Miestelių herbai matyti, o ar matėt seniūno ženklą?

FONDASŠio rašinio temą padiktavo „Pamario“ laikraščio skaitytojas, besidomintis krašto istorija ir dabartimi, stoniškietis Viktoras Milašauskas. Jo pastebėjimu, „Pamario“ (Nr. 72) publikacijos „Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijos pasipuošė nauja heraldika“ pats pavadinimas esąs netikslus. Skaitytojas pasiūlė perskaityti LR Prezidento dekretus dėl Natkiškių ir Lumpėnų herbo patvirtinimo.

Šiuolaikinis seniūno ženklas (1996 m., Lietuvos monetų kalykla) beveik niekuo nesiskiria nuo pagamintų 1933 m. Kolekcininkai tokių turi savo rinkiniuose.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Labiau įsigilinę į heraldikos subtilybes, turime pripažinti, kad mūsų skaitytojas yra teisus. Kita vertus, didelės klaidos ir mes nepadarėme. Tad papasakosime apie tai ir dar kai ką išsamiau.
Seniūnijos ar miestelio herbas?
Pasirodo, atidžiau tuo nesidomėjusiam žmogui susigaudyti heraldikos ženklų vingrybėse nėra paprasta. Leidinyje „Heraldika. Iš praeities į dabartį“ jos autorius Edmundas Rimša leidinio įžangoje pastebi: „/…/ kasdien susidurdami su heraldika besidominčiais žmonėmis /…/, matome, kad jiems labai stinga elementariausių žinių“.
Anot knygos autoriaus, šių žinių trūksta ne tik geranoriškai nusiteikusiems piliečiams, bet ir valstybės, savivaldybių institucijose, teismuose, policijoje esą galima pamatyti „kitaip nuspalvintų arba neetaloninių valstybės ir miestų herbų, prekyboje – lietuviškų pasų aplankų su baltarusišku raiteliu“.
Paprastiems piliečiams pristatydamas heraldikos pagrindus, knygos autorius rašo (14 p.): „Lietuvoje pirma oficiali institucija – Respublikinė heraldikos komisija – buvo įkurta 1966 m. Dabar ši komisija veikia prie Lietuvos Respublikos Prezidento ir vadinasi Lietuvos heraldikos komisija (beje, knygos autorius Edmundas Rimša ir yra šios komisijos vadovas, – autoriaus past.). Šiuo metu valstybės herbą, vėliavą Heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, o apskričių, savivaldybių (miestų), seniūnijų (miestelių) herbus – Lietuvos Respublikos Prezidentas“.
Šioje vietoje norėtume atkreipti dėmesį į pabrauktus citatos žodžius – Heraldikos komisijos specialistas nemato klaidos miestų ir miestelių herbus pavadinti savivaldybių ir seniūnijų herbais.
Teisingumo dėlei reikėtų pacituoti ir Respublikos Prezidento dekretą, pavyzdžiui, dėl Natkiškių herbo tvirtinimo, kurio 1 str. konstatuojamoji dalis skamba taip: „tvirtinu NATKIŠKIŲ herbą“. Vadinasi, tiek Natkiškių, tiek Lumpėnų, ar kurio kito kaimo ar miestelio herbas oficialiai nevadintinas seniūnijos herbu.

1861 m. Kauno gubernijos seniūno ženklas su caro Nikolajaus antrojo monograma reverse ir data saugomas Šilutės muziejaus archyve. Petro Skutulo nuotr.

LR valstybės herbo ir herbinių ženklų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje paaiškinama: „Savivaldybės herbas yra jos centro herbas“. 3 dalyje dar priduriama: „Savivaldybės herbas naudojamas savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės administracijos padalinių, kurie neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų herbų, savivaldybės vėliavoje, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose, merų ir seniūnų ženkluose“.
Ar turi seniūnai ženklus?
Beskaitydami įstatymą apie herbus, sužinome, kad gali būti ir seniūno ženklai su tos vietovės herbu. Ar turi tokius Pagėgių ir Šilutės savivaldybių seniūnai?
Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė sakė apie tai negirdėjusi, bet ji ne taip seniai seniūne ir tedirba. Už ją anksčiau Pagėgių seniūnu dirbęs Alvidas Einikis, dabartinis Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, iškart prisiminė matęs seniūno ženklą ir prašęs savo pirmtaką P. Ubartą jam perduoti, bet taip ir nepavykę šios regalijos gauti. Visai neseniai Stoniškių seniūnu pradėjęs dirbti Ričardas Bartkevičius taip pat sakė girdėjęs ir matęs seniūno ženklą, bet atėjęs dirbti seniūnu jo neradęs.
Kalbinti šilutiškiai seniūnai jiems skirtą ženklą turi. Tai patvirtino bene ilgiausiai šias pareigas einantis Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Vainuto – Vitalijus Mockus, Katyčių seniūnės pareigas iš Dalios Žėkienės perėmusi Juzefa Tamavičienė dirba ne taip jau ilgai, tačiau šią seniūno regaliją iš pirmtakės ir ji yra gavusi.
Į klausimą, ar kada teko prisisegti tokį pareigas patvirtinantį ženklą, Saugų seniūnė Anastazija Oželytė atsakė: „Tai kad tam ženklui reikia labai tvirto atvarto… Jis yra sunkus, be to, tektų rūbą pradurti, nes jis užsukamas iš kitos pusės. Dėl šių priežasčių neteko nė karto juo pasinaudoti“.
Ačiū seniūnei, kad to ženklo nuotrauką galime pateikti ir „Pamario“ skaitytojui. Tiesa, tai nėra seniūno ženklas, tarkim, su Saugų miestelio herbu, apie kokius kalbama Valstybės herbo ir ženklų įstatyme. Šis ženklas yra analogiškas pagamintiems 1933 m. Tada Lietuvos seniūnų ženklai buvo sunumeruoti, nukaldinti iš sidabro.
Apie dabar turimų seniūnų ženklų atsiradimą patys seniūnai nedaug ką beprisimena. Šio rašinio autoriui pavyko išsiaiškinti, kad juos 1996 m. nukalė Lietuvos monetų kalykla, tai yra 64×45 mm dydžio, gana nemenko svorio ženklai iš sidabro. Ženklas – ovalo formos, pakraščiu eina 12 mm pločio juosta su stilizuotomis tulpėmis, trimis apskritimais su ornamentais viduryje ir stačiakampiu rombu su Gedimino stulpais. Ženklo viduryje seniūno simbolis – krivūlė.
Gana keista, bet apie šių ženklų atsiradimą – kas juos užsakė, kiek jų pagaminta – nepavyko gauti žinių ir iš juos gaminusios Lietuvos monetų kalyklos. Kas ir kada šiuos ženklus išdalijo Šilutės rajono, į kurį iki 2000-ųjų įėjo ir Pagėgių kraštas, seniūnams – rašinio autoriui taip pat nepasisekė rasti tai žinančių Šilutės savivaldybės administracijos tarnautojų. Vienintelis rastas informacijos šaltinis – Virginijaus Poviliūno sudarytas 2003 m. Trakų istorijos muziejaus surengtos Lietuvos Respublikos merų regalijų parodos katalogas.

Caro laikų seniūno lazda, ant kurios kirilica užrašyta „1877 TA YR LAZDA“.
Iš V. Poviliūno sudaryto katalogo „Lietuvos Respublikos merų regalijos“.

Be čia aprašomų seniūnų ženklų, minėtajame kataloge pateikiama ir dar senesnių laikų Lietuvos seniūnų regalijų. Pavyzdžiui, 1861 m. Kauno gubernijos caro laikų seniūno ženklas, kurį rašinio autoriui teko matyti Šilutės muziejaus archyve, renkant medžiagą kitai publikacijai. Kataloge yra ir 1877 m. datuota kardo formos seniūno lazda, ant kurios kirilica (senuoju rusišku šriftu) užrašyta: „TA YR LAZDA“, ji saugoma Trakų istorijos muziejuje.
Iš minimo parodos katalogo sužinome, kad ir šiais laikais, t. y. 1996 m. Telšių seniūnas turėjo skeptrą, gana įspūdingą antspaudą ir net žiedą su miesto herbu. Tikriausiai ir dabar tebeturi.
Manyčiau, kad garbingą istoriją turinčių (ar bent seniausių) Pamario krašto vietovių seniūnai taip pat yra nusipelnę turėti jiems prideramą heraldinę atributiką.
Tiesa, yra kaimų, kurie turi savo herbus, tačiau nėra seniūnijų centrai. Pavyzdžiui, Degučiai. Matyt, savo herbo būtų vertas ir senovėje buvę garsūs Prūsijos kaimai Plaškiai, Šereitlaukis ir kt. Ženklais su tokių kaimų herbais pasipuošti galėtų seniūnaičiai.

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutės politikai rinksis Sauliaus Skvernelio su bendraminčiais steigiamą naują partiją?

Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, vadovaujamą Ramūno Karbauskio, palikęs ir Seime su bendraminčiais įkūręs frakciją nepartinis Saulius Skvernelis paskelbė, jog steigia Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“. Ar tai gali būti naudinga Valstiečių ir žaliųjų sąjungos likviduoto Šilutės skyriaus nariams, kurie į naują „valstiečių“ skyrių nei kviečiami, nei su jais kalbamasi?   Naujojo „valstiečių“ skyriaus kūrimu ir plėtimu Šilutės rajone rūpinasi buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda. Šiek tiek anksčiau šio skyriaus atstovai pateikė Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui raštą, kad į

Užuolaidų audiniai. Kaip išsirinkti geriausią?

Kuriant jaukų namų dizainą ir ieškant geriausio sprendimo Jus pasitiks patys įvairiausi užuolaidų audiniai, labai didelė spalvų ir raštų įvairovė. Svarbu nepasimesti visoje šioje gausoje ir išsirinkti tai, kas tiktų labiausiai. Užuolaidų pasirinkimas iš tiesų yra labai kruopštus ir daug atidumo reikalaujantis darbas, kurį geriausia patikėti savo srities dizaineriams. Jeigu neturite pakankamai patirties ir įžvalgos tam, kad išsirinktumėte užuolaidų audinius patys, arba tiesiog norėtumėte rasti dar geresnį sprendimą, naudinga pasikonsultuoti su specialistais. Skaitydami toliau atrasite daugybę užuolaidų pasirinkimų patiems įvairiausiems

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Taip pat skaitykite