Minimali alga – nuo 235 iki 1999 eurų!

Ekonomistai bei finansų specialistai jau neslepia: prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla ir dar kils. Prireikė poros metų po euro įvedimo, kad būtų pripažinta senokai matoma tiesa, jog jau yra prekių, kurios eurais kainuoja daugiau negu kainavo litais. Belieka priminti, kad 1 euras prilygo beveik 3,5 lito. Tačiau atlyginimai ir pensijos, kitos išmokos bei minimalus uždarbis tokiu santykiu neaugo.

Per žiemą išsaugotos bei šiltnamiuose jau užaugintos šviežios daržovės gula į prekybos centrų lentynas, tačiau kainų etiketės verčia sustoti, ilgai žiūrėti ir suvokti – sunkiai beįperkama. Tiesa, daugelis tų vaisių ir daržovių užauginta įvairiose pasaulio šalyse.
EUROSTAT šių metų sausio mėnesio duomenimis apie minimalios algos dydžius ES šalyse narėse, Lietuva – trečia nuo sąrašo galo. Lietuvoje ir Latvijoje minimali mėnesio alga tesudaro 380 Eur, mažesnė temokama Rumunijoje (275 Eur) bei Bulgarijoje, kur ši alga tesiekia 235 Eur.
Europos Sąjungos šalyse minimalios mėnesio algos dydžiai skiriasi net iki 8,5 karto!
Pateikiame didžiausias minimalias algas mokančių kelių valstybių sąrašą: Liuksemburgas – 1999 Eur, Airija – 1563 Eur, Nyderlandai – 1552 Eur, Belgija – 1532 Eur, Vokietija – 1498 Eur, Prancūzija – 1480 Eur, Jungtinė Karalystė – 1397 Eur, Ispanija – 826 Eur, Graikija – 684 Eur. Estija – 470 Eur, Lenkija – 453 Eur ir t. t.
Atsižvelgus į prekių ir paslaugų kainas valstybėse, kuriose jos skirtingos, pragyvenimo lygio duomenys keičiasi. Lietuvą lyginant kad ir su kaimynine Lenkija, kur prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės, minimalios algos dydžiu mūsų šalis gerokai atsilieka nuo kaimynų.
Nuo 2008 m. minimalią algą labiausiai didino Bulgarija, Rumunija, Slovakija. Baltijos valstybėse šis augimas taip pat siekė net 60 proc., tačiau prekių ir paslaugų kainos augo nepalyginamai sparčiau. Lietuvoje kainos šoko į viršų netrukus po to, kai prieš dvejus metus buvo įvestas euras.
Danija, Italija, Kipras, Australija, Suomija, Švedija neturi nusistatę minimalios algos dydžio.
„Pamario“ inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite