Miniatiūros meistrės iš Smalininkų paroda

Šilutės Hugo Šojaus muziejuje jautriai ir nuoširdžiai pristatyta Jurbarko krašto nepaprasto likimo savamokslės Lietuvos dailininkės Lidijos Meškaitytės paroda, kurioje eksponuojamos akvarelinės miniatiūros yra unikalus ir reikšmingas XX a. antrosios pusės Lietuvių tautodailės palikimas. Atėjusieji į parodą gali susipažinti ne tik su L.Meškauskytės kūryba, bet ir su jos vardo premijos konkursinių darbų paroda.

Į parodos atidarymą atvyko svečių iš Smalininkų (dešinėje Lidijos draugė Onutė Burneikienė).

Į parodos atidarymą atvyko svečių iš Smalininkų (dešinėje Lidijos draugė Onutė Burneikienė).

Savamokslė iš Antšvenčių kaimo
Gina Meškauskienė, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, apie parodą papasakojo: „Į Šilutę atvežėme savo kraštietės menininkės ir kitų respublikos kūrėjų miniatiūrų parodą. Be L. Meškaitytės, tikriausiai tokios parodos nebūtų. Ji gimė 1926 m. gruodžio 30 d. valstiečių šeimoje Antšvenčių kaime, Smalininkų valsčiuje, tuometinėje Pagėgių apskrityje. 1941 m. Lidija baigė Smalininkų aštuonmetę mokyklą. Mokytojai anksti pastebėjo jos polinkį piešti. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrukdė įgyvendinti svajones. 1944 m. artėjant frontui, Meškaičių šeima pasitraukė į Rytprūsius, tačiau 1945 m. grįžtant į gimtinę Lidija buvo sunkiai sužalota ir negalia išliko visam gyvenimui.
Laikas, kurį Lidija praleido gulėdama lovoje, suteikė galimybę prisiminti mieliausią pomėgį piešti, tapyti. Taip atsirado nedideli, smulkūs vaizdeliai. Trūkstant tuo metu popieriaus, pirmieji kopijuoti darbeliai buvo nupiešti tuščiuose lapuose knygų pradžioje. Lidija akvarelės miniatiūras tapė teptukais, kuriuose buvo vos 2-3 plaukeliai. Vieną miniatiūrą piešdavo iki mėnesio. Taškelis po taškelio…“
Gyveno savo tėvų namelyje
Pati pasirinko gyvenimą tėvų sodyboje, savo tėviškėje. Miesto gyvenimo neieškojo. Kūryba jai suteikė saugumo, pasitikėjimo savimi. Gyvenimas kaime, gamtos apsuptyje formavo jos asmenybę, buvo pagrindinis jos kūrybos šaltinis. Lidija domėjosi gyvenimu, skaitė laikraščius, mėgo Maironio kūrybą, buvo pažįstama su Janina Degutyte, Ieva Simonaityte, originalo kalba skaitė Gėtę. Negalėdama daug vaikščioti, dviračiu nuvažiuodavo iki Smalininkų ir Seredžiaus (iš viso apie 60 km). Priekulėje aplankė Ievą Simonaitytę.
Draugė Onutė saugo palikimą
Kai Onutė Burneikienė ir Lidija susipažino, ši dar neturėjo nė keturiasdešimties. Vėliau, 1966-aisiais, minint tautodailininkės keturiasdešimtmetį, jos tapybos darbų paroda Onos Burneikienės pastangomis buvo surengta Smalininkuose. Tada ir prasidėjo Onutės ir Lidijos draugystė, ilgainiui peraugusi į nuolatinę menininkės globą.
Tik Onutės prikalbinta ji sutikdavo savo miniatiūras eksponuoti parodose, tad su Lidijos kūryba susipažino, ja žavėjosi bei stebėjosi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio meno pasaulio žmonės.
Parodos atydaryme Šilutėje dalyvavusi Onutė Burneikienė pasakojo, kad jų draugystė tęsėsi apie dvidešimt metų. Būdama su ja kasdien matė, kad Lidija nenorėdavo niekam rodyti savo tapomo paveikslėlio, tiesiog uždengdavo ir laukdavo, kol smalsuolis pasišalins. Ji netroško garbės, stengėsi niekuo neišsiskirti iš kitų žmonių. Jai nuolat reikėjo pagalbos, nes artritas sukinėjo pirštus, jos nuotaika dažnai keisdavosi: čia būdavo linksma, čia liūdna, o kartais su niekuo nenorėdavo kalbėtis.
Onutė Burneikienė sodybą prižiūri nuo 1993 m., kai L. Meškaitytė po mirties draugei testamentu paliko savo namus, žemę ir mišką. Onutė pasakojo, kad ji sodyboje nieko nekeičia, viskas išlikę taip pat, kaip ir Lidijos gyvenimo laikotarpiu – tik dulkes kruopščiai nuvalanti, drabužėlius perkilnojanti.
Neįskaitomas dienoraštis
Susirinkusiems šilutiškiams Onutė Burneikienė pasakojo, kad Lidija Meškaitytė rašė dienoraštį. Sodyboje saugomi aštuoni storiausi sąsiuviniai, prirašyti nesuprantama kalba. Ona mano, kad dailininkė į šias užkoduotas eilutes sudėjo visus savo jausmus ir išgyvenimus: „Tai jos pačios sugalvotas šifras. Pamenu, 1968 metais ji man pasisakė rašanti dienoraštį ir parodė kaligrafiškai išmargintus lapus. Prisipažinau, kad nieko nesugebu perskaityti. Lyg vokiškai parašyta, bet ne – tik keletas žodžių panašiai skamba. O ji pradėjo juoktis ir tarė: kai kas nors panorės perskaityti, prireiks dvidešimt penkerių metų…“
Lidijos Meškaitytės premija
1960-1985 m. buvo nutapytos brandžiausios miniatiūros. Menininkė valandų valandas praleisdavo gamtoje, stebėdama supantį pasaulį, spalvas ir augaliją: mišką, pievoje žydinčias gėles, vandenyje atsispindinčius žolynus. Labai mėgo stebėti debesis. Vėliau taškelis po taškelio liedavo akvarelę.
L. Meškaitytės palikimą – 765 piešinius ir akvareles – saugo Lietuvos dailės muziejus. Tokia buvo menininkės valia. Be abejo ji suprato, kad miniatiūroms saugoti reikia specialių sąlygų, o tokių jos sodyboje nebuvo ir iki šiol nėra. Kultūros ministerija finansavo virtualios L. Meškaitytės darbų parodos kūrimą, Dailės muziejus yra parengęs kilnojamąją miniatiūrų faksimilių parodą, nuolatinė faksimilių ekspozicija veikia Vinco Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke, o rajono savivaldybė yra įsteigusi Lidijos Meškaitytės premiją. Parodoje Šilutėje eksponuojami praėjusių metų šios premijos laureatų darbai.

Lidijos Meškaitytės miniatiūros eksponuojamos tarp jos vardo premijos laureatų didesnio formato darbų.  Petro Skutulo nuotr.

Lidijos Meškaitytės miniatiūros eksponuojamos tarp jos vardo premijos laureatų didesnio formato darbų.
Petro Skutulo nuotr.

Paroda muziejuje veiks iki balandžio 22 d.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite