Ministro įrankiai – baudos ir kontrolė

Šilutės rajone lankėsi aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, viceministrai Daiva Matonienė, Almantas Petkus ir Linas Jonauskas. Vizito tikslas – susitikti su gyventojais bei įvairių įstaigų darbuotojais ir pažiūrėti, kaip vykdomi įstatymai, ką būtų galima keisti, tobulinti. Po susitikimo Savivaldybėje svečiai pasiskirstė grupelėmis ir lankėsi įvairiose įmonėse bei įstaigose.

Šilutės r. savivaldybėje Valentinas Mazuronis (dešinėje) ir jį atlydėjusi komanda susitiko su rajono gyventojais bei įvairių įstaigų, įmonių darbuotojais.

Baudos pasiteisino
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir viceministrai vieningai tvirtino, kad padidinta aplinkosaugos kontrolė ir baudos pasiteisino. Tai tapo šoku brakonieriams ir gerokai papildė biudžetą. Pats ministras aiškino, kad baudos – ne drastiškos priemonės, o kompensacija už padarytą žalą gamtai ir didelė dalis už baudas surinktų pinigų į gamtą ir sugrįš. Daugiau lėšų bus skirta žuvims veisti.
„Vandens telkiniai buvo pilni tinklų. Brakonieriavimas labiau apsimokėjo nei legali verslinė žvejyba. Padidintos baudos – tai šokas, bet, mano manymu, padeda pasiekti rezultatų, mūsų tikslas radikaliai pagerinti esamą padėtį ir brakonieriai yra nokdaune. O sąžiningi žmonės gali būti ramūs – nevok ir nebaus“, – sakė V. Mazuronis.
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje tėra tik 67 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, todėl ragino jais tapti merus, LR Seimo narius ir visus sąžiningus žmones, norinčius padėti saugoti gamtą. Pažadėdamas, kad pažymėjimai greitai bus išrašyti, ministras pradžiugino verslininkus Edvardą Jurjoną ir Rimantą Jaruškevičių, kuriems iki šiol niekaip nepavykę tapti visuomeniniais aplinkos apsaugos inspektoriais.
Ministras taip pat informavo, kad dėl pastebėtų pažeidimų galima kreiptis bendruoju telefonu 112 ir sulaukti aplinkos inspektorių pagalbos. UAB „Kintai“ vadovui Rimgaudui Višinskui pasiguodus, kad iš upių ir ežerų išbaidyti brakonieriai traukia į tvenkinius ir vagia žuvį iš ten, ministras apgailestavo, kad padidinus baudas už brakonieriavimą, administracinės nuobaudos nepadidėjo, tačiau visko galį būti. Pavyzdžiui, siekiama, kad aptikus automobilyje žuvies, keleiviai privalėtų įrodyti, kad ji pirkta ar sugauta legaliai…
Nesaldus gyvenimas žadamas ir mėgėjams užtverti priėjimus prie vandens telkinių. Jeigu tvora bus arčiau nei 5 metrai iki vandens, už kiekvieną metrą teks mokėti po 500 Lt baudą kas mėnesį. Prievarta tvorų niekas negriaus. Jeigu mokėti ne per brangu, girdi, tegul stovi. Kitą vertus, atvykusieji pailsėti prie vandens taip pat turės laikytis nustatytos tvarkos ir gauti savininkų leidimą, jei norės apsistoti privačiame sklype ar įvažiuoti į jo teritoriją.
Pokyčiai nesibaigia
Tiek aplinkos ministras, tiek jo palydovai kalbėjo apie būsimus pokyčius. Beje, pats V. Mazuronis paklaustas atsakė, kad numatoma toliau vykdyti angliavandenilių, o tai reiškia ir skalūnų, paieškas. Ministras įsitikinęs, kad didelės žalos gamtai tai nepadarys, o apsirūpinti kuru, ar bent jau žinoti, kiek jo turime, reikalauja sudėtinga padėtis tarptautinėje arenoje.
Norint išsaugoti gamtą, už tai reikia mokėti, todėl atliekų tvarkymo įkainiai dar gali kilti. Užsiminęs apie atliekų deginimo įmones, ministras sakė, kad jos turi priklausyti valstybei, todėl numatoma, kad naujosios įmonės bus valdomos tik jos, taip pat svarstoma galimybė išpirkti jau veikiančių atliekų deginimo įmonių akcijas.
Viceministras Linas Jonauskas, atsakingas už gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sektorių, sakė, kad Šilutė su savo gyvosios gamtos turtais jam labai svarbi. Jis pasidžiaugė Ventės ornitologinėje stotyje atliekamais darbais. Čia bus pastatyti ar renovuoti 4 statiniai ir ši vieta taps dar patrauklesnė turistams ir patogesnė ornitologijos stoties darbuotojams.

Viceministrė Daiva Matonienė visą savo dėmesį skyrė daugiabučių namų renovacijos problemoms.

Įsibėgėja daugiabučių renovacija
Apie daugiabučių namų renovaciją kalbėjo šią sritį kuruojanti viceministrė Daiva Matonienė. Keliais sakiniais apie tai ji prabilo bendrame susitikime Savivaldybėje, tačiau atskiras susitikimas dėl renovacijos įvyko Šilutės šilumos tinklų bendrovėje. Jame dalyvavo statybos įmonių atstovai, Savivaldybės vadovai, daugiabučių namų administratoriai, šilumos gamintojai, bendrijų pirmininkai.
Viceministrę nustebino UAB „Šilutės būstas“ pastatų administravimo vadybininko Mariaus Stankaus klausimas dėl kompensacijų. Tie, kuriems renovacija nekainuos, gyvena daugiabučiuose namuose ir gauna kompensacijas už šildymą. M. Stankus teiravosi, ką daryti žmonėms, gyvenantiems pagrindinėje Šilutės Lietuvininkų gatvėje. Jie gyvena daugiabučiuose namuose su vietiniu šildymu. Dažnai nelabai pasiturintys. Kaip paskaičiuoti kompensacijas renovuojant būstą jiems, tuo labiau kad daugelis tų namų turi kultūrinę ir istorinę vertę. Daiva Matonienė prisipažino, kad su tokiu klausimu susidūrė pirmą kartą, todėl žadėjo atskirai tuo pasidomėti.
Viceministrė džiaugėsi, kad daugiabučių namų renovacija pradeda įsibėgėti. Jau pasirašytos rangos sutartys dėl 350 šalies daugiabučių namų renovacijos, dar 1500 rengiamasi renovuoti. Paaiškėjo, kad šiems darbams pritrūko statybininkų, todėl šiek tiek paprastinama statybos darbų pirkimo tvarka. Jų nebereikės pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją. Taip pat nuo 45 iki 15 dienų trumpinamas statybos leidimų išdavimo terminas.
Pasak D. Matonienės, kol kas neaišku, kokią paramą gaus vėlesniais etapais renovuojamų namų gyventojai. Šiuo metu ji sudaro apie 40 proc.

Vaidotas VILKAS

Hits: 206

2 komentarai

  • Nerija,

    Laba diena, griežta, bet TEISINGA

  • Birutė

    Ar tarybos nariai moka už šiukšles sodose? Juk savivaldybė neturi lėšų pasižiūrėt registro duomenų bazėje kiek gyventojų turi sodus. Skaičiuoja pagal sąrašus nuo maro laikų. Kur kontrolieriai? Lengviausia kelias didinti įkainius. Pradėkim dirbti, sąžiningai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite