Miškininkai pataria, kodėl inkilai neturėtų būti išmarginti ir kur juos kelti

Kovo 18 dieną, trečiadienį, VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia visuomenę į tradicinę inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“. Visuose 26 įmonės regioniniuose padaliniuose bus keliami inkilai, skirti pasitikti grįžtančius paukščius. Kokius inkilus, kada ir kokiems paukščiams kelti – pataria Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas.

Pasak M. Ilčiuko, tinkamai pagamintuose ir iškeltuose inkiluose gali saugiai perėti daug rūšių uoksinių paukščių, tačiau tam, kad inkilas netaptų spąstais jame perintiems paukščiams, būtina žinoti keletą pagrindinių taisyklių.

Gaminant inkilą iš lentų, reiktų rinktis sausas ir neobliuotas, viršuje pritvirtinti vielos kablį, kad inkilą galima būtų pakabinti ant šakos, ir, prireikus, patogiai nukelti. Pagaminto inkilo nerekomenduojama nei lakuoti, nei dažyti, nes natūralių medžiagų inkilus geriausiai pasirenka paukščiai. Kai ateina laikas ir paukščių jaunikliai jau yra pasirengę palikti inkilą, obliuotos lentos paukšteliams neleidžia įsikibti į inkilo sienelę, todėl silpnesniems paukštukams palikti inkilą yra sunkiau. Neretai žmonės prie inkilo landos pritvirtina ir laktą, galvodami, kad paukščiams bus patogiau ant jos pritūpti, tačiau atvirkščiai, lakta padeda plėšrūnams – kiaunėms ar katėms – pasiekti inkilą. Paukščiams ši kartelė nereikalinga, todėl gaminant inkilą pagaliukų prie landos kalti nebūtina.

Miškininkas patarė inkilus kabinti gerai matomoje vietoje ant tvirtos šakos, kad paukščiams būtų geras priskridimas į inkilą. Eglėse iškelti inkilai yra mažiau veikiami saulės spindulių, dėl tankios lajos mažiau šlampa ir ilgiau išsilaiko, tačiau reikia labai tinkamai parinkti vietą, kad inkilo nedengtų šakos ir jis būtų aiškiai matomas. Tačiau pakabinus inkilą, reikia nepamiršti jo priežiūros – kiekvienais metais rudenį ar žiemą inkiliuką reikia iš naujo išvalyti, kad jame nebūtų senos lizdinės medžiagos, kurioje kaupiasi drėgmė ar parazitai.

„Saugumą inkilo gyventojams gali užtikrinti ir tinkamai parinkta inkilo kabinimo vieta. Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje. Plėšrūnams sunkiau pasiekti inkilą, pakabintą ant pavienio medžio ar stulpo“, – sakė M. Ilčiukas.

Įvairioms paukščių rūšims (pelėdoms, dančiasnapiams, žalvarniams ir kt.) gali būti keliami specialūs inkilai, iškabinant juos įvairiame aukštyje pagal specifinius rūšies poreikius.

„Sukurdami vietą paukščiams perėti, mes pageriname sąlygas jiems įsikurti ir gyventi miškuose. Todėl labai svarbu inkilus iškelti ir nebrandžiuose miškuose, kur natūralių perėjimo vietų paukščiams nėra daug“, – sakė M. Ilčiukas.

Jeigu paukšteliai iškeltame inkile neapsigyveno, priežasčių reikėtų ieškoti kaimynystėje – ar šalia nėra kitų inkilų su tos pačios rūšies paukščiais, kurie didina konkurenciją ieškant maisto. Todėl miške inkilus rekomenduojama kelti mažiausiai 40-50 m atstumu vienas nuo kito. Be to, inkilai geriau užimami, jei landa atsukama į rytų, pietryčių ar pietų pusę. Taip inkilas būna pakankamai apšviestas saulės, jame laikosi optimali temperatūra ir nesikaupia drėgmė, o dažniausiai vyraujantys vakarų vėjai nesiskverbia į inkilo vidų.

Pasak M. Ilčiuko, skirtingoms paukščių rūšims keliami ir skirtingo dydžio inkilai, kurie gali būti pagaminti aš lentų arba išskobti iš medžių rąsto – vadinamieji uoksiniai, kurie atrodo natūraliau ir mažiau išsiskiria iš gamtos.

„Paukščiai patys pasirenka inkilą, kuriame perės: zylė tikrai neįsikurs varnėnui skirtame inkile, o pastarasis irgi neužsuks į skirtą zylutei. Gaminant inkilą reiktų vadovautis trimis rodikliais: dugno vidaus plotas, vidaus gylis ir landos skersmuo“, – pasakojo M. Ilčiukas, pabrėždamas, kad zylėms ir musinukėms skirto inkilo landos skersmuo 3,0 – 3,5 cm, varnėnams – 4,5-5,0 cm, naminėms pelėdoms – 13 cm, o didiesiems dančiasnapiams –  net 18 cm. Įdomu tai, kad šikšnosparniams skirtų inkilų landa – siauras plyšys inkilo apačioje. Darant inkilą rekomenduojama įleisti dugną, o ne prikalti iš apačios – taip jis tarnaus ilgiau ir neiškris.

„Nepamirškime ir mūsų gudriųjų genių, kurie, nusižiūrėję inkilą, praplatina angą, todėl kitiems paukščiams ten tampa nebesaugu, nes pro didesnę landą į inkilą gali patekti ir plėšrūnų. Patarčiau ant pažeistų inkilų užkalti papildomą lentelę su pragręžta landa, arba dėti skardines landos apsaugas“, – sakė M. Ilčiukas.

Tie, kas nespėja pasitikti paukščių ir pasiruošti inkilų pavasarį, gali kabinti juos ištisus metus, nes tuo metu kai neperi, paukščiai ar žinduoliai inkiluose kaupia maisto atsargas ar tiesiog nakvoja. Tuščiuose inkilėliuose įsikuria ir miegapelės, šikšnosparniai, geltonkaklės pelės, skruzdės, kamanės, vapsvos – todėl iškelti inkilai yra naudingi visai miško ekosistemai.

Lietuvoje inkilų kėlimo pradininku laikomas gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, kuris organizuotai pradėjo kelti inkilus jau 1922 metais. Visoje Lietuvoje vykstančioje tradicinėje inkilų kėlimo šventėje Valstybinių miškų urėdijos miškininkai papasakos apie inkilų kėlimą, juose perinčius paukščius, inkilų rūšis, pademonstruos inkilų kabinimo būdus.

Apie akciją ir vietas, kur bus keliami inkilai: https://www.vivmu.lt/lt/miskininkai-kviecia-drauge-iskelti-inkilus-griztantiems-pauksciams/

Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė

Komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau keliauja į Šilutės H. Šojaus muziejų

Laba diena, turime džiugią žinią! Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau ruošia roges ir elnius kelionei į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Kalėdų senelis visų – mažų ir didelių draugų lauks gruodžio 11 ir 18 d. nuo 10:00 iki 16:00 val., o pagalbininkė Kalėdų Senelio rezidenciją aprodys gruodžio 10 ir 16 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Visus pasitiksime su dovanėlėmis ir šventine nuotaika, o susitikimo akimirkos bus įamžintos nuotrauka. Įėjimo kaina 5 eurai. Išsami informacija tel. 8 682 29145, 8

Švėkšnoje kuriama „Stebuklinga kalėdinė žydinti pieva“

Švėkšnos seniūnijos gyventojai, jauni ir brandaus amžiaus, ruošiasi artėjančioms didžiosioms metų šventėms – Kalėdinės eglės įžiebimui tradicinėje miestelio vietoje šalia šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Ir ne tik… Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad eglė būsianti karkasinė, kaip jau įprasta, ne žaliaskarė: „Prisidedame prie medžių išsaugojimo…“ Eglę planuojama įžiebti gruodžio 16 d. 16.30 val. Puošimo darbai prasidės gruodžio 8 d. „Jeigu COVID-19 neplis, jeigu šiek tiek nurimusi banga nepakils, ruošiamės švęsti prie eglės. Susirenka žmonės. Savaitę iki eglės įžiebimo švėkšniškiai puoš

Šilutėje duris atvers paramos valgykla

Šia gera žinia pasidalino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Tik prieš keliolika metų Šilutėje nepasiturintys gyventojai gaudavo talonus ir eidavo pavalgyti nemokamų pietų į „Šilutės baldų“ valgyklą. Vėliau tokios paramos nebuvo, o artėjant Kalėdų šventėms Savivaldybė kviečia į paramos valgyklos atidarymą. Tilps 20 žmonių Iš A. Šimelionio išgirdome prašymą neviešinti šios valgyklos atidarymo datos, nes ten pavalgyti būsią tik 20 vietų, jeigu susirinktų gausiai, būtų nesmagu palikti žmones už durų. Valgyklos atidarymo renginys planuojamas lapkričio pabaigoje. 

Taip pat skaitykite