Mulčas – būtinas tiek kambariniams, tiek lauko augalams?

Tinkama augalų priežiūra prasideda nuo trąšų bei kitų smulkmenų, kurios yra būtinos florai pamaitinti. Šiuo metu rinkoje galima rasti labai įvairią pasiūlą. Tad kartais rasti geriausią iš geriausiųjų – sunku. Juolab labai dažnai tai, ko reikia augalams – natūralumas ir paprastumas, kuris kainuoja pigiai, tačiau daro stebuklus.

Lygiai toks yra ir mulčas, kuris naudojamas tiek kambario, tiek lauko augalams „pamaitinti“. Kas tai yra? Aukštos kokybės spalvotų medžio drožlių junginys, tiksliau – komplektas, kuris plačiai naudojamas bet kokio tipo augalams pamaitinti ir tuo pačiu geresnį mikroklimatą užtikrinti. Jis pasižymi labai geromis drėgmės sulaikymo savybėmis, tad garantuoja, kad net ir palikus kelias dienas nelaistytą sodą – jis vis tiek puikiai vešės, žinoma, augalai džiugins ir kokybiškais vaisiais. Tiesa, drėgmės sulaikymas nereiškia, kad jos gali būti per daug. Vanduo tikrai neliks „stovėti“ greta augalų, tad galite būti ramus – šaknys nepradės pūti. Priešingai – medžio drožlės sugeba sugerti perteklinį vandens kiekį ir jį išlaikyti tiek, kol visiškai išdžiūsta.

Tiesa, drėgmės sulaikymas nėra svarbiausia savybė. Ši priemonė gali padėti sumažinti ir piktžolių augimą. O tai reiškia, kad bereikės rečiau ravėti, o juk tai labai svarbu šiais laikais. Taip pat mulčas geba apsaugoti žemę nuo erozijos, galiausiai – pamaitina ją, tad mulčo funkcionalumo ribos – labai plačios.

Atrodo keista, kad įvertinus visas šias savybes vis dar pasitaiko žmonių, kurie nemulčiuoja augalų. Žinoma, kokybei atrasti dažniausiai reikia laiko ir ilgainiui pamačius naudą – augalai mulčiuojami kuo aktyviau.

Padengti nereikia storu sluoksniu, kadangi net ir plonas duoda nemažai naudos. Kad ir koks būtų mulčo sluoksnis, augalų šaknys sėkmingai kvėpuos, net ir keli centimetrai nedaro jokio žalos.

Ar verta paminėti estetiką? Būtinai. Ne tik dėl nereikalingų žolių augimo, tačiau taip pat ir dėl patraukliai atridančių drožlių, kurios tarsi apgaubia augalus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui

Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia. Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. Karantino privalumai kovojant su virusu Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos