Morė jau „batus paliko“

Matyt, rusniškiai ir ventiškiai tikrai gerai pasidarbavo, kad šilutiškiai žiemą vijo lietui lyjant, muzikai grojant, žaidžiant ir vakarojant. Visi, kas norėjo, „Blogybių“ statinėje savo blogybes galėjo palikti, kas nepatingėjo, galėjo šiupinio pašmėkioti ir šventei baigiantis prie deginamos Morės liepsnų pasišildyti.

Liberaliai skanus buvo Daivos ir Raimondo šiupinys.

Kokia gi šventė be persirengėlių?

Į Kultūros ir pramogų centro kiemelį iš visų pusių plaukė šilutiškiai ir svečiai, vedini ir vežini vežimėliuose vaikais. Mažieji, ir ne tik, buvo pasipuošę tradicinėmis Užgavėnių kaukėmis, mergaitės vilkėjo ilgais gėlėtais sijonais. Buvo ir ožių, ir giltinių, ir velniukų.
Tradicinė Užgavėnių šventė kiekvienais metais sutraukia daugybę žiūrovų ir šventės dalyvių. Graži buvusi diena nežadėjo greitai subjurti, tačiau šventės pradžioje jau teko išsitraukti skėčius. Besirenkančius į šventę žmones pasitiko aukštai iškėlusi galvą nuo Užgavėnių tradicijų neatsiejama Morė. Nosį malonino gardus verdamo šiupinio kvapas. Laukiančių paskanauti šio skanėsto netrūko, mat blynų šiemet čia niekas nekepė.
Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova pasakojo, kad susirinkusius linksmino kapela „Šilo aidai“ (vadovas Antanas Kmita), kantri muzikos grupė „Karčema“ (vadovas Vygantas Stoškus) ir folkloro ansamblis ,,Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė). Kiekvienas kolektyvas buvo paruošęs po trumpą programą: dainų, šokių, burtų ir žaidimų su Užgavėnių papročiais.
Vyko Lašininio ir Kanapinio varžytuvės, jie nuožmiai tvatino vienas kitam šonus ir nė katras nusileisti nenorėjo. Šventės gaspadorius ragino atsikratyti savo blogybių, o šeimininkė Onutė virė klaipėdietišką šiupinį – tradicinį lietuvininkų valgį, kurio paragauti galėjo visi norintieji.
Nuo uždegtos Morės aukštai pakilo žiežirbos, nušviesdamos Šilutės padangę. Susirinkusieji ėjo rateliu apie šį šventės simbolį, tikėdamiesi, kad pavasaris nugalėjo žiemą ir ši nebegrįš.

Birutė Morkevičienė

Konteineris blogybėms išmesti.

Skambėjo linksma muzikikė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite