Miestelių herbai matyti, o ar matėt seniūno ženklą?

FONDASŠio rašinio temą padiktavo „Pamario“ laikraščio skaitytojas, besidomintis krašto istorija ir dabartimi, stoniškietis Viktoras Milašauskas. Jo pastebėjimu, „Pamario“ (Nr. 72) publikacijos „Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijos pasipuošė nauja heraldika“ pats pavadinimas esąs netikslus. Skaitytojas pasiūlė perskaityti LR Prezidento dekretus dėl Natkiškių ir Lumpėnų herbo patvirtinimo.

Šiuolaikinis seniūno ženklas (1996 m., Lietuvos monetų kalykla) beveik niekuo nesiskiria nuo pagamintų 1933 m. Kolekcininkai tokių turi savo rinkiniuose.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Labiau įsigilinę į heraldikos subtilybes, turime pripažinti, kad mūsų skaitytojas yra teisus. Kita vertus, didelės klaidos ir mes nepadarėme. Tad papasakosime apie tai ir dar kai ką išsamiau.
Seniūnijos ar miestelio herbas?
Pasirodo, atidžiau tuo nesidomėjusiam žmogui susigaudyti heraldikos ženklų vingrybėse nėra paprasta. Leidinyje „Heraldika. Iš praeities į dabartį“ jos autorius Edmundas Rimša leidinio įžangoje pastebi: „/…/ kasdien susidurdami su heraldika besidominčiais žmonėmis /…/, matome, kad jiems labai stinga elementariausių žinių“.
Anot knygos autoriaus, šių žinių trūksta ne tik geranoriškai nusiteikusiems piliečiams, bet ir valstybės, savivaldybių institucijose, teismuose, policijoje esą galima pamatyti „kitaip nuspalvintų arba neetaloninių valstybės ir miestų herbų, prekyboje – lietuviškų pasų aplankų su baltarusišku raiteliu“.
Paprastiems piliečiams pristatydamas heraldikos pagrindus, knygos autorius rašo (14 p.): „Lietuvoje pirma oficiali institucija – Respublikinė heraldikos komisija – buvo įkurta 1966 m. Dabar ši komisija veikia prie Lietuvos Respublikos Prezidento ir vadinasi Lietuvos heraldikos komisija (beje, knygos autorius Edmundas Rimša ir yra šios komisijos vadovas, – autoriaus past.). Šiuo metu valstybės herbą, vėliavą Heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, o apskričių, savivaldybių (miestų), seniūnijų (miestelių) herbus – Lietuvos Respublikos Prezidentas“.
Šioje vietoje norėtume atkreipti dėmesį į pabrauktus citatos žodžius – Heraldikos komisijos specialistas nemato klaidos miestų ir miestelių herbus pavadinti savivaldybių ir seniūnijų herbais.
Teisingumo dėlei reikėtų pacituoti ir Respublikos Prezidento dekretą, pavyzdžiui, dėl Natkiškių herbo tvirtinimo, kurio 1 str. konstatuojamoji dalis skamba taip: „tvirtinu NATKIŠKIŲ herbą“. Vadinasi, tiek Natkiškių, tiek Lumpėnų, ar kurio kito kaimo ar miestelio herbas oficialiai nevadintinas seniūnijos herbu.

1861 m. Kauno gubernijos seniūno ženklas su caro Nikolajaus antrojo monograma reverse ir data saugomas Šilutės muziejaus archyve. Petro Skutulo nuotr.

LR valstybės herbo ir herbinių ženklų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje paaiškinama: „Savivaldybės herbas yra jos centro herbas“. 3 dalyje dar priduriama: „Savivaldybės herbas naudojamas savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės administracijos padalinių, kurie neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų herbų, savivaldybės vėliavoje, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose, merų ir seniūnų ženkluose“.
Ar turi seniūnai ženklus?
Beskaitydami įstatymą apie herbus, sužinome, kad gali būti ir seniūno ženklai su tos vietovės herbu. Ar turi tokius Pagėgių ir Šilutės savivaldybių seniūnai?
Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė sakė apie tai negirdėjusi, bet ji ne taip seniai seniūne ir tedirba. Už ją anksčiau Pagėgių seniūnu dirbęs Alvidas Einikis, dabartinis Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, iškart prisiminė matęs seniūno ženklą ir prašęs savo pirmtaką P. Ubartą jam perduoti, bet taip ir nepavykę šios regalijos gauti. Visai neseniai Stoniškių seniūnu pradėjęs dirbti Ričardas Bartkevičius taip pat sakė girdėjęs ir matęs seniūno ženklą, bet atėjęs dirbti seniūnu jo neradęs.
Kalbinti šilutiškiai seniūnai jiems skirtą ženklą turi. Tai patvirtino bene ilgiausiai šias pareigas einantis Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Vainuto – Vitalijus Mockus, Katyčių seniūnės pareigas iš Dalios Žėkienės perėmusi Juzefa Tamavičienė dirba ne taip jau ilgai, tačiau šią seniūno regaliją iš pirmtakės ir ji yra gavusi.
Į klausimą, ar kada teko prisisegti tokį pareigas patvirtinantį ženklą, Saugų seniūnė Anastazija Oželytė atsakė: „Tai kad tam ženklui reikia labai tvirto atvarto… Jis yra sunkus, be to, tektų rūbą pradurti, nes jis užsukamas iš kitos pusės. Dėl šių priežasčių neteko nė karto juo pasinaudoti“.
Ačiū seniūnei, kad to ženklo nuotrauką galime pateikti ir „Pamario“ skaitytojui. Tiesa, tai nėra seniūno ženklas, tarkim, su Saugų miestelio herbu, apie kokius kalbama Valstybės herbo ir ženklų įstatyme. Šis ženklas yra analogiškas pagamintiems 1933 m. Tada Lietuvos seniūnų ženklai buvo sunumeruoti, nukaldinti iš sidabro.
Apie dabar turimų seniūnų ženklų atsiradimą patys seniūnai nedaug ką beprisimena. Šio rašinio autoriui pavyko išsiaiškinti, kad juos 1996 m. nukalė Lietuvos monetų kalykla, tai yra 64×45 mm dydžio, gana nemenko svorio ženklai iš sidabro. Ženklas – ovalo formos, pakraščiu eina 12 mm pločio juosta su stilizuotomis tulpėmis, trimis apskritimais su ornamentais viduryje ir stačiakampiu rombu su Gedimino stulpais. Ženklo viduryje seniūno simbolis – krivūlė.
Gana keista, bet apie šių ženklų atsiradimą – kas juos užsakė, kiek jų pagaminta – nepavyko gauti žinių ir iš juos gaminusios Lietuvos monetų kalyklos. Kas ir kada šiuos ženklus išdalijo Šilutės rajono, į kurį iki 2000-ųjų įėjo ir Pagėgių kraštas, seniūnams – rašinio autoriui taip pat nepasisekė rasti tai žinančių Šilutės savivaldybės administracijos tarnautojų. Vienintelis rastas informacijos šaltinis – Virginijaus Poviliūno sudarytas 2003 m. Trakų istorijos muziejaus surengtos Lietuvos Respublikos merų regalijų parodos katalogas.

Caro laikų seniūno lazda, ant kurios kirilica užrašyta „1877 TA YR LAZDA“.
Iš V. Poviliūno sudaryto katalogo „Lietuvos Respublikos merų regalijos“.

Be čia aprašomų seniūnų ženklų, minėtajame kataloge pateikiama ir dar senesnių laikų Lietuvos seniūnų regalijų. Pavyzdžiui, 1861 m. Kauno gubernijos caro laikų seniūno ženklas, kurį rašinio autoriui teko matyti Šilutės muziejaus archyve, renkant medžiagą kitai publikacijai. Kataloge yra ir 1877 m. datuota kardo formos seniūno lazda, ant kurios kirilica (senuoju rusišku šriftu) užrašyta: „TA YR LAZDA“, ji saugoma Trakų istorijos muziejuje.
Iš minimo parodos katalogo sužinome, kad ir šiais laikais, t. y. 1996 m. Telšių seniūnas turėjo skeptrą, gana įspūdingą antspaudą ir net žiedą su miesto herbu. Tikriausiai ir dabar tebeturi.
Manyčiau, kad garbingą istoriją turinčių (ar bent seniausių) Pamario krašto vietovių seniūnai taip pat yra nusipelnę turėti jiems prideramą heraldinę atributiką.
Tiesa, yra kaimų, kurie turi savo herbus, tačiau nėra seniūnijų centrai. Pavyzdžiui, Degučiai. Matyt, savo herbo būtų vertas ir senovėje buvę garsūs Prūsijos kaimai Plaškiai, Šereitlaukis ir kt. Ženklais su tokių kaimų herbais pasipuošti galėtų seniūnaičiai.

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite