„Mūsų namai visad kvepėjo obuoliais…“

Taip „Pamariui“ parašė žinoma šilutiškė Birutė Servienė, kultūros darbuotoja, gražių karpinių kūrėja, tautodailininkė, Rusnėje veikiančio Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė. B. Servienė užaugo Mažosios Lietuvos gyventojų šeimoje, yra didelė šio krašto istorijos, kultūros žinovė, gidė, tradicijų puoselėtoja, dviejų vaikų mama. Šį sekmadienį minėsime Motinos dieną. Šia proga – pluoštelis B. Servienės minčių apie savo mamą, apie tai, kas jai brangiausia.

Anna Ona Kasiulienė.

Anna Ona Kasiulienė.

„Gyvename pasaulyje, kuriame viešpatauja atmintis. Mamos paveikslas atmintyje vienintelis – tai Ji, budinti prie sesės lovelės, supdama nuo saulėlydžio iki aušros, nuo rytinės žvaigždės iki mėnulio patekėjimo. Dėkinga likimui už 5 seses ir brolį, kurie šiandien išsibarstę po platųjį pasaulį, nuo klevo šalies Kanados iki Vokietijos. Tik išauginęs savus vaikus supranti mamos ašaras kiekvieną kartą išlydint juos kelionėn. Jos laiminami galime džiaugtis gyvenimo pilnatve.
Atmintin iškyla močiutės Urtės paveikslas – galvą gaubianti balta skarele, prijuostė ir tamsus sijonas, visad guvi ir greita. Tai Lietuvos ūkininko duktė, atitekėjusi į Mažąją Lietuvą, Barzūnų dvarelį. Ji ištekėjo už stambaus ūkininko našlio Miko, kuris buvo ne tik geras ūkininkas, bet ir nagingas vyras, pats gamino vežimus, karietas, o grūdų anuomet prikuldavo ir pardavimui pripildavo pilną traukinio vagoną. Mamutė Urtė išaugino gražų būrį vaikų, o vienas iš jų – mano tėtukas Edvinas Vytautas.
Graži ir romantiška mano tėčio ir mamos Annos Onos Unguraitytės pažinties istorija. Jis – Mažosios Lietuvos ūkininkas, ji – parubežio dukra nuo Rėžgalių kaimo, o juos supiršo pasaulinė piršlienė – anuomet ją taip vadino. Toji moteris piršlienė, keliaudama po kraštą, rinko žinias, kalbėjosi su netekėjusių jaunuolių ir merginų šeimomis, užsirašinėjo, kokio žento ar marčios šeima pageidauja. Nors patarlė byloja: „Moteris piršliavos, velnias vinčiavos“, mano tėveliai nugyveno trumpą, bet laimingą gyvenimą (tėtis mirė jaunas), mama našlauja ligi šiol. Ji sako: „Mano vyras buvo pirmasis ir vienintelis…“ – parašė B. Servienė.
Šešias dukras ir sūnų užauginusi Anna Ona Kasiulienė iš Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų yra gavusi valstybės apdovanojimą. Šiuo metu ji gyvena Rukuose, Stoniškių seniūnijoje, dukros Renatos šeimoje.
„Miela mama, kiekvieną laisvą akimirką noriu skubėti pas Tave, vienintelę, prisiglausti, apkabinti ir pasakyti, kad Tu nuostabiausia mama pasaulyje. Tai yra mano meilės, ilgesio ir džiaugsmo dovana Tau, mylima mama“, – užbaigia laišką B. Servienė, „Pamario“ skaitytojams pateikdama siurprizą – receptą.
Mamutės obuolių pyragas
Reikia: 4 kiaušinių, arbatinės stiklinės miltų, pusės stiklinės cukraus, kepimo miltelių, vanilės, cinamono, obuolių.
Gaminimas: kiaušinius išplakti iki vientisos masės. Suberti cukrų ir vėl plakti (anksčiau rankomis, dabar naudoja mikserį). Miltus su kepimo milteliais sijoti per sietelį į kiaušinių masę, įberti vanilės. Gerai išplakti, baigiant įpilti du šaukštus verdančio vandens ir skubiai išmaišyti. Gautą masę supilti į kepimo formą, prismaigstyti nuluptų ir plonai supjaustytų obuolių, viršų pabarstyti cinamonu ir cukrumi. Kepti pyragą 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 30-40 minučių. Labai skanus šiltas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite