Miesto bitininkystei – platesnius vartus

Aplinkos ministerija palaiko miesto bitininkystės iniciatyvas, kurios padeda išsaugoti bičių populiaciją – labai svarbią, bet nykstančią ekosistemų dalį. Be jų neišgyventų augalai, o mes negalėtume džiaugtis gausiu derliumi. Šiandien minimos Pasaulinės bitės dienos proga aplinkosaugininkai primena visuomenei, kad sukūrus palankias sąlygas bitėms, jos puikiai gali gyventi ir mieste.

Lietuvoje miesto bitininkystė sparčiai populiarėja. Aviliai ant biurų, viešbučių, restoranų, gyvenamųjų namų stogų – nebe naujiena ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Tačiau nėra teisės aktų, reglamentuojančių bičių laikymą mieste. Todėl ministerija planuoja inicijuoti diskusijas su šią veiklą kontroliuojančia Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir bitininkų bendruomene, siekiant išsaugoti nykstančią bičių populiaciją ir skatinant visuomenę plačiau  užsiimti miesto bitininkyste.

„Mieste pesticidų naudojama mažiau nei žemės ūkyje, o žiedų įvairovė itin marga, tad bitės randa nektaro nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Vis dėlto  tenka susidurti su mitais apie bites ir medų miesto teritorijoje. Manoma, kad aplinkos tarša neigiamai veikia bites ir medaus kokybę. Tačiau tyrimai rodo, kad miesto ir užmiesčio meduje esančių teršalų ir sunkiųjų metalų kiekiai skiriasi labai mažai“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Ieva Čaraitė.

Be biologinės įvairovės palaikymo, bitės  labai svarbios kaip augalų apdulkintojos. Joms išnykus, žmogui tektų apdulkinti augalus savo rankomis. Pagal Tarptautinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų 2016 m. atliktą vertinimą, pasaulinė bičių ir kitų apdulkintojų teikiama nauda siekia nuo 210 iki 515 mlrd. eurų per metus (žemės ūkio produkcijos verte).

Deja, bičių ir kitų apdulkintojų mažėja visų pirma dėl žmogaus veiklos. Pagrindinės priežastys: žemės naudojimo paskirties keitimas ir buveinių nykimas, aplinkos tarša, intensyvus žemės ūkis ir pesticidų naudojimas, klimato kaita, invazinės  rūšys ir  ligos. Todėl siekiant išsaugoti bičių populiaciją, urbanistinė bitininkystė tampa  vis reikalingesnė.

Bitės egzistuoja jau nuo dinozaurų laikų. Seniausiai bitės fosilijai – maždaug 100 milijonų metų. Nors ankstyvos jų rūšys jau išnykusios, šie vabzdžiai nuo senų laikų žmonijai neša didelę naudą.

Aplinkos ministerijos inf. 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite