Mokslininkai pataria vėlinti žieminių kviečių sėją 

Šylant klimatui daugėja ekstremalių meteorologinų reiškinių, tad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkai tiria jų poveikį žemės ūkio augalams ir naujausių bandymų rezultatus ką tik pristatė Lauko dienos renginyje.

Imitavo krušos nukirstus ir nulenktus rapsus

Rapsų laukų bandymų rezultatus apžiūrinėjo suvažiavę ūkininkai ir pasėlių ekspertai iš visos Lietuvos.

Ypač pavojinga pasėliams yra vis dažnėjanti kruša, todėl pasėlių savidraudos fondo iniciatyva LAMMC jau antrus metus atliko žieminių rapsų regeneracinių galimybių tyrimus. Tokie tyrimai svarbūs, norint teisingai įvertinti krušos daromus nuostolius žieminių rapsų pasėliams ūkininkų laukuose.

„Krušos žalą rapsams imitavome keturis kartus skirtinguose jų išsvystymo tarpsniuose ir nustatėme, kad rapsai turi itin stiprias regeneracines savybes, t.y. krušos nukirsti augalai iš dalies atauga. Pernai metų tyrimai parodė, kad jeigu rapsai buvo pažeisti prieš žydėjimą, derliaus praradimai siekė 11 – 15 proc., o pažeidus juos žydėjimo pabaigoje – buvo prarasta daugiau kaip 70 proc. derliaus. Šiais metais rezultatai šiek tiek skirsis, bet tendencijos išlieka panašios“, – Lauko dienos renginyje rezultatus pristatė LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė.

Tęstinių bandymų metu mokslininė įsitikino, kad apskritai rapsai yra labai stiprūs augalai, turi stiprias regeneracines savybes, todėl svarbu po krušos atėjus į rapsų lauką neskubėti išsigąsti. Pažeisti prieš žydėjimą, jie regeneruojasi gana lengvai, o vėlyvojoje stadijoje pažeisti augalai taip pat dar turi jėgų iš dalies atsitiesti.

„Vis tik, nors pažeisti rapsai iš dalies atsitiesia, bet ūkininkai turi įdėti daug papildomų pastangų, kad išsaugotų derlių iš likusiųjų rapsų“, – sakė O. Auškalnienė.

Lauko dienoje dalyvavę ūkininkai juokavo: „Kam čia imituoti krušos žalą, atvažiuokite pas mus į laukus“. Iš visos Lietuvos suvažiavę ūkininkai įvardijo, kad orų sąlygos pastaraisiais metais akivaizdžiai keičiasi, todėl jų pasėliams grėsmę kelia plačiausio spektro rizikos: liūtis, kruša, audra, sausra, iššalimai, iššutimai, vėlyvosios šalnos ar netikėtai ant žydinčių rapsų iškritęs sniegas.

Tęstinio žieminių rapsų regeneravimosi galimybių tyrimo rezultatai bus perkelti į apsidraudusius ūkininkus vienijančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ rapsų vertinimo metodikas Lietuvoje ir Latvijoje.

„Savidraudos fondui svarbu teisingai įvertinti patirtus žemdirbių nuostolius dėl skirtingų meteorologinių reiškinių, todėl aktyviai dalyvaujame mokslinėje–šviečiamojoje veikloje. Tikiu, kad surėmę galvas su mokslininkais rasime efektyviausius būdus, kaip apsaugoti Lietuvos ūkininkų laukus“, – sakė pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Žieminių kviečių bandymų laukelyje.

Bandymai su 5 žieminių kviečių veislėmis

O. Auškalnienė pristatė ir LAMMC Žemdirbystės institute atliktus skirtinu laikų pasėtų penkių žieminių kviečių veislių  bandymus. Pasak jos, kintant klimatui ir technologijoms, atsiranda naujų problemų, į kurias būtina atkreipti dėmesį pasirenkant, atrodytų, tokį žinomą parametrą kaip sėjos laikas.

„Ir moksliniai bandymai, ir ūkininkų praktika parodė, kad ankstyva sėja lemia blogesnį kviečių žiemojimą, o peržiemoję atskirų veislių augalai linkę labiau išgulti, dėl šio reiškinio prarandama ne tik derliaus, bet ir pablogėja jo kokybė. Vėlesnė sėja yra pagrindinis žingsnis kovojant su piktžolėtumu. Dėl to nerekomenduojame ankstinti žieminių kviečių sėjos laiko. Kuo ilgesni tampa šiltieji rudenys, tuo labiau mes turime sėją artinti prie žiemos“, – rekomendavo mokslininkė O. Auškalnienė.

Lauko dienos renginyje ūkininkai taip pat buvo supažindinti ir su naujausiais sėklų beicavimo bandymais, šių metų augalų apsaugos aktualijomis.

Lokalios meteorologinės stotelės

Dar vienas itin ryškus su klimato kaita susijęs pokytis – meteorologiniai reiškiniai tampa lokalūs: toje pačioje seniūnijoje vieno ūkininko lauke gali pliaupti liūtis, kapoti kruša, o gretimi laukai kentėti dėl sausros. Dėl to auga poreikis vadovautis maksimaliai tiksliais meteorologiniais duomenimis.

„Turime tikslą per keletą metų Lietuvoje pastatyti lokalių meteorologinių stotelių tinklą, kuris įgalintų dar tiksliau įvertinti ekstremalių reiškinių mastą ir jų daromą žalą pasėliams. Eksperimentinės lokalios stotelės Lietuvoje jau veikia ir jos matuoja vėjo greitį, oro bei dirvos paviršiaus temperatūrą, kritulių kiekį ir kitus rodiklius“, – pasakojo M. Rusteika ir demonstravo LAMMC Žemdirbystės instituto laukuose veikiančios lokalios stotelės veikimo principus.

Pasak O. Auškalnienės, kintant klimatui būtina nuolat atnaujinti savo žinias žemės ūkio srityje, o mokslinių bandymų metu gauta objektyvi informacija yra naudinga visiems – ir ūkininkams, ir pasėlių žalų vertintojams, ir politikams, ir patiems mokslininkams.

Dėl gamtos kataklizmų pernai pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų pasėlių žalos kompensacijų – beveik 3 kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite