmintin iškyla močiutės Urtės paveikslas – galvą gaubianti balta skarele, prijuostė ir tamsus sijonas, visad guvi ir greita. Tai Lietuvos ūkininko duktė, atitekėjusi į Mažąją Lietuvą, Barzūnų dvarelį. Ji ištekėjo už stambaus ūkininko našlio Miko, kuris buvo ne tik geras ūkininkas, bet ir nagingas vyras, pats gamino vežimus, karietas, o grūdų anuomet prikuldavo ir pardavimui pripildavo pilną traukinio vagoną. Mamutė Urtė išaugino gražų būrį vaikų, o vienas iš jų – mano tėtukas Edvinas Vytautas.
Graži ir romantiška mano tėčio ir mamos Annos Onos Unguraitytės pažinties istorija. Jis – Mažosios Lietuvos ūkininkas, ji – parubežio dukra nuo Rėžgalių kaimo, o juos supiršo pasaulinė piršlienė – anuomet ją taip vadino. Toji moteris piršlienė, keliaudama po kraštą, rinko žinias, kalbėjosi su netekėjusių jaunuolių ir merginų šeimomis, užsirašinėjo, kokio žento ar marčios šeima pageidauja. Nors patarlė byloja: „Moteris piršliavos, velnias vinčiavos“, mano tėveliai nugyveno trumpą, bet laimingą gyvenimą (tėtis mirė jaunas), mama našlauja ligi šiol. Ji sako: „Mano vyras buvo pirmasis ir vienintelis…“ – parašė B. Servienė.
Šešias dukras ir sūnų užauginusi Anna Ona Kasiulienė iš Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų yra gavusi valstybės apdovanojimą. Šiuo metu ji gyvena Rukuose, Stoniškių seniūnijoje, dukros Renatos šeimoje.
„Miela mama, kiekvieną laisvą akimirką noriu skubėti pas Tave, vienintelę, prisiglausti, apkabinti ir pasakyti, kad Tu nuostabiausia mama pasaulyje. Tai yra mano meilės, ilgesio ir džiaugsmo dovana Tau, mylima mama“, – užbaigia laišką B. Servienė, „Pamario“ skaitytojams pateikdama siurprizą – receptą.
Mamutės obuolių pyragas
Reikia: 4 kiaušinių, arbatinės stiklinės miltų, pusės stiklinės cukraus, kepimo miltelių, vanilės, cinamono, obuolių.
Gaminimas: kiaušinius išplakti iki vientisos masės. Suberti cukrų ir vėl plakti (anksčiau rankomis, dabar naudoja mikserį). Miltus su kepimo milteliais sijoti per sietelį į kiaušinių masę, įberti vanilės. Gerai išplakti, baigiant įpilti du šaukštus verdančio vandens ir skubiai išmaišyti. Gautą masę supilti į kepimo formą, prismaigstyti nuluptų ir plonai supjaustytų obuolių, viršų pabarstyti cinamonu ir cukrumi. Kepti pyragą 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 30-40 minučių. Labai skanus šiltas.

Hits: 34

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite