Miegas prie vairo: kokie pagrindiniai ženklai ir kaip išvengti nelaimės?

Trumpėjančios dienos, artėjantys lietingi rudeniški orai bei pasikeitęs – intensyvesnis ir labiau varginantis gyvenimo tempas dažną mūsų priverčia vis dažniau nusižiovauti ar trumpam pailsinti akis. Jei mieguistumas darbe ar namuose lems tik lėtesnį užduoties atlikimą ar pramiegotą mėgstamo serialo epizodą, visai kitokia situacija atsisėdus prie automobilio vairo – noras bent trumpam pailsinti akis gali baigtis didžiule nelaime. Tad kaip atpažinti atsiradusią grėsmę ir jos išvengti?

Vairuoti lyg išgėrus

„Pailsėsiu grįžęs“, „tik atrodau pavargęs“, „juk netoli“ – frazės, kurių geriau būtų nesakyti prieš sėdant prie vairo. Statistika ir ekspertų skaičiavimai mieguistiems ir pavargusiems žmonėms negailestingi – naktį miegojus penkias-šešias valandas, rizika patekti į avariją išauga beveik dukart, o jei miegota mažiau nei keturias valandas – net 11,5 karto.

Nieko keisto, juk mieguistumas ir nuovargis mažina budrumą bei prailgina reakcijos laiką. Atrodytų, vos akimirką trunkantis akių pailsinimas gali baigtis atsidūrimu griovyje ar kita itin skaudžia nelaime. Negana to, per vėlai pramerkę akis galime būti sugadinę gyvenimą ne tik sau, bet ir kitiems – jaučiant nuovargį ir būnant mieguistam kelyje padidėja tikimybė nepastebėti kito eisme dalyvaujančio automobilio, šalikelėje minančio dviratininko, į važiuojamąją kelio dalį įbėgusio laukinio gyvūno ar įžengusio užsisvajojusio pėsčiojo. Tokių ir panašių atvejų, kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, tekę fiksuoti toli gražu ne vieną.

„Budrumas kelyje, ypač kai jame nutinka įvairiausių netikėtų situacijų, yra būtinas – pastebėjus kliūtį paskutinę akimirką, stabdžiai nebepadės. O jei vairuojama tuomet, kai lyja ir važiuojamoji kelio danga yra slidesnė, reikia dar didesnio susikaupimo, nes stabdymo kelias dar labiau ilgėja. Galima savęs paklausti, jei prie vairo nesėdame išgėrę, kodėl rizikuojame vairuodami mieguisti? Juk situacijos, lyginant reakcijos laiką, gana panašios“, – susimąstyti siūlo ERGO atstovas.

Kas įspėja apie gresiančią nelaimę?

Kartais nuovargį ir mieguistumą atpažinti itin lengva. Ne pelno siekiančios JAV organizacijos „AAA Foundation for Traffic Safety“ duomenimis, net apie 24 proc. vairuotojų pripažįsta per paskutines 30 dienų prie vairo sėdę tokie pavargę, kad buvo sunku išlaikyti atmerktas akis. Kartais apie tai, kad gresia užmigti, gali indikuoti susilpnėjęs dėmesys, dažnas mirksėjimas, koordinacijos sutrikimai, sušlubavusi atmintis, apsunkę akių vokai ar tiesiog žiovulys.

Deja, tačiau kartais nelaimę pranašauti kur kas sunkiau. Net ir jaučiantis gerai, miego trūkumas gali nulemti mikromiegą – trumpus pasikartojančius ir nevalingus miego epizodus. Nemažai priklauso ir nuo to, kada vairuojama – JAV atliktų tyrimų duomenimis, beveik pusė apklaustųjų jautėsi mieguisti prie vairo vėlai vakare ir naktį (nuo 21 val. iki 6 val. ryto), o maždaug penktadalis jų pripažino jautę nuovargio simptomus nuo vidurdienio iki pat 17 val.

„Artėjančio pavojaus ženklus galime pastebėti ir būdami kelyje. Jei darosi sunku išsilaikyti savo eismo juostoje, nejučia priartėjama prie kito automobilio galo ar darosi sudėtinga palaikyti saugų atstumą – privalu sustoti. Tęsti kelionę esant pavargus itin pavojinga. Be to, jei dėl esamų aplinkybių gali kilti pavojus eismo saugumui, vairuoti draudžia ir kelių eismo taisyklės“, – teigia R. Pocius.

Kofeinas – ne išeitis

Jei vairuojant pradedamas jausti mieguistumas, geriausia sustoti kelkraštyje ir bent 15 minučių pamiegoti. Tačiau kartais pamiegojimo nepakanka arba nėra galimybių to padaryti. Tokiais atvejais, neretai griebiamasi kofeino turinčių produktų, tačiau prie šios medžiagos dažnas mūsų yra pripratęs, tad ji retai tinka padidinti budrumą. Negana to, energetiniai gėrimai yra itin žalingi širdžiai, o mėginimai priverstinai neužmerkti akių dažniausiai taip pat nesuveikia.

Kaip pataria R. Pocius, norint išblaškyti miegus, patariama įsijungti radijo stotį ar pradėti klausytis neįprastos sau muzikos. Suaktyvinti smegenis ir neleisti užmigti gali padėti gryno oro įleidimas į automobilio saloną. Galiausiai, miego metas atitolinamas pradėjus užkandžiauti – taip nuolat judinant žandikaulio raumenis.

„Visgi minėtos priemonės padeda tik trumpam laikui. Veiksmingiausias būdas nugalėti mieguistumą ir nuovargį – gerai išsimiegoti. Svarbu nepamiršti, kad kiekviena kelionė yra didžiulė atsakomybė ne tik už save, bet ir kitus, tad ir reikėtų elgtis kuo atsakingiau“, – pataria ERGO atstovas.

Jolanta Karpuškienė, ERGO komunikacijos projektų vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite