Mitybos pokyčiai pavasarį: nuo ko pradėti?

Mitybos raciono pokyčius natūraliai diktuoja sezoniškumas, tad atėjus pavasariui ypač svarbu po žiemos nualintą organizmą aprūpinti reikalingomis medžiagomis, kurių galime gauti su maistu. Net 80 proc. gyvenimo būdo kokybės lemia subalansuota mityba ir tik nedidelę dalį – fizinis aktyvumas. Todėl nusprendusiems įsigyti sporto klubo abonementą ar išsitraukti bėgimo batelius, visų pirma reikėtų atidžiai peržvelgti savo valgiaraštį. Kaip keisti mitybos įpročius, pataria VMG žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė, profesionali kulinarė Elžbieta Monkevič ir profesionali fitneso sportininkė Inga Žuolytė.

Gaminant garų orkaitėje galima išsaugoti du kartus daugiau naudingųjų medžiagų, išlaikyti natūralų patiekalų skonį, be to, vienu metu maistą galima ne tik garinti, bet ir skrudinti.

Gaminant garų orkaitėje galima išsaugoti du kartus daugiau naudingųjų medžiagų, išlaikyti natūralų patiekalų skonį, be to, vienu metu maistą galima ne tik garinti, bet ir skrudinti.

Valgydami jauskite saiką
Psichologiškai įrodyta, kad saulės spinduliai, kurių artėjant pavasariui sulaukiame vis daugiau, teigiamai veikia žmonių nuotaiką, kartu ir visą organizmą. Tam pritaria ir virtuvės atstovė E. Monkevič, pastebėdama, kad atšilus orams norisi lengvesnių, sveikai pagamintų patiekalų, tačiau pavojus persivalgyti – išlieka. Todėl, virtuvės šefės nuomone, labai svarbu jausti saiką ir galvoti, ką ir kiek valgai.
„Svarbu klausytis savo organizmo. Dažnam artėjant pavasariui norisi lengvumo. Tad ir maitintis reikėtų su protu ir saiku. Neturint saiko, galima tiek prisivalgyti taip vadinamų sveikų produktų, kad po to jausitės negerai. Jeigu žmogaus mityba yra subalansuota, visavertė, sveika ir jis gerai jaučiasi, mano nuomone, kažkokių radikalių pokyčių nereikia“, – tikino E. Monkevič.
Jai pritaria ir I. Žuolytė. Jos nuomone, visiškai atsisakyti nereikia nieko, kadangi žmogaus organizmui reikalingos maisto medžiagos, gaunamos valgant kuo įvairesnį maistą. Tačiau valgoma turėtų būti proporcingai, atsižvelgiant į organizmo poreikius bei gyvenimo būdą.
Kepkite garuose
Tiek sporto, tiek kulinarijos srities atstovės vieningai sutaria, kad kuo mažiau maistas apdorotas – tuo jis vertingesnis. „Visuomet esu už tai, kad kuo daugiau perkelti maisto gaminimą nuo viryklės į orkaitę. Kepimas orkaitėje, bet ne keptuvėje, kepimas garuose, bet ne gruzdinimas”, – pabrėžė E. Monkevič.
„Electrolux“ ekspertas Petras Gendvilis teigė, kad įprasta manyti, jog garų puoduose ruoštas maistas – beskonis, tačiau garų orkaitėje vienu metu maistą galima ne tik garinti, bet ir skrudinti.
„Profesionalūs virtuvių šefai, ruošiantys išskirtinius patiekalus prestižiniuose restoranuose, neapsieina be garinės orkaitės. Garuose galima gaminti beveik visus produktus, išskyrus makaronus, kruopas, grybus bei pupeles, kurių apdorojimui reikalinga aukštesnė temperatūra ir intensyvesnis gamybos procesas”, – kalbėjo ekspertas.
Paprastai virimo metu netenkama didelės dalies vitamino C, B grupės vitaminų, folio rūgšties. O kepant keptuvėje naudojami papildomi gyvulinės kilmės arba perdirbti riebalai, kurių perteklius organizme padidina viršsvorio, kraujagyslių ligų riziką. Kepant maistą orkaitėje su garų programa galima išsaugoti du kartus daugiau naudingųjų medžiagų, išlaikyti natūralų patiekalų skonį ir aromatą.
Atsisakykite „tuščių“ kalorijų
Sportininkės I. Žuolytės nuomone, žmonės dažnai valgo per daug angliavandenių ir per mažai baltymų turintį maistą. Taip pat yra linkę pulti į kraštutinumus ir imtis drastiškų dietų, kurios veda į persivalgymą ir viršsvorį.
„Labai svarbu iš savo mitybos raciono išbraukti naudingos maistinės vertės neturinčius produktus, pavyzdžiui, saldumynus ar greitąjį maistą. Taip pat jokiu būdu nereikėtų atsisakyti gerųjų riebalų, kurie yra būtini organizmui“, – teigė I. Žuolytė.
Į valgiaraštį reikėtų įtraukti kuo daugiau baltyminio maisto – žuvies, vištienos ar jautienos patiekalų, grūdinės kultūros produktų ir įvairių kruopų, valgyti daug daržovių. Gerųjų riebalų galima gauti valgant riebią žuvį, vartojant augalinės kilmės aliejų, avokado vaisius, riešutus.
Dažniau gaminkite namuose
Gamindami maistą namuose galite būti užtikrinti dėl jo maistingumo ir energetinės vertės, išvengti nereikalingų priedų, kurie kenkia imuninei sistemai ir virškinimui. „Electrolux” inicijuotos gyventojų apklausos duomenimis, 47,9 proc. respondentų namuose gamina kiekvieną dieną ir skiria vidutiniškai dvi valandas. Tuo tarpu 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad negamina išvis ir renkasi pusfabrikačius, greito maisto užkandines.
„Retas kuris turi tokią privilegiją valgyti šviežią, ką tik iš orkaitės ištrauktą maistą, todėl pagal galimybes bei užimtumą, reikėtų iš anksto susiplanuoti ir pasigaminti keletą valgymų į priekį, – patarė I. Žuolytė. – Jokiu būdu nereikėtų valgyti tik kartą per dieną, kas per skubėjimą dažnai tampa pagrindine mitybos problemų priežastimi”.
Užkandžiams tarp valgymų sportininkė patarė pirmoje dienos pusėje rinktis vaisius, pavyzdžiui, greipfrutus, kurie pagreitina medžiagų apykaitą. Popiečio alkį padės numalšinti saujelė riešutų ar džiovintų vaisių.

Giedrė Čekavičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite