Mitybos pokyčiai pavasarį: nuo ko pradėti?

Mitybos raciono pokyčius natūraliai diktuoja sezoniškumas, tad atėjus pavasariui ypač svarbu po žiemos nualintą organizmą aprūpinti reikalingomis medžiagomis, kurių galime gauti su maistu. Net 80 proc. gyvenimo būdo kokybės lemia subalansuota mityba ir tik nedidelę dalį – fizinis aktyvumas. Todėl nusprendusiems įsigyti sporto klubo abonementą ar išsitraukti bėgimo batelius, visų pirma reikėtų atidžiai peržvelgti savo valgiaraštį. Kaip keisti mitybos įpročius, pataria VMG žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė, profesionali kulinarė Elžbieta Monkevič ir profesionali fitneso sportininkė Inga Žuolytė.

Gaminant garų orkaitėje galima išsaugoti du kartus daugiau naudingųjų medžiagų, išlaikyti natūralų patiekalų skonį, be to, vienu metu maistą galima ne tik garinti, bet ir skrudinti.

Gaminant garų orkaitėje galima išsaugoti du kartus daugiau naudingųjų medžiagų, išlaikyti natūralų patiekalų skonį, be to, vienu metu maistą galima ne tik garinti, bet ir skrudinti.

Valgydami jauskite saiką
Psichologiškai įrodyta, kad saulės spinduliai, kurių artėjant pavasariui sulaukiame vis daugiau, teigiamai veikia žmonių nuotaiką, kartu ir visą organizmą. Tam pritaria ir virtuvės atstovė E. Monkevič, pastebėdama, kad atšilus orams norisi lengvesnių, sveikai pagamintų patiekalų, tačiau pavojus persivalgyti – išlieka. Todėl, virtuvės šefės nuomone, labai svarbu jausti saiką ir galvoti, ką ir kiek valgai.
„Svarbu klausytis savo organizmo. Dažnam artėjant pavasariui norisi lengvumo. Tad ir maitintis reikėtų su protu ir saiku. Neturint saiko, galima tiek prisivalgyti taip vadinamų sveikų produktų, kad po to jausitės negerai. Jeigu žmogaus mityba yra subalansuota, visavertė, sveika ir jis gerai jaučiasi, mano nuomone, kažkokių radikalių pokyčių nereikia“, – tikino E. Monkevič.
Jai pritaria ir I. Žuolytė. Jos nuomone, visiškai atsisakyti nereikia nieko, kadangi žmogaus organizmui reikalingos maisto medžiagos, gaunamos valgant kuo įvairesnį maistą. Tačiau valgoma turėtų būti proporcingai, atsižvelgiant į organizmo poreikius bei gyvenimo būdą.
Kepkite garuose
Tiek sporto, tiek kulinarijos srities atstovės vieningai sutaria, kad kuo mažiau maistas apdorotas – tuo jis vertingesnis. „Visuomet esu už tai, kad kuo daugiau perkelti maisto gaminimą nuo viryklės į orkaitę. Kepimas orkaitėje, bet ne keptuvėje, kepimas garuose, bet ne gruzdinimas”, – pabrėžė E. Monkevič.
„Electrolux“ ekspertas Petras Gendvilis teigė, kad įprasta manyti, jog garų puoduose ruoštas maistas – beskonis, tačiau garų orkaitėje vienu metu maistą galima ne tik garinti, bet ir skrudinti.
„Profesionalūs virtuvių šefai, ruošiantys išskirtinius patiekalus prestižiniuose restoranuose, neapsieina be garinės orkaitės. Garuose galima gaminti beveik visus produktus, išskyrus makaronus, kruopas, grybus bei pupeles, kurių apdorojimui reikalinga aukštesnė temperatūra ir intensyvesnis gamybos procesas”, – kalbėjo ekspertas.
Paprastai virimo metu netenkama didelės dalies vitamino C, B grupės vitaminų, folio rūgšties. O kepant keptuvėje naudojami papildomi gyvulinės kilmės arba perdirbti riebalai, kurių perteklius organizme padidina viršsvorio, kraujagyslių ligų riziką. Kepant maistą orkaitėje su garų programa galima išsaugoti du kartus daugiau naudingųjų medžiagų, išlaikyti natūralų patiekalų skonį ir aromatą.
Atsisakykite „tuščių“ kalorijų
Sportininkės I. Žuolytės nuomone, žmonės dažnai valgo per daug angliavandenių ir per mažai baltymų turintį maistą. Taip pat yra linkę pulti į kraštutinumus ir imtis drastiškų dietų, kurios veda į persivalgymą ir viršsvorį.
„Labai svarbu iš savo mitybos raciono išbraukti naudingos maistinės vertės neturinčius produktus, pavyzdžiui, saldumynus ar greitąjį maistą. Taip pat jokiu būdu nereikėtų atsisakyti gerųjų riebalų, kurie yra būtini organizmui“, – teigė I. Žuolytė.
Į valgiaraštį reikėtų įtraukti kuo daugiau baltyminio maisto – žuvies, vištienos ar jautienos patiekalų, grūdinės kultūros produktų ir įvairių kruopų, valgyti daug daržovių. Gerųjų riebalų galima gauti valgant riebią žuvį, vartojant augalinės kilmės aliejų, avokado vaisius, riešutus.
Dažniau gaminkite namuose
Gamindami maistą namuose galite būti užtikrinti dėl jo maistingumo ir energetinės vertės, išvengti nereikalingų priedų, kurie kenkia imuninei sistemai ir virškinimui. „Electrolux” inicijuotos gyventojų apklausos duomenimis, 47,9 proc. respondentų namuose gamina kiekvieną dieną ir skiria vidutiniškai dvi valandas. Tuo tarpu 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad negamina išvis ir renkasi pusfabrikačius, greito maisto užkandines.
„Retas kuris turi tokią privilegiją valgyti šviežią, ką tik iš orkaitės ištrauktą maistą, todėl pagal galimybes bei užimtumą, reikėtų iš anksto susiplanuoti ir pasigaminti keletą valgymų į priekį, – patarė I. Žuolytė. – Jokiu būdu nereikėtų valgyti tik kartą per dieną, kas per skubėjimą dažnai tampa pagrindine mitybos problemų priežastimi”.
Užkandžiams tarp valgymų sportininkė patarė pirmoje dienos pusėje rinktis vaisius, pavyzdžiui, greipfrutus, kurie pagreitina medžiagų apykaitą. Popiečio alkį padės numalšinti saujelė riešutų ar džiovintų vaisių.

Giedrė Čekavičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite