Mitinguotojai prie Katedros pasisako prieš prievartą, tikisi dialogo su valdžia

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Penktadienį prie Vilniaus arkikatedros susirinko apie 4,5 tūkst. žmonių, protestuojančių prieš galimybių paso ribojimus. Anot Šeimų sąjūdžio organizuoto mitingo dalyvių, gyventojams negalima taikyti priverstinio skiepijimo, turi išlikti teisė rinktis.

Šeimų sąjūdžio mitingas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Į renginį atėjusi sostinėje gyvenanti moteris Eltai pabrėžė esanti prieš prievartą ir galimybių pasą.

„Esu persirgusi koronavirusu, bet vis tiek, kadangi dirbu valstybinėje institucijoje, jaučiu prievartą, nes turiu atlikti arba testus, arba skiepytis, nes kitaip nebūsiu įleista į darbą. Tokio dalyko negali būti – tai prieštarauja Konstitucijai. Kodėl aš turiu savo vedėjui siųsti kažkokias pažymas su antikūnų testais? Tai prasilenkia su teisės aktais“, – teigė pašnekovė.

Anot moters, valdžia turi eiti į dialogą, kontaktą, išklausyti abi puses ir priimti sprendimą, nes dabartiniai ribojimai prasilenkia su sveika logika.

„Žinojau, kad šis mitingas yra, atėjau pasiklausyti, pasižiūrėti. Riaušės, be abejo, netoleruotinas dalykas, bet kiekvienu atveju galbūt yra nusamdomi kažkokie provokatoriai, bent kiek teko skaityti, manau, kad žmonės atėjo taikingai išreikšti savo nuomonę“, – kalbėjo vilnietė.

Mantas Eltai sakė mitinge šiemet dalyvaująs ne pirmą kartą – buvo Šeimų marše pavasarį.

„Manau, kad valdžia ne tik nesiklauso, bet ir iš esmės jau net negirdi, ypač kitos nuomonės ir žmonių, kurie turi teisę į laisvą apsisprendimą dėl tos pačios vakcinacijos. Matome, kad einama riboti net tėvų teises, kai tėvai nebegali spręsti dėl vaikų sveikatos – vaikai jau gali priimti sprendimus dėl skiepų savarankiškai. Tačiau tėvai turi pareigą rūpintis vaikų sveikata, morale, kol jie yra nepilnamečiai“, – pabrėžė sostinės gyventojas.

Anot jo, praėjęs renginys pavasarį nebuvo tinkamai nušviestas – buvo labai taikus, o dalyviai išreiškė politinę poziciją.

„Aš manau, kad tuo turėtų baigtis ir šiandien. Ėjau 300 metrų iki aikštės, nes negalėjau pastatyti arčiau automobilio. Manau, kad šiandien priemonių imamasi per daug drastiškų – labai daug gatvių uždaryta. Tos gatvės yra arterijos, skirtos privažiuoti prie paties renginio, lyg yra sudaromos kliūtys žmonėms patekti į vietą, ne tiek apsaugoti renginio dalyvius nuo riaušių ir panašiai“, – sakė vyras.

Vilnietė Kristina kalbėjo, kad buvo proteste ir rugpjūčio 10 dieną.

„Labai esu prieš prievartą. Mano tėvai ir seneliai nukentėjo nuo priespaudos – ir bolševikų, ir nacių. Aš esu prieš bet kokią priespaudą – negaliu šito pakęsti, tiesiog negaliu ramiai kalbėti“, – sakė moteris.

Anot jos, buvo vilties, kad dalyvaus daugiau žmonių, tačiau tiki, jog nuo mažų dalykų prasidės dideli pokyčiai.

„Turiu 3 vaikus, per prievartą „subadė“ mano studentą. Mačiau žmonių veidus, ašaras, su kokia kančia jie ėjo skiepytis. Sūnus skiepijosi vien dėl studijų… Aš ne prieš skiepus, bet jie tikrai ne kiekvienam“, – kalbėjo Kristina.

Pašnekovė tikėjosi, kad jog renginys bus ramus, bet neatmetė ir provokacijų galimybės. (Robertas Macius)

ELTA

Šeimų sąjūdžio mitingas Vilniuje. Dainisus Labučio (ELTA) nuotr.

3 komentarai

  • Viktoras

    Jųs spaudos atstovai, ginate antivakserius, o kas gina pasisiskiepijusių teises būti sveikiems? Argi jūs nemanote statistikos, jog pasiskiepijuosi sudaro 0,125 procento mirusiujų. Iš visų 100 procentų Pasiskiepijusių ir Nepasiskiepijusių mirusiujų.O ar matėt, kokias kančias patiria sergantieji reanimacijoje? Būtų labai malonu, jog skleisdami žinias apie COVID vadovautumetės oficialia statistika, o ne minios informacija. Būkit garbingi.

    • Redaktorius

      Gerb. Viktorai, mūsų nuomonė yra tokia pat, kaip jūsų. Manome, kad skiepai yra vienintelė priemonė atsilaikant prieš COVID-19. Ši publikacija tik ELTOS pranešimas apie Vilniuje vykusį mitingą.

  • Viktoras

    Antras pakoreguotas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite