Minimali alga – nuo 235 iki 1999 eurų!

Ekonomistai bei finansų specialistai jau neslepia: prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla ir dar kils. Prireikė poros metų po euro įvedimo, kad būtų pripažinta senokai matoma tiesa, jog jau yra prekių, kurios eurais kainuoja daugiau negu kainavo litais. Belieka priminti, kad 1 euras prilygo beveik 3,5 lito. Tačiau atlyginimai ir pensijos, kitos išmokos bei minimalus uždarbis tokiu santykiu neaugo.

Per žiemą išsaugotos bei šiltnamiuose jau užaugintos šviežios daržovės gula į prekybos centrų lentynas, tačiau kainų etiketės verčia sustoti, ilgai žiūrėti ir suvokti – sunkiai beįperkama. Tiesa, daugelis tų vaisių ir daržovių užauginta įvairiose pasaulio šalyse.
EUROSTAT šių metų sausio mėnesio duomenimis apie minimalios algos dydžius ES šalyse narėse, Lietuva – trečia nuo sąrašo galo. Lietuvoje ir Latvijoje minimali mėnesio alga tesudaro 380 Eur, mažesnė temokama Rumunijoje (275 Eur) bei Bulgarijoje, kur ši alga tesiekia 235 Eur.
Europos Sąjungos šalyse minimalios mėnesio algos dydžiai skiriasi net iki 8,5 karto!
Pateikiame didžiausias minimalias algas mokančių kelių valstybių sąrašą: Liuksemburgas – 1999 Eur, Airija – 1563 Eur, Nyderlandai – 1552 Eur, Belgija – 1532 Eur, Vokietija – 1498 Eur, Prancūzija – 1480 Eur, Jungtinė Karalystė – 1397 Eur, Ispanija – 826 Eur, Graikija – 684 Eur. Estija – 470 Eur, Lenkija – 453 Eur ir t. t.
Atsižvelgus į prekių ir paslaugų kainas valstybėse, kuriose jos skirtingos, pragyvenimo lygio duomenys keičiasi. Lietuvą lyginant kad ir su kaimynine Lenkija, kur prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės, minimalios algos dydžiu mūsų šalis gerokai atsilieka nuo kaimynų.
Nuo 2008 m. minimalią algą labiausiai didino Bulgarija, Rumunija, Slovakija. Baltijos valstybėse šis augimas taip pat siekė net 60 proc., tačiau prekių ir paslaugų kainos augo nepalyginamai sparčiau. Lietuvoje kainos šoko į viršų netrukus po to, kai prieš dvejus metus buvo įvestas euras.
Danija, Italija, Kipras, Australija, Suomija, Švedija neturi nusistatę minimalios algos dydžio.
„Pamario“ inf.

 

Hits: 587

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite