Minimali alga – nuo 235 iki 1999 eurų!

Ekonomistai bei finansų specialistai jau neslepia: prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla ir dar kils. Prireikė poros metų po euro įvedimo, kad būtų pripažinta senokai matoma tiesa, jog jau yra prekių, kurios eurais kainuoja daugiau negu kainavo litais. Belieka priminti, kad 1 euras prilygo beveik 3,5 lito. Tačiau atlyginimai ir pensijos, kitos išmokos bei minimalus uždarbis tokiu santykiu neaugo.

Per žiemą išsaugotos bei šiltnamiuose jau užaugintos šviežios daržovės gula į prekybos centrų lentynas, tačiau kainų etiketės verčia sustoti, ilgai žiūrėti ir suvokti – sunkiai beįperkama. Tiesa, daugelis tų vaisių ir daržovių užauginta įvairiose pasaulio šalyse.
EUROSTAT šių metų sausio mėnesio duomenimis apie minimalios algos dydžius ES šalyse narėse, Lietuva – trečia nuo sąrašo galo. Lietuvoje ir Latvijoje minimali mėnesio alga tesudaro 380 Eur, mažesnė temokama Rumunijoje (275 Eur) bei Bulgarijoje, kur ši alga tesiekia 235 Eur.
Europos Sąjungos šalyse minimalios mėnesio algos dydžiai skiriasi net iki 8,5 karto!
Pateikiame didžiausias minimalias algas mokančių kelių valstybių sąrašą: Liuksemburgas – 1999 Eur, Airija – 1563 Eur, Nyderlandai – 1552 Eur, Belgija – 1532 Eur, Vokietija – 1498 Eur, Prancūzija – 1480 Eur, Jungtinė Karalystė – 1397 Eur, Ispanija – 826 Eur, Graikija – 684 Eur. Estija – 470 Eur, Lenkija – 453 Eur ir t. t.
Atsižvelgus į prekių ir paslaugų kainas valstybėse, kuriose jos skirtingos, pragyvenimo lygio duomenys keičiasi. Lietuvą lyginant kad ir su kaimynine Lenkija, kur prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės, minimalios algos dydžiu mūsų šalis gerokai atsilieka nuo kaimynų.
Nuo 2008 m. minimalią algą labiausiai didino Bulgarija, Rumunija, Slovakija. Baltijos valstybėse šis augimas taip pat siekė net 60 proc., tačiau prekių ir paslaugų kainos augo nepalyginamai sparčiau. Lietuvoje kainos šoko į viršų netrukus po to, kai prieš dvejus metus buvo įvestas euras.
Danija, Italija, Kipras, Australija, Suomija, Švedija neturi nusistatę minimalios algos dydžio.
„Pamario“ inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite