Modernaus verslo išvaizda – kaip turi atrodyti perkamiausios prekės?

Tikriausiai nieko nenustebinsime pasakydami, jog dabartinė situacija mažiems verslams ir nedidelėms šeimos valdomoms įmonėms nebuvo pati palankiausia: daugeliui įmonių teko uždaryti savo parduotuvėles, atleisti darbuotojus ar skelbti bankrotą. Tačiau daugelis verslų pasinaudojo šia proga ir perkėlė prekybą į internetinę erdvę. Nors tai reiškia didesnius pardavimus ir lengviau pasiekiamus platesnius pirkėjų srautus, tačiau čia tenka varžytis su panašias prekes ir paslaugas siūlančiais konkurentais.

Kas patraukia pirkėjų akis ir atveria jų pinigines?

 

Išvaizda – svarbiausia!

Internetinė prekyba dabartinėmis komercijos sąlygomis siejama su moderniu ir sėkmingu verslu, tačiau pirkėjai yra verčiami įsigyti prekes ar paslaugas  vadovaujantis tik kitų vartotojų atsiliepimais, kurių dalis gali būti nepagrįsti, bei prekių išvaizda, jų pozicionavimu tiek rinkoje, tiek ir verslo puslapyje. Galima drąsiai sakyti, jog išvaizda tampa svarbiausiu akcentu, mat būtent šį prekės komponentą pirkėjai pamato pirmiausia – ryškios spalvos, aiškus ir iš tolo įskaitomas, įsimintinas užrašas ir, atrodo, jog daugiau nieko į prekių etiketes nesudėsi, tačiau įpakavimas gali būti daug svarbesnis negu iš pirmo žvilgsnio. 

Prekės etiketė – verslo simbolis

Šalia skambaus prekės pavadinimo etiketėje taip pat privalo būti ir neilgas jos aprašymas, sudedamosios dalys, energinė nauda, jeigu tai maisto produktas, bei saugaus naudojimo nuorodos. Negana to, etiketės dažnai traktuojamos kaip verslo reklaminiai simboliai, siunčiantys vartotojams aiškias žinutes apie prekės gamintojų bei platintojų vertybes, nusiteikimą, kokybę ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, ant ekologiško popieriaus spausdinamos etiketės simbolizuos gamybos ir verslo produktų draugiškumą aplinkai, o nekokybiškos, išplaukusių spalvų etiketės žymės menką siekiamų įsigyti prekių kokybę. Nepaisant to, kad vartotojas perka produktą, o ne jo įpakavimą bei išvaizdą,  šiame žingsnyje daromos klaidos gali reikšti verslo nesėkmę. 

Nesuklysime pasakę, kad etiketė etiketei nelygu, tačiau net ir tokiems, atrodo, menkos svarbos dalykams savimi pasitikintis ir sėkmės aukštumų siekiantis verslas turi skirti pakankamai dėmesio ir resursų. Nors etikečių gamyba nesudėtingas procesas, tačiau reikalaujantis didelio kūrybiškumo ir atsakingumo, bet šiems dviem bruožams susijungus, būsite šimtu procentų užtikrinti rezultato sėkmingumu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite