Moderniausia Baltijos šalyse LRT žinių studija

Trečiadienį atidaryta moderniausia Baltijos šalyse LRT televizijos žinių studija. Valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, Lietuvos nacionalinis transliuotojas pasveikino žiūrovus iš naujosios, moderniausios Baltijos šalyse žinių studijos.

Atidaryta moderniausia Baltijos šalyse LRT TELEVIZIJOS žinių studija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Studija inauguruota Valstybės dienos išvakarėse, vasario 15 d. Renginį vedė robotas NAO, buvo pristatytos atnaujintos visų LRT televizijos naujienų laidų – „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Šiandien“, „Panorama“ ir „Savaitė“ vinjetės. Iš esmės atnaujinti žinių studiją, įskaitant techniką, įrangą, vizualiką, ventiliacijos sistemas ir kt. kainavo apie milijoną eurų.
„Televizinės technologijos keičiasi taip sparčiai, kad tu nuolatos turi atsinaujinti, nes priešingu atveju esi pasmerktas tapti vakar dienos televizija. Manau, mes su šia studija žengiame koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis, gal net šiek tiek priekyje, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad galime nusiraminti, nes technologijos keičiasi sparčiau nei spėjame jas įgyvendinti, – žiniasklaidai surengtame studijos atidaryme sakė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. – Kadangi mes pradėjome transliuoti savo televiziją aukštosios raiškos kanalu LRT HD, tai reikalauja investicijų į techniką, dekoracijas, į panašius dalykus. Priešingu atveju bus neatitikimas. Manau, kad žmonės, galintys matyti HD transliaciją, įvertins šituos pasikeitimus.”
„Šiuolaikinės technologijos, tikiuosi, LRT TV žinias padarys vizualiai dar patrauklesnes. Iš naujienų studijos, kaip ir iki jos modernizavimo, kasdien bus transliuojamos visos TV naujienų tarnybos laidos, iš viso – apie 7 valandas kasdien darbo dienomis“, – priminė LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis.
Neseniai atliktos apklausos duomenimis, LRT kaip žiniasklaidos priemonės veiklą teigiamai vertina kiek daugiau nei aštuoni iš dešimties (83 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų. Iš septynių per „Baltijos tyrimų” apklausą pateiktų žiniasklaidos grupių LRT geriausiai įvertinta pagal tokius kriterijus, kaip kultūros puoselėjimas, žiūrovų ugdymas, patikimumas, objektyvumas ir operatyvumas. Tuo tarpu pagal modernumo vertinimą apklausoje LRT grupė nusileidžia dviem kitoms žiniasklaidos grupėms.
„LRT TV naujienų tarnyba savo laidose nuosekliai diegia naujausias filmavimo ir tiesioginių transliacijų technologijas, pavyzdžiui, bepilotes skraidykles ir mobilųjį internetą, lyderiauja tarp kitų šalies transliuotojų pagal jų naudojimo apimtis. Naujoji žinių studija sustiprins LRT, kaip moderniausios transliuotojo Lietuvoje, įvaizdį“, – tikisi A. Matonis.
Studijoje kartu su tikromis dekoracijomis ir ekranais naudojama ir realybę papildanti (augmented reality) technologija, kuria studijoje galima kurti trimatę grafiką, pridėti virtualius objektus ir juos „įmontuoti” į pačią studiją. Pavyzdžiui, galima šioje studijoje „nupiešti“ žvaigždėtą dangų ar „pastatyti“ jos viduryje automobilį. Studijoje naudojamos naujausios šiuo metu pasaulyje technologijos, įdiegti du didžiausios Lietuvoje raiškos ekranai. Vienas – 6 x 1,6 m, kitas – 3 x 2 m. Studijoje „dirba“ du itin tikslūs japonų kompanijos „Shotoku“ robotai: dvi robotizuotos kameros, galinčios tiksliai perduoti kameros pozicijos koordinates, objektyvo parametrus ir kita į papildytos realybės programinę įrangą. Studijoje naudojama vienos geriausių pasaulyje VIZRT kompanijos grafikos programinė įranga, kuri sujungia grafikos kūrimą, jos išleidimą, papildytos realybės grafikos kūrimą, ekranų valdymą, orų ir žemėlapių kūrimą bei valdymą.
Eltos vyriausioji redaktorė
Eleonora Budzinauskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite