Moterys, medžiojančios elnius

Nors medžioklė istoriškai laikoma vyrų užsiėmimu, tačiau istorijos šaltiniuose medžiotojos pasirodo greta vyrų bemaž tuo pačiu metu, medžioklės pomėgio jos neatsisakė ir iki šių laikų, – rašoma pirmajame 2017 metų „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje.

Daina Bosas - taip pat medžiotoja.

Daina Bosas – taip pat medžiotoja.

Paskutinį 2016 m. mėnesį Lietuvoje buvo surengtos net dvi pirmosios medžioklės, kuriose dalyvavo vien moterys – viena jų vyko Kelmės r. Raudgirio miškuose, kita – Molėtų r. Labanoro giroje.
Gruodžio pradžioje Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio kolektyvas organizavo bene pirmąją medžioklę su varovais Lietuvoje tik moterims. Nors oras medžiotojas sutiko nesvetingai, žemę gaubė darganos, tačiau lietaus nepabūgusios moterys, nešinos medžiokliniais ginklais, rinkosi tik į joms skirtą medžioklę. Kelios iš jų sukorė net po kelis šimtus kilometrų.
Moteris medžioklėje – vis dar retas reiškinys: vos 1,48 % visų Lietuvos medžiotojų. Tačiau Raudgirio medžiotojų būrelyje medžioja net 4 moterys, o iš viso Kelmės rajone jų – 12. „Todėl mūsų būrelio moterys seniai reikalavo medžioklės, skirtos tik moterims“, – sakė būrelio pirmininkas Algirdas Šimulis.
Medžioklėje dalyvavusi Kelmės rajono Garbės medžiotoja Virginija Grėbliauskienė medžiotoja jau 38 metai. Dalindamasi prisiminimais ji pasakojo, kad pradėjusi medžioti ji buvo viena iš pirmųjų moterų medžiotojų Lietuvoje. Patyrusi medžiotoja tikėjosi, kad moterų medžioklėje daugės.
Kita medžioklė tik moterims vyko po savaitės, gruodžio 17 d., Molėtų rajone, Poviliškių medžiotojų klubo plotuose. Į medžioklę susirinko 13 damų iš įvairių Lietuvos kampelių – Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Šilutės, Radviliškio ir Kelmės. Be damų šioje medžioklėje dalyvavo Vilniaus medžioklinių ragų orkestro vyrai, kuriems buvo skirtos varovų pareigos.
Pasak medžioklėje dalyvavusios kaunietės gamtininkės dr. Gintarės Sabalinkienės, įspūdingus Labanoro regioninio parko miškus dar labiau puošė gausiai iškritusio sniego pusnys ir šerkšnas medžių lajose, kuris laikėsi visą dieną. Nepaprasto grožio gamta, skambančių medžioklinių ragų orkestro ragų akordai ir moterų juokas sukūrė ypatingą šventinę medžioklės nuotaiką.

Dauguma medžioklės deivių pagal indoeuropietiškąją tradiciją – moteriškos giminės. Ne išimtis ir Lietuva, kuri turi bent dvi medžioklės deives – Žvorūną ir Medeiną.

Medžiojančios moterys bendrauja, rengia bendras medžiokles daugelyje šalių. G. Sabalinkienė spalio mėnesį, pakviesta Estijos moterų medžiotojų klubo, buvo išvykusi į medžioklę Estijoje, kur dalyvavo 55 moterys. Dauguma jų – vietinės, tačiau sambūris turėjo tarptautinių akcentų, nes buvo viešnių iš Latvijos, Islandijos, Bulgarijos, Italijos, Naujosios Zelandijos ir Lietuvos.
„Mūsų šalyje moterų medžiotojų klubo kol kas nėra, tačiau aktyvių ir iniciatyvių medžiojančių moterų nuolat daugėja. Todėl reikia tikėtis, kad jos netruks susiburs į vieną organizaciją ir imsis įvairių veiklų, kurios įsilies į medžiotojų ir visuomenės bendravimo kontekstą bei suteiks naujų spalvų medžiotojų įvaizdžiui visuomenėje“, – mano medžiotoja.
Moterų medžiotojų nuolatinė darbo grupė „Artemis club“ (Artemidės, senovės graikų medžioklės deivės, klubas) veikia Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) sudėtyje. Klubo prezidentė – Sona Supekova iš Slovakijos. CIC generalinių asamblėjų metu klubo narės turi savo darbotvarkę, sprendžia moterims medžiotojoms Europoje bendras ir aktualias problemas. 2011 m. įkurtas „Artemis club“ – tai laikytina moterų medžiotojų būrimosi Europoje pradžia. Šiuo metu analogiški moterų medžiotojų klubai veikia jau daugelyje Europos šalių nacionalinių medžiotojų organizacijų sudėtyje.
Moterų medžiotojų temą „Medžiotojo ir meškeriotojo“ žurnale papuošė dar vienas akcentas – tauriųjų elnių kova dėl įtakos tarp gentainių ir giminės pratęsimo. Fotografui Raimondui Ginkui pavyko užfiksuoti nuostabių akimirkų Žagarės regioninio parko miškuose. Tai vaizdai, dėl kurių daugelis ir traukiame į miškus. Moterys taip pat medžioja elnius. Aistringas mūsų istorines asmenybes, medžiotojas Barborą Radvilaitę, Emiliją Pliaterytę keičia naujoji šiuolaikinių moterų karta.
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite