Minime Fridricho Bajoraičio 140-ąsias gimimo metines

Šių metų gruodį minime lietuvininkų poeto, visuomenės ir kultūros veikėjo Fridricho Bajoraičio 140-ąsias gimimo metines. Jau dvidešimt aštuonerius metus Šilutės viešoji biblioteka vadinasi šio garbaus šviesuolio vardu.

F. Bajoraitis (1883-1909) lietuvių tautos kultūros istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį kaip švietėjas, poetas ir ypač kaip patriotas, lietuvybės puoselėtojas. Niūriais germanizacijos laikais savo eilėraščiais ir straipsniais jis gynė lietuvių kalbos teises, įrodinėjo jos grožį, istorinę vertę, sprendė lietuvininkų bendruomenės išlikimo, lietuvybės ugdymo klausimą. „Visur tik lietuviškai!“, – kartojo jis. F. Bajoraičio gyvenimo liepsna užgeso per anksti – mirė 25-erių. Tačiau ji degė ypatingai ryškiai. Šios ugnies kibirkštys, krisdamos į imlią ir atvirą lietuvininko širdį, imdavo liepsnoti, įžiebdamos tikėjimą ir viltį, kad lietuvybė Prūsijos krašte bus išsaugota.

F. Bajoraitis sukūrė tik apie 50 ligi šiol žinomų eilėraščių, kurie autoriui pelnė visuotinį pripažinimą. Jo lyrika tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam poetui, eilės buvo spausdinamos to meto laikraščiuose, žurnaluose, kalendoriuose, deklamuojamos šventėse ir susiėjimuose, skaitomos ne vienoje lietuvininko šeimoje.

Mažosios Lietuvos poetas F. Bajoraitis yra viena iš XX a. pradžios jungčių, šiandienos Lietuvą jungiančių su beveik prarasta, bet lietuviams istoriškai nemaria ir nepaprastai savita tautinio lietuvių tapatumo dalimi, kuri augo ir formavosi Prūsijoje.

Kviečiame su F. Bajoraičio veikla, kūryba plačiau susipažinti aplankant Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Periodikos skaitykla, I a. ) veikiančią dokumentų parodą „Mažosios Lietuvos paukštelis Fridrichas Bajoraitis“, pristatančią pagrindinius poeto gyvenimo ir veiklos momentus.

Lietuvybės puoselėtojas

F. Bajoraitis gimė 1883 m. gruodžio 9 d. Medukalnių kaime, ūkininkų šeimoje. Jo tėvai, Fridrichas Bajoras ir Vilhelmina Raudžiūtė. Tėvas buvo kilęs iš Patilžių ir tarnavęs Tilžės dragūnų pulke. Fridricho vardas jam suteiktas tėvo garbei. Medukalniuose lankė pradžios mokyklą. Netrukus jo tėvai persikėlė į lietuvininkų Balandžių kaimą. Čia Bajoraičių šeima dar susilaukė dukrų Emilijos, Lidijos, sūnų Endriaus, Viliaus.

Šeimos galva laikėsi griežtų socialdemokratinių pažiūrų ir jų nekaitaliojo. Įsikarščiavęs turtinguosius bei pusdvarininkius apšaukdavo žmonių tarnais. Šeimoje buvo kalbama lietuviškai. Sulaukęs septynerių Fridrichas pradėjo lankyti tame pačiame kaime įsikūrusią liaudies mokyklą, kurioje pagal to meto politiką buvo dėstoma vokiečių kalba.

Fridrichas nuo jaunų dienų jautėsi esąs lietuvis ir nebijojo to parodyti. Lemiamą įtaką jo pažiūroms formuotis turėjo Jurgio Zauerveino eilėraštis „Lietuvninkais mes esam gimę“: išmoko jį atmintinai, o kitą dieną užrašė ant klasės lentos. Tuo metu tai buvo labai drąsus žingsnis. 1889-1897 metais Fridrichas Bajoraitis lankė Balandžių pradinę mokyklą. Mokyklą baigė būdamas 14 metų amžiaus, tačiau dar vienerius metus jis lankė Lenkviečių evangelikų kunigo Tylo pamokas, kuriose jaunuoliai buvo ruošiami konfirmacijai.

1898 m. penkiolikmetis Fridrichas baigė liaudies mokyklą ir, gavęs tėvų pritarimą, pasirinko pedagogo profesiją, kuri tuomet buvo labai gerbiama. Mokslus tęsė Karalienės mokytojų seminarijoje Klaipėdoje, tačiau prieš įstodamas ten, jis 1899-1901 m. lankė paruošiamuosius kursus Karaliaučiaus preparandijoje. Mokslai jam puikiai sekėsi, deja,  preparandijoje atsitiko nelaimė: smarkai sušilusį per gimnastikos pamoką jį pertraukė šaltas vėjas. Taip prasidėjo sunki liga – džiova, su kuria Paukštelis turėjo kovoti visą likusį gyvenimą.

Mokytojų seminarijoje F. Bajoraitis perskaitė daug knygų, tarp jų ir lietuviškų. Čia jis pradėjo rašyti eilėraščius. Nuo jaunų dienų užsibrėžta nuostata ginti lietuvių kalbą ir tradicijas dar labiau sustiprėjo ir tapo jo, kaip mokytojo, tikslu. Lietuvininkus, nedrįstančius priešintis germanizacijai, F. Bajoraitis vadino nesusipratėliais. 1904 m. jis baigė mokytojų seminariją. Vienintelis iš šios laidos absolventų diplomą gavo su pagyrimu.

Mokytojas

Pirmoji F. Bajoraičio darbo vieta buvo Paleičių liaudies mokykloje, Šilokarčemos (dab. Šilutės) apskrityje. Šiose apylinkėse gyveno daug lietuvių, o ano meto Prūsijos valdžia reikalavo vaikus mokyti tik vokiečių kalba. Mokykla veikė nuo 1856 m. ir buvo įkurdinta ne tipiniame raudonų plytų name, o erdviame mediniame pastate. Šią mokyklą lankė apie 70 Paleičių ir aplinkinių sodžių vaikų. Ir nors daugumą apylinkės gyventojų sudarė lietuvininkai, nemaža jų dalis, paveikti germanizacijos, jau skelbėsi vokiečiais.

F. Bajoraitis ir toliau liko ištikimas savo įsitikinimams, todėl, be mokymo plane nurodytų dalykų, vaikus ėmėsi mokyti ir lietuvių kalbos. Tai buvo negirdėtas dalykas, joks kitas mokytojas nebūtų išdrįsęs pasipriešinti 1873 m. liepos 24 d. Prūsijos vyriausiojo prezidiumo įstatymui, nurodžiusiam vaikus mokyti tik valstybine vokiečių kalba.

1905 m. F. Bajoraitis įkūrė „Prūsų lietuvių jaunimo susirašinėjimo ratelį“, o vėliau (1906) ir pirmąją Mažosios Lietuvos kilnojamąją biblioteką – „Lietuvių keliaujantį arba lekiantį knygyną“. Abi šios organizacijos stipriai prisidėjo prie lietuvybės išsaugojimo. Fridrichas nepasitenkino nei mokytojavimu, nei poetine kūryba. Jis norėjo ir tiesiogiai veikti žmonių širdis, kelti jų patriotinius jausmus. Komplektavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos bei lietuvių išeivių literatūrą, publikavo bibliotekos įsigytų leidinių bibliografinius sąrašus.

Paleičiai stovėjo arti Leitės ir Rusnės upių, žemoje, drėgnoje vietoje. Drėgmė kenkė Fridricho sveikatai. Tad jo prašymu valdžia 1906 m. perkėlė jį į Rukus, prie Pagėgių. Paūmėjus ligai Fridrichas buvo išleistas gydytis. 1907 m. jis išvyko į Gerbersdorfo džiovininkų ligoninę Silezijoje (pietvakarių Lenkija). Į tėviškę F. Bajoraitis grįžo kiek pasitaisęs, tačiau palaipsniui jo jėgos seko, mokytojauti nebegalėjo ir pasiprašė į pensiją. Valdžia jam paskyrė 30 markių pašalpą (maždaug pusę mėnesinės mokytojo algos).

Sugrįžęs į tėviškę Fridrichas ir toliau tvarkė keliaujančios bibliotekos reikalus, rašė eilėraščius, lietuvybę ginančius straipsnius. Po savo kūriniais pasirašinėdavo Paukštelio arba Balandėlio slapyvardžiais. F. Bajoraitis bendravo su kitais to meto intelektualais – Vydūnu, Zauniais, Adomu Braku, Jonu Vanagaičiu.

Rašydamas straipsnius „Naujajai lietuviškai ceitungai“ jis susipažino ir artimai susidraugavo su laikraščio redaktoriumi Mikeliu Kiošiu. Vydūno idėjos turėjo įtakos F. Bajoraičio nuostatoms formuotis. Tai atsispindėjo jo kūryboje – nutautinimo politikos smerkimas, patriotizmo išreiškimas, lietuvių kūrybos vertingumo, kaip tautinės savimonės ir savigarbos pagrindo, pabrėžimas. Juos siejo ir artima bičiulystė.

Šį pasaulį F. Bajoraitis paliko 1909 m. kovo 16 d., būdamas 25 metų. Vydūno rūpesčiu 1932 m. išleistas pomirtinis eilėraščių rinkinys „Gyvumo žodžiai“. 1986 m. „Vagos“ leidykla išleido Mažosios Lietuvos lietuvių poezijos antologiją „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“, kurioje publikuojami ir 45 F. Bajoraičio eilėraščiai.

Nors šis Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas gyveno neilgai, bet  suvaidino svarbų vaidmenį kaip švietėjas, poetas ir ypač kaip patriotas. Iš viso F. Bajoraitis paskelbė apie 20 straipsnių, jo poezija turėjo įtakos daugeliui Mažosios Lietuvos rašytojų: Mikeliui Hofmanui, Gustavui Juozupaičiui, Ievai Simonaitytei. F. Bajoraitis palaidotas Balandžiuose (buv. Ragainės apskritis, dab. Kaliningrado srities šiaurinė dalis, Nemano rajonas, Rusija).

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite