Morė jau „batus paliko“

Matyt, rusniškiai ir ventiškiai tikrai gerai pasidarbavo, kad šilutiškiai žiemą vijo lietui lyjant, muzikai grojant, žaidžiant ir vakarojant. Visi, kas norėjo, „Blogybių“ statinėje savo blogybes galėjo palikti, kas nepatingėjo, galėjo šiupinio pašmėkioti ir šventei baigiantis prie deginamos Morės liepsnų pasišildyti.

Liberaliai skanus buvo Daivos ir Raimondo šiupinys.

Kokia gi šventė be persirengėlių?

Į Kultūros ir pramogų centro kiemelį iš visų pusių plaukė šilutiškiai ir svečiai, vedini ir vežini vežimėliuose vaikais. Mažieji, ir ne tik, buvo pasipuošę tradicinėmis Užgavėnių kaukėmis, mergaitės vilkėjo ilgais gėlėtais sijonais. Buvo ir ožių, ir giltinių, ir velniukų.
Tradicinė Užgavėnių šventė kiekvienais metais sutraukia daugybę žiūrovų ir šventės dalyvių. Graži buvusi diena nežadėjo greitai subjurti, tačiau šventės pradžioje jau teko išsitraukti skėčius. Besirenkančius į šventę žmones pasitiko aukštai iškėlusi galvą nuo Užgavėnių tradicijų neatsiejama Morė. Nosį malonino gardus verdamo šiupinio kvapas. Laukiančių paskanauti šio skanėsto netrūko, mat blynų šiemet čia niekas nekepė.
Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova pasakojo, kad susirinkusius linksmino kapela „Šilo aidai“ (vadovas Antanas Kmita), kantri muzikos grupė „Karčema“ (vadovas Vygantas Stoškus) ir folkloro ansamblis ,,Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė). Kiekvienas kolektyvas buvo paruošęs po trumpą programą: dainų, šokių, burtų ir žaidimų su Užgavėnių papročiais.
Vyko Lašininio ir Kanapinio varžytuvės, jie nuožmiai tvatino vienas kitam šonus ir nė katras nusileisti nenorėjo. Šventės gaspadorius ragino atsikratyti savo blogybių, o šeimininkė Onutė virė klaipėdietišką šiupinį – tradicinį lietuvininkų valgį, kurio paragauti galėjo visi norintieji.
Nuo uždegtos Morės aukštai pakilo žiežirbos, nušviesdamos Šilutės padangę. Susirinkusieji ėjo rateliu apie šį šventės simbolį, tikėdamiesi, kad pavasaris nugalėjo žiemą ir ši nebegrįš.

Birutė Morkevičienė

Konteineris blogybėms išmesti.

Skambėjo linksma muzikikė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės