Meteorologai: Lietuvoje iškritęs gausus sniegas nėra rekordinis

Šių metų sausio mėnuo į Lietuvą atnešė išties žiemiškus orus. Sausio viduryje turėjome stipraus šaltuko, o dabar, atrodytų, seniai regėtus sniego kalnus. Lietuvos hidrometeorologijos stoties specialistai apžvelgia praeityje fiksuotus sniego dangos rekordus. Lietuvoje yra apie 16–35 cm, didžiausias jis Žemaičių aukštumoje ir šalies rytuose (25–35 cm), mažiausias − pietvakarinėje šalies dalyje, pajūryje ir pavėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose (16–20 cm).
Verta paminėti, jog dėl supustymų, kuriuos suformuoja vėjas bei aplinkos faktoriai (reljefas, medžiai, pastatai), sulaikantys pustomą sniegą, sniego dangos storis nebūna tolygus. Pusnyse sniego dangos storis būna gerokai didesnis nei aplinkinėse atvirose teritorijose ar išmatuotas meteorologijos stotyse. Todėl sniego dangos storiu reikėtų laikyti ne pusnyse išmatuotą sniegą, o tą, kuris susidaro iškritus atviroje teritorijoje.
Storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 m. Laukuvoje. Kiek plačiau apžvelgsime, kokia storiausia sniego danga buvo išmatuota 18 meteorologijos stočių nuo 1961 m. iki pat dabar. Žemėlapyje pateiktas didžiausias registruotas sniego dangos storis ir data, kai jis buvo registruotas.
Storiausia sniego danga nuo 1961 m. iki dabar Lietuvoje buvo registruota Nidoje, 1980 m. kovo 14 d. buvo išmatuota 82 cm storio sniego danga.
Anot meteorologų, per pastaruosius dešimtmečius išskiria 2010/2011 m. žiemą, kai maksimalus sniego dangos storis buvo kur kas didesnis nei šią, 2020/2021 metų, žiemą.
2011 m sausį beveik visose meteorologijos stotyse storiausia išmatuota sniego danga viršijo 40 cm, o Telšiuose ji buvo net 68 cm storio. Gausiu sniegu ir stora sniego danga pasižymėjo ir 1995/1996 m. žiema. Tuomet Laukuvoje išmatuotas sniego dangos storis siekė net 72 cm.
Dabar susikaupęs sniego dangos storis nėra rekordiškas nei vienoje meteorologijos stotyje. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šiuo metu Vakarų Lietuvoje sniego dangos storis labai nedidelis arba sniego beveik nėra. Palyginimui su rekordais, buvusiais nuo 1961 m., pateikia 2021-01-29 d. ryte išmatuotą sniego dangos storį Lietuvoje.
Maksimalus sniego dangos storis ne visuomet atspindi paties sniego ar snygio ekstremalumą. Jeigu sninga palengva ir sniego dangos storis, nors ir didelis, bet auga iš lėto, šiek tiek padidėjusios sniego pusnys nestebina. Tačiau jei per vieną ar kelias dienas iškrinta ypač daug sniego, tai gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir pridaryti žalos.
Didžiausias sniego dangos storio prieaugis per 1 dieną priklauso Kaunui (42 cm 2009-01-04) ir Nidai (39 cm 2008-11-25). Įdomu tai, kad šie du rekordai fiksuoti to paties šaltojo sezono metu.
Dotnuvoje, Telšiuose ir Lazdijuose yra fiksuotas didžiausias apie 32 cm padidėjimas, o mažiausias – Dūkšte, Raseiniuose, Utenoje, Ukmergėje ir Šiauliuose (iki 19 cm).
Sniego dangos pokytis per 2 dienas didžiausias buvo taip pat Kaune (44 cm 2009-01-04) ir Nidoje (42 cm per 2 d. 1988-01-31 ir 2001-12-22). Šilutėje, Telšiuose ir Varėnoje – per 30 cm., o Šiauliuose – vos 19 cm.
Per tris dienas sniego danga daugiausiai paaugusi Nidoje, net pusmetriu (2001-12-23), ir Kaune 44 cm (2009-01-04), Kybartuose, Laukuvoje, Šilutėje ir Telšiuose, ir Varėnoje apie 32 cm, o mažiausiai – Utenoje (21 cm).
Sausį rekordo nebuvo
Šiais metais sausio antroje pusėje susidariusi sniego danga, nors ir neatrodytų, tačiau nebuvo rekordinė. Vertinant maksimalų sniego dangos pokytį per 1, 2 ir 3 dienas tik Ukmergėje ir Vilniuje nustatyti šių meteorologijos stočių rekordai.
Šiose stotyse per 2 dienas (48 val.) sniego dangos prieaugis siekia 23 ir 24 cm atitinkamai, kai sausio 25 d. ryte Ukmergėje fiksuotas 2 cm, o Vilniuje 7 cm sniego storis, o jau sausio 27-osios ryte – atitinkamai 25 ir 31 cm. Prieš tai rekordas Ukmergė fiksuotas 1961 (21 cm per 2 dienas), o Vilniuje 1980, 1999 ir 2009 m. (23 cm per 2 dienas). Taip pat šiais metais pakartoti atskirų stočių rekordai: Vilniuje (per 3 dienas sniego storis paaugo 26 cm, prieš tai paskutinį kartą buvo 1999 m.) ir Raseiniuose (15 cm per 1 d., prieš tai buvo 2009 m.).
Didelę žalą žiemą padaro šlapio sniego apdraba − sniego sluoksnis ant įvairių paviršių, medžių, stogų. Storo sniego sluoksnio neatlaiko stogai, medžiai. Jie virsdami  nutraukia elektros tiekimo oro linijas, užgriuvę ant kelių medžiai blokuoja eismą ir kt. Nors šiais metais sniego storis nebuvo rekordinis, tačiau dėl šlapio sniego apdrabos buvo padaryta daug žalos. Šiemet nuo sniego apdrabos kentėjo pietiniai ir rytiniai rajonai, o 2007 metais 2 kartus, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, „kentėjo“ Žemaitija.
LHMT TPS vedėjas Donatas Valiukas, vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė ir vyr. specialistė Z. Kitrienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Turtui ir pajamoms deklaruoti – du mėnesiai

Apie 161 tūkst. Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių gyventojų, pernai laiku pateikusių pajamų deklaracijas,  susigrąžino per 33, 4 mln. eurų GPM permokų. 10,7 tūkst. šilutiškių iš viso susigrąžino beveik 2 mln. eurų. 2021 m. kovo 3 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, jog Mokesčių inspekcija į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) perkėlė duomenis iš trečiųjų asmenų ir daugiau nei 2,3 mln. gyventojų jau gali teikti tikslias ir kokybiškas pajamų deklaracijas, iš kurių 1,74 mln. tai

Ūkininkai gali teikti dokumentus lengvatoms 

ESO ūkininkams primena apie galimybę 2021 metais pasinaudoti taikomomis lengvatomis: ūkininkai gali naudotis jiems Elektros energetikos įstatyme numatyta lengvata galios dedamajai ar buitiniams klientams numatytais elektros tarifais. Pateikę dokumentus, ūkininkai gali rinktis mokėti už galios dedamąją tik tris mėnesius ir už elektrą atsiskaityti pagal buitiniams klientams taikomas elektros kainas.  jei Jūsų žemės valdos ekonominis dydis (EDV) yra daugiau nei 0 ir lygus arba mažesnis nei 14, ir visų gautų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis procentais sudaro daugiau kaip 50

Ką reikia žinoti perkant papuošalus internetu?

Nekyla jokių abejonių, kad papuošalai – viena svarbiausių mūsų įvaizdžio detalių. Juos naudodami, ne tik išgryninsime kuriamą įvaizdį, bet ir atskleisime savo asmenybę. Tad nieko keista, kad įvairūs papuošalai yra viena dažniausiai įsigyjamų prekių. Siūlomą puikų būdą tiems kurie svajoja greitą bei patogiai įsigyti papuošalų – pirkite el. interneto parduotuvėje https://minimaltouch.lt/ . Kad išsirinktumėte labiausiai tinkamus ir visus lūkesčius pateisinančius papuošalus, atkreipkite dėmesį ir į šiuos patarimus. Svarbu dydis Internetinės parduotuvės parduodamus papuošalus pateikia aukštos kokybės nuotraukose ir būtent jos

A. Merkel pasveikino M. Gorbačiovą 90-mečio proga

Berlynas, kovo 2 d. (dpa-ELTA). Buvęs Kremliaus šeimininkas Michailas Gorbačiovas savo 90-ojo jubiliejaus proga antradienį sulaukė sveikinimų iš viso pasaulio. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne tik pasveikino jį su gimtadieniu, bet ir padėkojo jam už jo politinius pasiekimus. „Pasinaudosiu jūsų diena, kad dar kartą padėkočiau jums už asmeninį indėlį taikiai užbaigiant Šaltąjį karą bei suvienijant Vokietiją“, – sakoma A. Merkel sveikinime M. Gorbačiovui. „Vokietija nepamirš svarbaus jūsų indėlio į taikų suvienijimą, kaip ir nuolatinių jūsų asmeninių pastangų siekti draugiškų santykių

Taip pat skaitykite