Meteorologai: Lietuvoje iškritęs gausus sniegas nėra rekordinis

Šių metų sausio mėnuo į Lietuvą atnešė išties žiemiškus orus. Sausio viduryje turėjome stipraus šaltuko, o dabar, atrodytų, seniai regėtus sniego kalnus. Lietuvos hidrometeorologijos stoties specialistai apžvelgia praeityje fiksuotus sniego dangos rekordus. Lietuvoje yra apie 16–35 cm, didžiausias jis Žemaičių aukštumoje ir šalies rytuose (25–35 cm), mažiausias − pietvakarinėje šalies dalyje, pajūryje ir pavėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose (16–20 cm).
Verta paminėti, jog dėl supustymų, kuriuos suformuoja vėjas bei aplinkos faktoriai (reljefas, medžiai, pastatai), sulaikantys pustomą sniegą, sniego dangos storis nebūna tolygus. Pusnyse sniego dangos storis būna gerokai didesnis nei aplinkinėse atvirose teritorijose ar išmatuotas meteorologijos stotyse. Todėl sniego dangos storiu reikėtų laikyti ne pusnyse išmatuotą sniegą, o tą, kuris susidaro iškritus atviroje teritorijoje.
Storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 m. Laukuvoje. Kiek plačiau apžvelgsime, kokia storiausia sniego danga buvo išmatuota 18 meteorologijos stočių nuo 1961 m. iki pat dabar. Žemėlapyje pateiktas didžiausias registruotas sniego dangos storis ir data, kai jis buvo registruotas.
Storiausia sniego danga nuo 1961 m. iki dabar Lietuvoje buvo registruota Nidoje, 1980 m. kovo 14 d. buvo išmatuota 82 cm storio sniego danga.
Anot meteorologų, per pastaruosius dešimtmečius išskiria 2010/2011 m. žiemą, kai maksimalus sniego dangos storis buvo kur kas didesnis nei šią, 2020/2021 metų, žiemą.
2011 m sausį beveik visose meteorologijos stotyse storiausia išmatuota sniego danga viršijo 40 cm, o Telšiuose ji buvo net 68 cm storio. Gausiu sniegu ir stora sniego danga pasižymėjo ir 1995/1996 m. žiema. Tuomet Laukuvoje išmatuotas sniego dangos storis siekė net 72 cm.
Dabar susikaupęs sniego dangos storis nėra rekordiškas nei vienoje meteorologijos stotyje. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šiuo metu Vakarų Lietuvoje sniego dangos storis labai nedidelis arba sniego beveik nėra. Palyginimui su rekordais, buvusiais nuo 1961 m., pateikia 2021-01-29 d. ryte išmatuotą sniego dangos storį Lietuvoje.
Maksimalus sniego dangos storis ne visuomet atspindi paties sniego ar snygio ekstremalumą. Jeigu sninga palengva ir sniego dangos storis, nors ir didelis, bet auga iš lėto, šiek tiek padidėjusios sniego pusnys nestebina. Tačiau jei per vieną ar kelias dienas iškrinta ypač daug sniego, tai gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir pridaryti žalos.
Didžiausias sniego dangos storio prieaugis per 1 dieną priklauso Kaunui (42 cm 2009-01-04) ir Nidai (39 cm 2008-11-25). Įdomu tai, kad šie du rekordai fiksuoti to paties šaltojo sezono metu.
Dotnuvoje, Telšiuose ir Lazdijuose yra fiksuotas didžiausias apie 32 cm padidėjimas, o mažiausias – Dūkšte, Raseiniuose, Utenoje, Ukmergėje ir Šiauliuose (iki 19 cm).
Sniego dangos pokytis per 2 dienas didžiausias buvo taip pat Kaune (44 cm 2009-01-04) ir Nidoje (42 cm per 2 d. 1988-01-31 ir 2001-12-22). Šilutėje, Telšiuose ir Varėnoje – per 30 cm., o Šiauliuose – vos 19 cm.
Per tris dienas sniego danga daugiausiai paaugusi Nidoje, net pusmetriu (2001-12-23), ir Kaune 44 cm (2009-01-04), Kybartuose, Laukuvoje, Šilutėje ir Telšiuose, ir Varėnoje apie 32 cm, o mažiausiai – Utenoje (21 cm).
Sausį rekordo nebuvo
Šiais metais sausio antroje pusėje susidariusi sniego danga, nors ir neatrodytų, tačiau nebuvo rekordinė. Vertinant maksimalų sniego dangos pokytį per 1, 2 ir 3 dienas tik Ukmergėje ir Vilniuje nustatyti šių meteorologijos stočių rekordai.
Šiose stotyse per 2 dienas (48 val.) sniego dangos prieaugis siekia 23 ir 24 cm atitinkamai, kai sausio 25 d. ryte Ukmergėje fiksuotas 2 cm, o Vilniuje 7 cm sniego storis, o jau sausio 27-osios ryte – atitinkamai 25 ir 31 cm. Prieš tai rekordas Ukmergė fiksuotas 1961 (21 cm per 2 dienas), o Vilniuje 1980, 1999 ir 2009 m. (23 cm per 2 dienas). Taip pat šiais metais pakartoti atskirų stočių rekordai: Vilniuje (per 3 dienas sniego storis paaugo 26 cm, prieš tai paskutinį kartą buvo 1999 m.) ir Raseiniuose (15 cm per 1 d., prieš tai buvo 2009 m.).
Didelę žalą žiemą padaro šlapio sniego apdraba − sniego sluoksnis ant įvairių paviršių, medžių, stogų. Storo sniego sluoksnio neatlaiko stogai, medžiai. Jie virsdami  nutraukia elektros tiekimo oro linijas, užgriuvę ant kelių medžiai blokuoja eismą ir kt. Nors šiais metais sniego storis nebuvo rekordinis, tačiau dėl šlapio sniego apdrabos buvo padaryta daug žalos. Šiemet nuo sniego apdrabos kentėjo pietiniai ir rytiniai rajonai, o 2007 metais 2 kartus, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, „kentėjo“ Žemaitija.
LHMT TPS vedėjas Donatas Valiukas, vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė ir vyr. specialistė Z. Kitrienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Itin slaptas detektyvas Šilutės rajono savivaldybėje

2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko… Lyg ir buvo susirinkusi ši komisija. Kadangi jos pirmininkė Diana Andrijauskienė nuo rugsėjo 17 d. turi nedarbingumo pažymą, komisijai vadovaus Birutė Ačienė, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ teisininkė. Tą pasakė Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja Judita Subačienė, kadangi D. Andrijauskienė serga, komisijai vadovaus B. Ačienė, su žiniasklaida irgi bendraus B. Ačienė. Kontrolės ir audito tarnybos vyr. specialistė Rasa

Rytoj, rugsėjo 22 d., – Tarptautinė diena be automobilio

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Europos judumo savaitę užbaigia Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinama prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo – bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio“ buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. O 2000 m. ji jau vyko 760-yje Europos miestų. 2001

Geliniai priauginimai privers jus visam laikui atsisakyti akrilo

Tik nedaugelis dalykų man teikia didesnį pasitenkinimą ir atpalaiduoja labiau nei kelionė į nagų saloną, kad galėčiau pasidaryti naujus akrilinius nagus. Tai smulkmenos, kurių laukiu su nekantrumu, ir kurios daro jį tokį mielą. Nuo nagų lako spalvos pasirinkimo iki nagų apdirbimo įrankių išlyginančio nagų nelygumus, burzgimo garso ir, žinoma, išėjimo su šviežiai dengtais nagais, kuriais galėsiu baksnoti, baksnoti, baksnoti į kiekvieną paviršių, pro kurį praeisiu. Paskui ateina ne tokia džiuginanti dalis, pavyzdžiui, nagas lūžta per pusę arba visiškai nulūžta; skausmingas

Rytoj į pamokas sugrįžta Usėnų mokyklos mokiniai

Dėl COVID-19 užkrato plitimo kurį laiką buvo uždaryta Usėnų pagrindinė mokykla. Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė informavo, kad ši mokykla atnaujina darbą, mokiniai rytoj sugrįžta į klases. „Blogai, nes daugelyje mokyklų izoliavosi ir mokinių, ir darbuotojų. Praėjusią savaitę rajono švietimo įstaigose nustatyti 53 nauji susirgimo atvejai. Nerimą kelia Šilutės Žibų pradinė mokykla, kur izoliavosi šeši klasių komplektai“, – situaciją švietimo įstaigose apibūdino vedėja. Yra ir gera žinia. Šiais mokslo metais į mokyklas atėjo 15 mokinių

Taip pat skaitykite