„Mingės flotilėje 2017“ – pusšimtis laivų

Šeštadienį Minijos kaime (vok. Mingė), kurio pagrindinė gatvė – Minijos upė, vyko naktinė „Mingės flotilė 2017“. Kai 23 val. Minija nusidriekė apie 50 laivų vilkstinė, žiūrovai, sulaukę šios šventės kulminacijos reginio, sveikino praplaukiančius laivus, džiūgavo, grožėjosi. Jau trečius metus tokia šventė sutraukia į Miniją laivininkus, jų šeimų narius ir draugus ir būrį žiūrovų.

Vytauto Mikušausko nuotr.

Aktyvi Minijos kaimo bendruomenės narė, poilsio namų „Mingės poilsis“ valdytoja Monika Dobrovolskytė (nuotr.) „Pamariui“ pasakojo, kad surengti naktinę „Mingės flotilę“ sumanė rusniškis laivadirbys Simas Knapkis, pernai Minijoje išsirikiavo 43 laivai, šiemet buvo koks pusšimtis.

Šįkart naktinę flotilę garsino S. Knapkis, atvairavęs į Mingę „Vytautą Didįjį“, jo pastatytą vytinę, kuri neseniai į Rusnę sugrįžo iš Nacionalinės ekspedicijos, šiemet vykusios Lenkijos upėmis. Prie šio 13-os metrų ilgio lietuviško burlaivio vytinės, kuri atkartoja seniausią Lietuvoje rastą medinį laivą, būriavosi žmonės, fotografavo, klausinėjo, apžiūrinėjo. Tuo tarpu Simas su pagalbininkais iškėlė baltą didelę burę su senuoju Vyčio ženklu ant jos.

Vytinė jau Lietuvos istorija – tai didelis lietuviškas plaukiantis eksponatas su ypatingu vardu, išbandytas ilgoje Nacionalinės ekspedicijos kelionėje, kurioje būtent šis burlaivis pritraukė ekspedicijai labai daug dėmesio.

Susėdus burlaivyje ant šoninių suolų, Simas Knapkis pasakojo, kad naktinė „Mingės flotilė“ – ne žiūrovams skirta komercinė šventė, o laivininkų susiėjimas, atokvėpis tarp turistų plukdymo darbų, proga pabendrauti. Tai esanti ne pasirodymo šventė. Vakarų valstybėse įprasta laivininkams susirinkti, pašvęsti, pabūti su artimaisiais, draugais, o jeigu yra norinčių, ta proga paplukdyti ir juos. Laivų paradai – kas kita. „Monika tai sėkmingai padaro. Nežinau, kiek tai vertina patys laivininkai…“ – sakė S. Knapkis, o flotilės organizatorė pridūrė, kad suėjo Minijos kaimo žmonės, pasitarė ir nutarė: flotilės reikia, susimetė pinigėlių ir darė…

Skrodė Lenkijos vandenis

LRT televizijos projekto „Nemunu per Lietuvą“ nacionalinė ekspedicija Simui Knapkiui užsakė pastatyti nemenką burinį laivą, nuo senų senovės vadintą vytine. Laivadirbiui teko ir kapitono pareigos. Pirmąją vasarą plaukė Nemunu Lietuvoje, pernai  burvalte „Vytis“ ir venterine  valtimi „Rusnietis“ pasiekė Nemuno ištakas Baltarusijoje. Šiemet dešimties dienų su pertraukomis kelionė nusitęsė dabartinės Lenkijos vandenimis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vandens keliais, sustojant pamatyti ir išgirsti, surasti kiek galima daugiau Lietuvos.

Šiemet ekspedicija buvo išlydėta birželio 22 d. J. Basanavičiaus aikštėje, Marijampolėje. Susirinko šimtai žmonių, daugelio akys krypo į atvežtus laivus, pernai plaukusį „Vytį“ ir naująją S. Knapkio vytinę „Vytautas Didysis“. Šiam laivui daugiausia dėmesio skyrė ir Lenkijos muziejininkai, žurnalistai.

„Tikrai dėmesys šiam laivui buvo didžiulis. Vysloje, kaip ir Nemune, laivyba apmirusi, krantinės geros žmogui prieiti, pasigrožėti, ko trūksta mūsų Nemunui. Tačiau švartuotis prie kranto gali tik ten, kur stovi laivai, visur kitur palei krantus pripilta akmenų – pavojinga. Lenkai susitvarkę, mus jie lenkia visur…“ – pasakojo S. Knapkis, vėjų nugairintas, įdegęs ir, kaip visada, linksmas ir atviras.

Ekspedicija nuplaukė per 800 km.

„Sunkiausia kapitonui, kai komandos nariai susirenka laivo priekyje filmuotis, ir lieki vienas laivo gale… Tą valandą tekdavo atidirbti „juodai“. Laivas turi stoginę, kuri pravertė, nes daug lijo ir buvo vėjuota. Prieš metus, kai kalbėjome apie laivo statybą, užsiminiau, kad dvejus metus ekspedicijai buvo gražus oras, o kas žino, ko tikėtis išplaukus į trečiąją. Kai nėra stogo, o lyja, šypsenų būtų mažiau…“ – pasakojo istorinių laivų statybos sertifikatą turintis laivadirbys iš Rusnės Simas Knapkis. Sulaukęs pritarimo, „Vytautą Didįjį“ pastatė su stogine.

Lenkų muziejininkai, žurnalistai labai domėjosi šiuo laivu, nes tokio jie nėra matę, Vysla plaukiantį tokį burlaivį galėjai išvysti nebent prieš 170 metų…

„Spaudos dėmesys irgi buvo didelis, prilygo parodytam Lietuvoje dviem buvusioms ekspedicijoms kartu sudėjus. Lenkai priėmė puikiai. Varšuvoje atvyko net kadenciją baigęs Prezidentas Bronislovas Komorovskis, Varšuvos prezidentė (taip Lenkijoje vadinami merai), dalyvavo tautiniai ansambliai, Torūnėje buvo surengtas teatralizuotas sutikimas, istoriniu laivu atplaukė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila… – pasakojo S. Knapkis, atsakęs ir į klausimą, ar bus ketvirtoji ekspedicija. – Yra minčių užbaigti ciklą apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir plaukti gal 2000 kilometrų nuo Smolensko, per Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą į Juodąją jūrą, kur Algirdo ir Vytauto laikais buvo Lietuva. Tai būtų maksimalus planas…“ – šyptelėjo Nacionalinės ekspedicijos kapitonas Simas Knapkis. Tikriausiai plauktų „Vytautas Didysis“ ir „Vytis“, kuriuo ekspedicija plaukė pernai. Galbūt statys ir naują laivą…

Šioje kelionėje „Vytautas Didysis“ buvo užplaukęs ant seklumos – Edmundas Jakilaitis, Svaras ir Simas šį milžiną turtėjo stumte nustumti. Įstengė! Prieš kiekvieną tiltą tekdavo nuleisti stiebą. Per tris kelionės savaites dažnai merkė lietūs. Bet ir lietus pravertė – upėse vanduo pakilo. Vietomis – iki 60 cm, tad jeigu ne lietus… Nors Lietuvos radijui kalbėjęs žurnalistas E. Jakilaitis žvarbų ir lietingą orą pavadino trečiosios Nacionalinės ekspedicijos priešu.

Buvo muzikos ir žuvienės

Ant „Aisytės“ laivo denio koncertavo Eugenijus Jonavičius su komanda, Aidos Pečeliūnienės sodyboje veikė „Teptuko sesių klubo“ tapybos pleneras, darbų paroda. Beveik 60 metų Minijos kaime gyvenantis Jurgis Gečas į rūkyklą dėjo ešerius, sklido dūmai, o po poros valandų jau buvo galima paskanauti. Jo žmona Onutė ir marti Rasa virė žuvienę, kurios gardūs kvapai prie katilo subūrė daug norinčių paragauti. Paragavęs – liežuvį galėjau nusikąsti…

Tai vyko dešiniajame Minijos upės krante. Kairiajame irgi netrūko nei laivų, nei žiūrovų. Čia vaišintis buvo galima užsukus į kavinę.

Panašu, kad suvažiavo dviračiais, automobiliais, motociklais, suplaukė laivais, kateriais, baidarėmis, valtimis nemažai flotilės gerbėjų. O abiejose Minijos krantinėse stovėjo laivas prie laivo, nemažai zujo nesustodami. Kapitonai kvietė į laivus norinčius paplaukioti.

Stasė SKUTULIENĖ 

Petro Skutulo nuotr.

Šventės rengėjai ir dalyviai liko patenkinti renginiu. Laivų paradas Minija plauks ir kitąmet.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite