Miestelių herbai matyti, o ar matėt seniūno ženklą?

FONDASŠio rašinio temą padiktavo „Pamario“ laikraščio skaitytojas, besidomintis krašto istorija ir dabartimi, stoniškietis Viktoras Milašauskas. Jo pastebėjimu, „Pamario“ (Nr. 72) publikacijos „Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijos pasipuošė nauja heraldika“ pats pavadinimas esąs netikslus. Skaitytojas pasiūlė perskaityti LR Prezidento dekretus dėl Natkiškių ir Lumpėnų herbo patvirtinimo.

Šiuolaikinis seniūno ženklas (1996 m., Lietuvos monetų kalykla) beveik niekuo nesiskiria nuo pagamintų 1933 m. Kolekcininkai tokių turi savo rinkiniuose.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Labiau įsigilinę į heraldikos subtilybes, turime pripažinti, kad mūsų skaitytojas yra teisus. Kita vertus, didelės klaidos ir mes nepadarėme. Tad papasakosime apie tai ir dar kai ką išsamiau.
Seniūnijos ar miestelio herbas?
Pasirodo, atidžiau tuo nesidomėjusiam žmogui susigaudyti heraldikos ženklų vingrybėse nėra paprasta. Leidinyje „Heraldika. Iš praeities į dabartį“ jos autorius Edmundas Rimša leidinio įžangoje pastebi: „/…/ kasdien susidurdami su heraldika besidominčiais žmonėmis /…/, matome, kad jiems labai stinga elementariausių žinių“.
Anot knygos autoriaus, šių žinių trūksta ne tik geranoriškai nusiteikusiems piliečiams, bet ir valstybės, savivaldybių institucijose, teismuose, policijoje esą galima pamatyti „kitaip nuspalvintų arba neetaloninių valstybės ir miestų herbų, prekyboje – lietuviškų pasų aplankų su baltarusišku raiteliu“.
Paprastiems piliečiams pristatydamas heraldikos pagrindus, knygos autorius rašo (14 p.): „Lietuvoje pirma oficiali institucija – Respublikinė heraldikos komisija – buvo įkurta 1966 m. Dabar ši komisija veikia prie Lietuvos Respublikos Prezidento ir vadinasi Lietuvos heraldikos komisija (beje, knygos autorius Edmundas Rimša ir yra šios komisijos vadovas, – autoriaus past.). Šiuo metu valstybės herbą, vėliavą Heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, o apskričių, savivaldybių (miestų), seniūnijų (miestelių) herbus – Lietuvos Respublikos Prezidentas“.
Šioje vietoje norėtume atkreipti dėmesį į pabrauktus citatos žodžius – Heraldikos komisijos specialistas nemato klaidos miestų ir miestelių herbus pavadinti savivaldybių ir seniūnijų herbais.
Teisingumo dėlei reikėtų pacituoti ir Respublikos Prezidento dekretą, pavyzdžiui, dėl Natkiškių herbo tvirtinimo, kurio 1 str. konstatuojamoji dalis skamba taip: „tvirtinu NATKIŠKIŲ herbą“. Vadinasi, tiek Natkiškių, tiek Lumpėnų, ar kurio kito kaimo ar miestelio herbas oficialiai nevadintinas seniūnijos herbu.

1861 m. Kauno gubernijos seniūno ženklas su caro Nikolajaus antrojo monograma reverse ir data saugomas Šilutės muziejaus archyve. Petro Skutulo nuotr.

LR valstybės herbo ir herbinių ženklų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje paaiškinama: „Savivaldybės herbas yra jos centro herbas“. 3 dalyje dar priduriama: „Savivaldybės herbas naudojamas savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės administracijos padalinių, kurie neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų herbų, savivaldybės vėliavoje, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose, merų ir seniūnų ženkluose“.
Ar turi seniūnai ženklus?
Beskaitydami įstatymą apie herbus, sužinome, kad gali būti ir seniūno ženklai su tos vietovės herbu. Ar turi tokius Pagėgių ir Šilutės savivaldybių seniūnai?
Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė sakė apie tai negirdėjusi, bet ji ne taip seniai seniūne ir tedirba. Už ją anksčiau Pagėgių seniūnu dirbęs Alvidas Einikis, dabartinis Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, iškart prisiminė matęs seniūno ženklą ir prašęs savo pirmtaką P. Ubartą jam perduoti, bet taip ir nepavykę šios regalijos gauti. Visai neseniai Stoniškių seniūnu pradėjęs dirbti Ričardas Bartkevičius taip pat sakė girdėjęs ir matęs seniūno ženklą, bet atėjęs dirbti seniūnu jo neradęs.
Kalbinti šilutiškiai seniūnai jiems skirtą ženklą turi. Tai patvirtino bene ilgiausiai šias pareigas einantis Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Vainuto – Vitalijus Mockus, Katyčių seniūnės pareigas iš Dalios Žėkienės perėmusi Juzefa Tamavičienė dirba ne taip jau ilgai, tačiau šią seniūno regaliją iš pirmtakės ir ji yra gavusi.
Į klausimą, ar kada teko prisisegti tokį pareigas patvirtinantį ženklą, Saugų seniūnė Anastazija Oželytė atsakė: „Tai kad tam ženklui reikia labai tvirto atvarto… Jis yra sunkus, be to, tektų rūbą pradurti, nes jis užsukamas iš kitos pusės. Dėl šių priežasčių neteko nė karto juo pasinaudoti“.
Ačiū seniūnei, kad to ženklo nuotrauką galime pateikti ir „Pamario“ skaitytojui. Tiesa, tai nėra seniūno ženklas, tarkim, su Saugų miestelio herbu, apie kokius kalbama Valstybės herbo ir ženklų įstatyme. Šis ženklas yra analogiškas pagamintiems 1933 m. Tada Lietuvos seniūnų ženklai buvo sunumeruoti, nukaldinti iš sidabro.
Apie dabar turimų seniūnų ženklų atsiradimą patys seniūnai nedaug ką beprisimena. Šio rašinio autoriui pavyko išsiaiškinti, kad juos 1996 m. nukalė Lietuvos monetų kalykla, tai yra 64×45 mm dydžio, gana nemenko svorio ženklai iš sidabro. Ženklas – ovalo formos, pakraščiu eina 12 mm pločio juosta su stilizuotomis tulpėmis, trimis apskritimais su ornamentais viduryje ir stačiakampiu rombu su Gedimino stulpais. Ženklo viduryje seniūno simbolis – krivūlė.
Gana keista, bet apie šių ženklų atsiradimą – kas juos užsakė, kiek jų pagaminta – nepavyko gauti žinių ir iš juos gaminusios Lietuvos monetų kalyklos. Kas ir kada šiuos ženklus išdalijo Šilutės rajono, į kurį iki 2000-ųjų įėjo ir Pagėgių kraštas, seniūnams – rašinio autoriui taip pat nepasisekė rasti tai žinančių Šilutės savivaldybės administracijos tarnautojų. Vienintelis rastas informacijos šaltinis – Virginijaus Poviliūno sudarytas 2003 m. Trakų istorijos muziejaus surengtos Lietuvos Respublikos merų regalijų parodos katalogas.

Caro laikų seniūno lazda, ant kurios kirilica užrašyta „1877 TA YR LAZDA“.
Iš V. Poviliūno sudaryto katalogo „Lietuvos Respublikos merų regalijos“.

Be čia aprašomų seniūnų ženklų, minėtajame kataloge pateikiama ir dar senesnių laikų Lietuvos seniūnų regalijų. Pavyzdžiui, 1861 m. Kauno gubernijos caro laikų seniūno ženklas, kurį rašinio autoriui teko matyti Šilutės muziejaus archyve, renkant medžiagą kitai publikacijai. Kataloge yra ir 1877 m. datuota kardo formos seniūno lazda, ant kurios kirilica (senuoju rusišku šriftu) užrašyta: „TA YR LAZDA“, ji saugoma Trakų istorijos muziejuje.
Iš minimo parodos katalogo sužinome, kad ir šiais laikais, t. y. 1996 m. Telšių seniūnas turėjo skeptrą, gana įspūdingą antspaudą ir net žiedą su miesto herbu. Tikriausiai ir dabar tebeturi.
Manyčiau, kad garbingą istoriją turinčių (ar bent seniausių) Pamario krašto vietovių seniūnai taip pat yra nusipelnę turėti jiems prideramą heraldinę atributiką.
Tiesa, yra kaimų, kurie turi savo herbus, tačiau nėra seniūnijų centrai. Pavyzdžiui, Degučiai. Matyt, savo herbo būtų vertas ir senovėje buvę garsūs Prūsijos kaimai Plaškiai, Šereitlaukis ir kt. Ženklais su tokių kaimų herbais pasipuošti galėtų seniūnaičiai.

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite