Miesto bitininkystei – platesnius vartus

Aplinkos ministerija palaiko miesto bitininkystės iniciatyvas, kurios padeda išsaugoti bičių populiaciją – labai svarbią, bet nykstančią ekosistemų dalį. Be jų neišgyventų augalai, o mes negalėtume džiaugtis gausiu derliumi. Šiandien minimos Pasaulinės bitės dienos proga aplinkosaugininkai primena visuomenei, kad sukūrus palankias sąlygas bitėms, jos puikiai gali gyventi ir mieste.

Lietuvoje miesto bitininkystė sparčiai populiarėja. Aviliai ant biurų, viešbučių, restoranų, gyvenamųjų namų stogų – nebe naujiena ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Tačiau nėra teisės aktų, reglamentuojančių bičių laikymą mieste. Todėl ministerija planuoja inicijuoti diskusijas su šią veiklą kontroliuojančia Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir bitininkų bendruomene, siekiant išsaugoti nykstančią bičių populiaciją ir skatinant visuomenę plačiau  užsiimti miesto bitininkyste.

„Mieste pesticidų naudojama mažiau nei žemės ūkyje, o žiedų įvairovė itin marga, tad bitės randa nektaro nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Vis dėlto  tenka susidurti su mitais apie bites ir medų miesto teritorijoje. Manoma, kad aplinkos tarša neigiamai veikia bites ir medaus kokybę. Tačiau tyrimai rodo, kad miesto ir užmiesčio meduje esančių teršalų ir sunkiųjų metalų kiekiai skiriasi labai mažai“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Ieva Čaraitė.

Be biologinės įvairovės palaikymo, bitės  labai svarbios kaip augalų apdulkintojos. Joms išnykus, žmogui tektų apdulkinti augalus savo rankomis. Pagal Tarptautinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų 2016 m. atliktą vertinimą, pasaulinė bičių ir kitų apdulkintojų teikiama nauda siekia nuo 210 iki 515 mlrd. eurų per metus (žemės ūkio produkcijos verte).

Deja, bičių ir kitų apdulkintojų mažėja visų pirma dėl žmogaus veiklos. Pagrindinės priežastys: žemės naudojimo paskirties keitimas ir buveinių nykimas, aplinkos tarša, intensyvus žemės ūkis ir pesticidų naudojimas, klimato kaita, invazinės  rūšys ir  ligos. Todėl siekiant išsaugoti bičių populiaciją, urbanistinė bitininkystė tampa  vis reikalingesnė.

Bitės egzistuoja jau nuo dinozaurų laikų. Seniausiai bitės fosilijai – maždaug 100 milijonų metų. Nors ankstyvos jų rūšys jau išnykusios, šie vabzdžiai nuo senų laikų žmonijai neša didelę naudą.

Aplinkos ministerijos inf. 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite