Moterys, medžiojančios elnius

Nors medžioklė istoriškai laikoma vyrų užsiėmimu, tačiau istorijos šaltiniuose medžiotojos pasirodo greta vyrų bemaž tuo pačiu metu, medžioklės pomėgio jos neatsisakė ir iki šių laikų, – rašoma pirmajame 2017 metų „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje.

Daina Bosas - taip pat medžiotoja.

Daina Bosas – taip pat medžiotoja.

Paskutinį 2016 m. mėnesį Lietuvoje buvo surengtos net dvi pirmosios medžioklės, kuriose dalyvavo vien moterys – viena jų vyko Kelmės r. Raudgirio miškuose, kita – Molėtų r. Labanoro giroje.
Gruodžio pradžioje Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio kolektyvas organizavo bene pirmąją medžioklę su varovais Lietuvoje tik moterims. Nors oras medžiotojas sutiko nesvetingai, žemę gaubė darganos, tačiau lietaus nepabūgusios moterys, nešinos medžiokliniais ginklais, rinkosi tik į joms skirtą medžioklę. Kelios iš jų sukorė net po kelis šimtus kilometrų.
Moteris medžioklėje – vis dar retas reiškinys: vos 1,48 % visų Lietuvos medžiotojų. Tačiau Raudgirio medžiotojų būrelyje medžioja net 4 moterys, o iš viso Kelmės rajone jų – 12. „Todėl mūsų būrelio moterys seniai reikalavo medžioklės, skirtos tik moterims“, – sakė būrelio pirmininkas Algirdas Šimulis.
Medžioklėje dalyvavusi Kelmės rajono Garbės medžiotoja Virginija Grėbliauskienė medžiotoja jau 38 metai. Dalindamasi prisiminimais ji pasakojo, kad pradėjusi medžioti ji buvo viena iš pirmųjų moterų medžiotojų Lietuvoje. Patyrusi medžiotoja tikėjosi, kad moterų medžioklėje daugės.
Kita medžioklė tik moterims vyko po savaitės, gruodžio 17 d., Molėtų rajone, Poviliškių medžiotojų klubo plotuose. Į medžioklę susirinko 13 damų iš įvairių Lietuvos kampelių – Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Šilutės, Radviliškio ir Kelmės. Be damų šioje medžioklėje dalyvavo Vilniaus medžioklinių ragų orkestro vyrai, kuriems buvo skirtos varovų pareigos.
Pasak medžioklėje dalyvavusios kaunietės gamtininkės dr. Gintarės Sabalinkienės, įspūdingus Labanoro regioninio parko miškus dar labiau puošė gausiai iškritusio sniego pusnys ir šerkšnas medžių lajose, kuris laikėsi visą dieną. Nepaprasto grožio gamta, skambančių medžioklinių ragų orkestro ragų akordai ir moterų juokas sukūrė ypatingą šventinę medžioklės nuotaiką.

Dauguma medžioklės deivių pagal indoeuropietiškąją tradiciją – moteriškos giminės. Ne išimtis ir Lietuva, kuri turi bent dvi medžioklės deives – Žvorūną ir Medeiną.

Medžiojančios moterys bendrauja, rengia bendras medžiokles daugelyje šalių. G. Sabalinkienė spalio mėnesį, pakviesta Estijos moterų medžiotojų klubo, buvo išvykusi į medžioklę Estijoje, kur dalyvavo 55 moterys. Dauguma jų – vietinės, tačiau sambūris turėjo tarptautinių akcentų, nes buvo viešnių iš Latvijos, Islandijos, Bulgarijos, Italijos, Naujosios Zelandijos ir Lietuvos.
„Mūsų šalyje moterų medžiotojų klubo kol kas nėra, tačiau aktyvių ir iniciatyvių medžiojančių moterų nuolat daugėja. Todėl reikia tikėtis, kad jos netruks susiburs į vieną organizaciją ir imsis įvairių veiklų, kurios įsilies į medžiotojų ir visuomenės bendravimo kontekstą bei suteiks naujų spalvų medžiotojų įvaizdžiui visuomenėje“, – mano medžiotoja.
Moterų medžiotojų nuolatinė darbo grupė „Artemis club“ (Artemidės, senovės graikų medžioklės deivės, klubas) veikia Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) sudėtyje. Klubo prezidentė – Sona Supekova iš Slovakijos. CIC generalinių asamblėjų metu klubo narės turi savo darbotvarkę, sprendžia moterims medžiotojoms Europoje bendras ir aktualias problemas. 2011 m. įkurtas „Artemis club“ – tai laikytina moterų medžiotojų būrimosi Europoje pradžia. Šiuo metu analogiški moterų medžiotojų klubai veikia jau daugelyje Europos šalių nacionalinių medžiotojų organizacijų sudėtyje.
Moterų medžiotojų temą „Medžiotojo ir meškeriotojo“ žurnale papuošė dar vienas akcentas – tauriųjų elnių kova dėl įtakos tarp gentainių ir giminės pratęsimo. Fotografui Raimondui Ginkui pavyko užfiksuoti nuostabių akimirkų Žagarės regioninio parko miškuose. Tai vaizdai, dėl kurių daugelis ir traukiame į miškus. Moterys taip pat medžioja elnius. Aistringas mūsų istorines asmenybes, medžiotojas Barborą Radvilaitę, Emiliją Pliaterytę keičia naujoji šiuolaikinių moterų karta.
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite