Mokslininkės paneigė mitus apie laimę: dauguma daro didžiulę klaidą

laimėAr tikrai „ne piniguose laimė“?

Nors ją atrandame įvairiausiuose dalykuose, dažniausiai laimė tampa didžiausia gyvenimo siekiamybe. Deja, apie ją vis dar sklando daugybė nepagrįstų mitų…

Mokslininkės įspėja, kad tikint klaidingais įsitikinimais, galima pražiopsoti tikrąją laimę, kuri buvo panosėje.

„Žmonės dažnai galvoja, kad, kai turėsiu viską, ko trokštu, būsiu pats laimingiausias. O gal laimė ir yra neturėti visko, ko nori, kai dar yra ko norėti, siekti ir apie ką svajoti?“, – pranešime žiniasklaidai sako dr. Viktorija Starkauskienė, Laimės ekonomikos ambasadorė, Vytauto Didžiojo universiteto Bendruomenės gerovės koordinatorė.

Svajonės ir tikslai – raktas į laimę

Vienas gajausių mitų, kuriuo dar vis tikima šiuolaikinėje visuomenėje – laimė yra turėti viską. Vis tik, anot V. Starkauskienės, dažniausiai žmogus jaučiasi laimingas ne pasiekęs tikslą, o jo siekdamas.

„Dažnai girdime žmones sakančius: „kai gausiu aukštesnes pareigas, didesnį darbo užmokestį, laisvesnį darbo grafiką, daugiau papildomų naudų ir t.t. jausiuosi laimingas“. Visgi, gavus visa tai, žmogus pasijaučia laimingas, gal net tiksliau – sėkmingas tik labai trumpai. Nes laimė – tai kelionė, procesas ir didžiausia laimė ištinka kelyje į tikslą, o ne pasiekus jį“, – sako V. Starkauskienė.

Siekiant būti laimingam, pasak ekspertės, reikėtų neskubėti lygintis su kitais, kadangi tokiu atveju greitai galima patirti nusivylimą ir jaustis nepakankamam. Itin svarbu nesidairyti į aplinkinių pasiekimus, o fokusuotis tik į asmeninį progresą.

Dėkingumas – laimingo žmogaus požymis

Dėkingumas – vienas geriausių įrankių laimės akimirkai pagauti ir mitams sugriauti. Tam pritaria ir dr. Kerry Howells, apdovanojimų pelniusi australų mokslininkė, knygos „Untangling You: How can I be grateful when I feel so resentful?“ autorė. Ji pasakoja, kad gebėjimas išreikšti padėką – nesvarbu sau ar kitiems žmonėms, tiesiogiai prisideda prie laimės pojūčio.

„Dėkingumas iš esmės yra socialinė emocija, bruožas, kuris mus sieja su kitais. Jis padeda pripažinti, ką gauname iš kitų, ir skatina mus grąžinti tai tiesiogiai asmeniui arba kitais ne abipusiais būdais. Daugelis mano tyrimo dalyvių teigė, kad išreikšdami dėkingumą jaučiasi ramesni. Manau, kad taip yra todėl, kad jaučiame neužbaigtumą, kai nepareiškėme dėkingumo ten, kur jis priklauso“, – specialiame Lietuvai skirtame interviu pasakoja K. Howells.

Dėkingumo praktiką, anot mokslininkės, reikėtų taikyti kasdien. Jei kiekvieną rytą įdėję šiek tiek pastangų galvosite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, net jei šie ir būtų labai maži, tai stipriai prisidės prie jūsų geresnės emocinės savijautos.

„Tikiu, kad dėkingumas apsaugo mus nuo būsenų, kurios atima laimę, pavyzdžiui, pasipiktinimo ar pavydo. Jei rytą pradedame sąmoningai praktikuodami dėkingumą, tai užduoda toną visai dienai, nes pripažįstame gamtos dovanas, net jei kartais jos ir gali atrodyti mažos“, – patarimais dalijasi K. Howells.

Dėkingumo praktikos darbe

Dr. K. Howells tikina, kad dėkoti reikia kiek įmanoma dažniau. Jei, pavyzdžiui, darbo vietoje, dėkingumas išreiškiamas nuoširdžiai ir prasmingai, mokslininkės teigimu, darbuotojai jaučiasi pripažinti, naudingi, priklausantys bendruomenei.

Siekiant pagerinti darbuotojų ir klientų emocinę savijautą, dėkingumo praktikas taiko ir kai kurios Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ kelis mėnesius rengė iniciatyvą „Laimingi, nes dėkingi“, kurios metu skatino klientus dažniau tarti „ačiū“.

„Laimingi, nes dėkingi“ iniciatyva gimė iš noro paskatinti dėkingumą ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje. Iniciatyvos metu skatiname gyventojus padėkoti juos aptarnavusiam „Bitės“ personalui, taip kurdami geras emocijas tarp darbuotojų ir klientų. Ši praktika paremta net keliais moksliniais tyrimais, teigiančiais, kad dėkojant žmogaus organizme išsiskiria laimės hormonai. Per kelis mėnesius sulaukėme tūkstančių padėkų ir taip paskatinome darbuotojus ir klientus dėkoti bei jaustis laimingesniems“, – aiškina Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Jai antrina ir V. Starkauskienė, pasak kurios dėkingumo praktikos organizacijoje padeda darbuotojams jaustis labiau vertinamiems, skatina vidinę motyvaciją, didina savirealizaciją ir laimės jausmą: „Dėkingumo išraiškos verčia darbuotojus jaustis socialiai vertinamiems ir tikėti, kad jų veiksmai yra svarbūs bei darantys įtaką kitų gyvenimui, o tai skatina juos būti paslaugiais, bendradarbiauti ir stengtis organizacijos bei aplinkinių labui.“

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05) Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos. Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės

Atsakė, kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti ir eurą, ir kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą. Ekspertai sako, kad vienareikšmiškai pasakyti, kiek elektros sunaudos kalėdinės dekoracijos, yra sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo jų parametrų, ir nuo naudojimo laiko. „Elektrinės girliandos turi labai daug parametrų, kurie gali lemti tokių papuošimų elektros sunaudojimą: girliandos ilgis, lempučių kiekis joje, lempučių tipas ir galingumas. Labiausiai elektros sunaudojimas priklauso nuo girliandos lempučių kiekio, tipo ir galingumo, tad į tai

Popietė „Advento vainikas kitaip“

​Švėkšnoje veikiantis „Diemedžio“ ugdymo centras interneto svetainėje pasidalijo šia gera žinia. ​Adventas – laukimo ir susikaupimo, gerų darbų metas. Norisi draugauti, būti geresniais kitiems, dažniau nusišypsoti. Advento simbolis – vainikas, kuris reiškia šviesos troškimą. Gruodžio 2 dieną, ,,Diemedžio” ugdymo centre vyko edukacinė popietė „Advento vainikas kitaip“, kurią organizavo auklėtoja Vilma Uselienė. Popietė prasidėjo B. Fererro istorija apie 4 advento vainiko žvakes, kurios simbolizuoja taiką, tikėjimą, meilę ir viltį. Ši istorija privertė susimąstyti apie tai, kaip svarbu išsaugoti viltį, nes kol

Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį. Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai. Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje

Taip pat skaitykite