Ministro įrankiai – baudos ir kontrolė

Šilutės rajone lankėsi aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, viceministrai Daiva Matonienė, Almantas Petkus ir Linas Jonauskas. Vizito tikslas – susitikti su gyventojais bei įvairių įstaigų darbuotojais ir pažiūrėti, kaip vykdomi įstatymai, ką būtų galima keisti, tobulinti. Po susitikimo Savivaldybėje svečiai pasiskirstė grupelėmis ir lankėsi įvairiose įmonėse bei įstaigose.

Šilutės r. savivaldybėje Valentinas Mazuronis (dešinėje) ir jį atlydėjusi komanda susitiko su rajono gyventojais bei įvairių įstaigų, įmonių darbuotojais.

Baudos pasiteisino
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir viceministrai vieningai tvirtino, kad padidinta aplinkosaugos kontrolė ir baudos pasiteisino. Tai tapo šoku brakonieriams ir gerokai papildė biudžetą. Pats ministras aiškino, kad baudos – ne drastiškos priemonės, o kompensacija už padarytą žalą gamtai ir didelė dalis už baudas surinktų pinigų į gamtą ir sugrįš. Daugiau lėšų bus skirta žuvims veisti.
„Vandens telkiniai buvo pilni tinklų. Brakonieriavimas labiau apsimokėjo nei legali verslinė žvejyba. Padidintos baudos – tai šokas, bet, mano manymu, padeda pasiekti rezultatų, mūsų tikslas radikaliai pagerinti esamą padėtį ir brakonieriai yra nokdaune. O sąžiningi žmonės gali būti ramūs – nevok ir nebaus“, – sakė V. Mazuronis.
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje tėra tik 67 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, todėl ragino jais tapti merus, LR Seimo narius ir visus sąžiningus žmones, norinčius padėti saugoti gamtą. Pažadėdamas, kad pažymėjimai greitai bus išrašyti, ministras pradžiugino verslininkus Edvardą Jurjoną ir Rimantą Jaruškevičių, kuriems iki šiol niekaip nepavykę tapti visuomeniniais aplinkos apsaugos inspektoriais.
Ministras taip pat informavo, kad dėl pastebėtų pažeidimų galima kreiptis bendruoju telefonu 112 ir sulaukti aplinkos inspektorių pagalbos. UAB „Kintai“ vadovui Rimgaudui Višinskui pasiguodus, kad iš upių ir ežerų išbaidyti brakonieriai traukia į tvenkinius ir vagia žuvį iš ten, ministras apgailestavo, kad padidinus baudas už brakonieriavimą, administracinės nuobaudos nepadidėjo, tačiau visko galį būti. Pavyzdžiui, siekiama, kad aptikus automobilyje žuvies, keleiviai privalėtų įrodyti, kad ji pirkta ar sugauta legaliai…
Nesaldus gyvenimas žadamas ir mėgėjams užtverti priėjimus prie vandens telkinių. Jeigu tvora bus arčiau nei 5 metrai iki vandens, už kiekvieną metrą teks mokėti po 500 Lt baudą kas mėnesį. Prievarta tvorų niekas negriaus. Jeigu mokėti ne per brangu, girdi, tegul stovi. Kitą vertus, atvykusieji pailsėti prie vandens taip pat turės laikytis nustatytos tvarkos ir gauti savininkų leidimą, jei norės apsistoti privačiame sklype ar įvažiuoti į jo teritoriją.
Pokyčiai nesibaigia
Tiek aplinkos ministras, tiek jo palydovai kalbėjo apie būsimus pokyčius. Beje, pats V. Mazuronis paklaustas atsakė, kad numatoma toliau vykdyti angliavandenilių, o tai reiškia ir skalūnų, paieškas. Ministras įsitikinęs, kad didelės žalos gamtai tai nepadarys, o apsirūpinti kuru, ar bent jau žinoti, kiek jo turime, reikalauja sudėtinga padėtis tarptautinėje arenoje.
Norint išsaugoti gamtą, už tai reikia mokėti, todėl atliekų tvarkymo įkainiai dar gali kilti. Užsiminęs apie atliekų deginimo įmones, ministras sakė, kad jos turi priklausyti valstybei, todėl numatoma, kad naujosios įmonės bus valdomos tik jos, taip pat svarstoma galimybė išpirkti jau veikiančių atliekų deginimo įmonių akcijas.
Viceministras Linas Jonauskas, atsakingas už gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sektorių, sakė, kad Šilutė su savo gyvosios gamtos turtais jam labai svarbi. Jis pasidžiaugė Ventės ornitologinėje stotyje atliekamais darbais. Čia bus pastatyti ar renovuoti 4 statiniai ir ši vieta taps dar patrauklesnė turistams ir patogesnė ornitologijos stoties darbuotojams.

Viceministrė Daiva Matonienė visą savo dėmesį skyrė daugiabučių namų renovacijos problemoms.

Įsibėgėja daugiabučių renovacija
Apie daugiabučių namų renovaciją kalbėjo šią sritį kuruojanti viceministrė Daiva Matonienė. Keliais sakiniais apie tai ji prabilo bendrame susitikime Savivaldybėje, tačiau atskiras susitikimas dėl renovacijos įvyko Šilutės šilumos tinklų bendrovėje. Jame dalyvavo statybos įmonių atstovai, Savivaldybės vadovai, daugiabučių namų administratoriai, šilumos gamintojai, bendrijų pirmininkai.
Viceministrę nustebino UAB „Šilutės būstas“ pastatų administravimo vadybininko Mariaus Stankaus klausimas dėl kompensacijų. Tie, kuriems renovacija nekainuos, gyvena daugiabučiuose namuose ir gauna kompensacijas už šildymą. M. Stankus teiravosi, ką daryti žmonėms, gyvenantiems pagrindinėje Šilutės Lietuvininkų gatvėje. Jie gyvena daugiabučiuose namuose su vietiniu šildymu. Dažnai nelabai pasiturintys. Kaip paskaičiuoti kompensacijas renovuojant būstą jiems, tuo labiau kad daugelis tų namų turi kultūrinę ir istorinę vertę. Daiva Matonienė prisipažino, kad su tokiu klausimu susidūrė pirmą kartą, todėl žadėjo atskirai tuo pasidomėti.
Viceministrė džiaugėsi, kad daugiabučių namų renovacija pradeda įsibėgėti. Jau pasirašytos rangos sutartys dėl 350 šalies daugiabučių namų renovacijos, dar 1500 rengiamasi renovuoti. Paaiškėjo, kad šiems darbams pritrūko statybininkų, todėl šiek tiek paprastinama statybos darbų pirkimo tvarka. Jų nebereikės pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją. Taip pat nuo 45 iki 15 dienų trumpinamas statybos leidimų išdavimo terminas.
Pasak D. Matonienės, kol kas neaišku, kokią paramą gaus vėlesniais etapais renovuojamų namų gyventojai. Šiuo metu ji sudaro apie 40 proc.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • Nerija,

    Laba diena, griežta, bet TEISINGA

  • Birutė

    Ar tarybos nariai moka už šiukšles sodose? Juk savivaldybė neturi lėšų pasižiūrėt registro duomenų bazėje kiek gyventojų turi sodus. Skaičiuoja pagal sąrašus nuo maro laikų. Kur kontrolieriai? Lengviausia kelias didinti įkainius. Pradėkim dirbti, sąžiningai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename. Mada – tvarumo ir ekologijos problema Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo

Šią savaitę sugrįš ir 29 laipsnių karščiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie šios savaitės orus: po lietaus sugrįžta šiluma ir net karščiai. Sinoptikai prognozavo, kad šiandien, pirmadienį, tankesnių debesų kaupėsi vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, čia ir palijo. Temperatūra įdienojus pakils iki 19-22, šalies pietryčiuose 23-24 laipsnių. Rugpjūčio 9 d., antradienį, naktį debesys sklaidysis, bet kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose trumpai palis. Paryčiais vietomis matomumą mažins nusidriekęs rūkas. Temperatūra kris iki 9-14, pajūryje bus 15-16 laipsnių. Antradienio dieną debesų vis dar bus nemažai, vietomis iš jų sulauksime

Vagystė Rusnėje: nuostoliai siekia 6,5 tūkstančio

Policija informuoja apie rugpjūčio 5-8 d. užfiksuotus įvykius Šilutės rajone. Jie tiriami. Rugpjūčio 4-5 d. Ilgbrastės k., Švėkšnos sen.,  iš moteriai, gim. 1951 m., priklausančio garažo buvo pavogta žoliapjovė, benzininis pjūklas, grąžtas, akumuliatoriaus krautuvas ir du akumuliatoriniai suktuvai. Nuostolis 1000 eurų. Rugpjūčio 6 d. naktį Ramučių k., Gardamo sen., neblaivus (2,16 prom.) vyras, gim. 1996 m., vairuodamas automobilį BM, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo, ir atsitrenkė griovyje į pakelės medį. Vairuotojas ir neblaivus (1,97 prom.) keleivis, gim. 1996 m.,

NEZ Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape Lietuvos himnas nesuskambo

Sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse baigėsi visą savaitgalį trukęs ralio kroso festivalis. Šeštadienį čia varžėsi Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionato dalyviai  Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių (NEZ) ralio kroso čempionato dalyviai. Priešingai nei šeštadienį, sekmadienio lenktynėse lietuviai liko varžovų iš Latvijos ir Estijos šešėlyje. Sekmadienį prie starto antrame Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape stojo beveik keturios dešimtys dalyvių, kurie varžėsi penkiose klasėse. „NEZ Touring Car“ įskaitoje susigrūmė du estai, suomis ir latvis. Po dramatiško finalo

Taip pat skaitykite