Moderniausia Baltijos šalyse LRT žinių studija

Trečiadienį atidaryta moderniausia Baltijos šalyse LRT televizijos žinių studija. Valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, Lietuvos nacionalinis transliuotojas pasveikino žiūrovus iš naujosios, moderniausios Baltijos šalyse žinių studijos.

Atidaryta moderniausia Baltijos šalyse LRT TELEVIZIJOS žinių studija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Studija inauguruota Valstybės dienos išvakarėse, vasario 15 d. Renginį vedė robotas NAO, buvo pristatytos atnaujintos visų LRT televizijos naujienų laidų – „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Šiandien“, „Panorama“ ir „Savaitė“ vinjetės. Iš esmės atnaujinti žinių studiją, įskaitant techniką, įrangą, vizualiką, ventiliacijos sistemas ir kt. kainavo apie milijoną eurų.
„Televizinės technologijos keičiasi taip sparčiai, kad tu nuolatos turi atsinaujinti, nes priešingu atveju esi pasmerktas tapti vakar dienos televizija. Manau, mes su šia studija žengiame koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis, gal net šiek tiek priekyje, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad galime nusiraminti, nes technologijos keičiasi sparčiau nei spėjame jas įgyvendinti, – žiniasklaidai surengtame studijos atidaryme sakė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. – Kadangi mes pradėjome transliuoti savo televiziją aukštosios raiškos kanalu LRT HD, tai reikalauja investicijų į techniką, dekoracijas, į panašius dalykus. Priešingu atveju bus neatitikimas. Manau, kad žmonės, galintys matyti HD transliaciją, įvertins šituos pasikeitimus.”
„Šiuolaikinės technologijos, tikiuosi, LRT TV žinias padarys vizualiai dar patrauklesnes. Iš naujienų studijos, kaip ir iki jos modernizavimo, kasdien bus transliuojamos visos TV naujienų tarnybos laidos, iš viso – apie 7 valandas kasdien darbo dienomis“, – priminė LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis.
Neseniai atliktos apklausos duomenimis, LRT kaip žiniasklaidos priemonės veiklą teigiamai vertina kiek daugiau nei aštuoni iš dešimties (83 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų. Iš septynių per „Baltijos tyrimų” apklausą pateiktų žiniasklaidos grupių LRT geriausiai įvertinta pagal tokius kriterijus, kaip kultūros puoselėjimas, žiūrovų ugdymas, patikimumas, objektyvumas ir operatyvumas. Tuo tarpu pagal modernumo vertinimą apklausoje LRT grupė nusileidžia dviem kitoms žiniasklaidos grupėms.
„LRT TV naujienų tarnyba savo laidose nuosekliai diegia naujausias filmavimo ir tiesioginių transliacijų technologijas, pavyzdžiui, bepilotes skraidykles ir mobilųjį internetą, lyderiauja tarp kitų šalies transliuotojų pagal jų naudojimo apimtis. Naujoji žinių studija sustiprins LRT, kaip moderniausios transliuotojo Lietuvoje, įvaizdį“, – tikisi A. Matonis.
Studijoje kartu su tikromis dekoracijomis ir ekranais naudojama ir realybę papildanti (augmented reality) technologija, kuria studijoje galima kurti trimatę grafiką, pridėti virtualius objektus ir juos „įmontuoti” į pačią studiją. Pavyzdžiui, galima šioje studijoje „nupiešti“ žvaigždėtą dangų ar „pastatyti“ jos viduryje automobilį. Studijoje naudojamos naujausios šiuo metu pasaulyje technologijos, įdiegti du didžiausios Lietuvoje raiškos ekranai. Vienas – 6 x 1,6 m, kitas – 3 x 2 m. Studijoje „dirba“ du itin tikslūs japonų kompanijos „Shotoku“ robotai: dvi robotizuotos kameros, galinčios tiksliai perduoti kameros pozicijos koordinates, objektyvo parametrus ir kita į papildytos realybės programinę įrangą. Studijoje naudojama vienos geriausių pasaulyje VIZRT kompanijos grafikos programinė įranga, kuri sujungia grafikos kūrimą, jos išleidimą, papildytos realybės grafikos kūrimą, ekranų valdymą, orų ir žemėlapių kūrimą bei valdymą.
Eltos vyriausioji redaktorė
Eleonora Budzinauskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti