Monika Liu su daina „Sentimentai“ pateko į „Eurovizijos“ finalą

Pirmajame 66-osios „Eurovizijos“ pusfinalyje trečia pasirodžiusi Monika Liu pateko į finalą.  EPA-ELTA nuotr.

Pirmajame 66-osios „Eurovizijos“ pusfinalyje trečia pasirodžiusi Monika Liu pateko į finalą. Dėl dešimties bilietų į šeštadienio finalą rungėsi 17 dalyvių.

„Eurovizija“ šiais metais vyksta Turine, šiaurės Italijoje, Alpių papėdėje esančiame mieste. Konkursas vyksta gegužės 10, 12 ir 14 dienomis. Šiemet „Eurovizijos“ scenoje varžosi 40 šalių atstovai.

Pirmajame pusfinalyje iš viso pasirodė 17 šalių: Albanija, Latvija, Lietuva, Šveicarija, Slovėnija, Ukraina, Bulgarija, Nyderlandai, Moldova, Portugalija, Kroatija, Danija, Austrija, Islandija, Graikija, Norvegija, Armėnija.

Pirmojo pusfinalio nugalėtojus rinko žiūrovai ir komisija, kurią kiekvienoje šalyje sudaro 5 muzikos industrijos profesionalai. Balsavimo teisę vakar vakarą turėjo visos pusfinalyje dalyvaujančios šalys, taip pat Italija ir Prancūzija.

Vakaro pabaigoje, suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo didžioji pusfinalio intriga – 10 šalių, patekusių į finalą.

 

Į finalą pateko šių šalių dainininkai:

Lietuva, Monika Liu, „Sentimentai“;

Šveicarija, Marius Bear, „Boys Do Cry“;

Armėnija, Rosa Linn, „Snap“;

Islandija, Systur, „Með hækkandi sól“;

Portugalija, Maro, „Saudade, saudade“;

Norvegija, Subwoolfer, „Give That Wolf A Banana“;

Graikija, Amanda Georgiadi Tenfjord, „Die Together“;

Ukraina, Kalush Orchestra, „Stefania“;

Moldova, Zdob și Zdub and Advahov Brothers, „Trenuletul“;

Nyderlandai, S10, „De Diepte“.

 

Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis vyks gegužės 12 d., finalas – gegužės 14 d.

„Tikrai labai noriu patekti į finalą, bet žinau, kad tai nuo manęs nepriklauso. Padarysiu viską, ką galiu geriausiai…“ – sakė prieš pasirodymą kalbinta 34-erių metų Klaipėdoje gimusi atlikėja Monika Liu.

Nuostabu tai, kad ji Eurovizijos scenoje išdrįso uždainuoti lietuviškai. Ir ši, daugelio ankstesnių metų „eurovizininkų“ nuomone šiame konkurse „visiškai neperspektyvi“ kalba lėmė Monikai vietą finale.

Sveikintina drąsa!

Informacija ir Vikipedijos 

  • Muzikinę karjerą dainininkė pradėjo penkerių, kai ėmė mokytis griežti smuiku. Dainavimą ji atrado tik po dešimties metų ir iškart, 2004 m., triumfavo konkurse „Dainų dainelė“.[4] Baigusi mokyklą M. Liubinaitė pasirinko džiazo muzikos ir vokalo studijas Klaipėdos universiteto Muzikos fakultete, vėliau išvyko į JAV, kur studijavo vienoje prestižiškiausių muzikos mokyklų pasaulyje – Berklio koledže Bostone. Nutraukusi studijas M. Liubinaitė persikėlė į Londoną, kuriame toliau kūrė dainas. Ji dirbo su garsiu prodiuseriu Mario Basanovu, bendradarbiavo su elektroninės muzikos šeima „Silence“, su grupe „Sel“ įrašė dainą „Ne vakar‟, būta pergalių vokalistų konkursuose, sėkmingai pasirodė LRT televizijos projekte „Auksinis balsas“.[3]
  • Ankstyvoji M. Liubinaitės kūryba muzikai skirtame interneto puslapyje newsroom.indiemunity.com lietuvės kūryba apibūdinta kaip „stipriai elektro-pop (ir mažiau keista) Björk versija‟.

 

Prieš trejetą metų atlikėja Monika Liu pristatė pirmąjį savo kūrinį lietuvių kalba, pulsuojantį lietuviškos muzikos retro dvasia. Šmaikštus ir melodingas kūrinys ,,Vaikinai trumpais šortais” – pirmasis singlas iš naujojo atlikėjos albumo. 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite