Meteorologai: Lietuvoje iškritęs gausus sniegas nėra rekordinis

Šių metų sausio mėnuo į Lietuvą atnešė išties žiemiškus orus. Sausio viduryje turėjome stipraus šaltuko, o dabar, atrodytų, seniai regėtus sniego kalnus. Lietuvos hidrometeorologijos stoties specialistai apžvelgia praeityje fiksuotus sniego dangos rekordus. Lietuvoje yra apie 16–35 cm, didžiausias jis Žemaičių aukštumoje ir šalies rytuose (25–35 cm), mažiausias − pietvakarinėje šalies dalyje, pajūryje ir pavėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose (16–20 cm).
Verta paminėti, jog dėl supustymų, kuriuos suformuoja vėjas bei aplinkos faktoriai (reljefas, medžiai, pastatai), sulaikantys pustomą sniegą, sniego dangos storis nebūna tolygus. Pusnyse sniego dangos storis būna gerokai didesnis nei aplinkinėse atvirose teritorijose ar išmatuotas meteorologijos stotyse. Todėl sniego dangos storiu reikėtų laikyti ne pusnyse išmatuotą sniegą, o tą, kuris susidaro iškritus atviroje teritorijoje.
Storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 m. Laukuvoje. Kiek plačiau apžvelgsime, kokia storiausia sniego danga buvo išmatuota 18 meteorologijos stočių nuo 1961 m. iki pat dabar. Žemėlapyje pateiktas didžiausias registruotas sniego dangos storis ir data, kai jis buvo registruotas.
Storiausia sniego danga nuo 1961 m. iki dabar Lietuvoje buvo registruota Nidoje, 1980 m. kovo 14 d. buvo išmatuota 82 cm storio sniego danga.
Anot meteorologų, per pastaruosius dešimtmečius išskiria 2010/2011 m. žiemą, kai maksimalus sniego dangos storis buvo kur kas didesnis nei šią, 2020/2021 metų, žiemą.
2011 m sausį beveik visose meteorologijos stotyse storiausia išmatuota sniego danga viršijo 40 cm, o Telšiuose ji buvo net 68 cm storio. Gausiu sniegu ir stora sniego danga pasižymėjo ir 1995/1996 m. žiema. Tuomet Laukuvoje išmatuotas sniego dangos storis siekė net 72 cm.
Dabar susikaupęs sniego dangos storis nėra rekordiškas nei vienoje meteorologijos stotyje. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šiuo metu Vakarų Lietuvoje sniego dangos storis labai nedidelis arba sniego beveik nėra. Palyginimui su rekordais, buvusiais nuo 1961 m., pateikia 2021-01-29 d. ryte išmatuotą sniego dangos storį Lietuvoje.
Maksimalus sniego dangos storis ne visuomet atspindi paties sniego ar snygio ekstremalumą. Jeigu sninga palengva ir sniego dangos storis, nors ir didelis, bet auga iš lėto, šiek tiek padidėjusios sniego pusnys nestebina. Tačiau jei per vieną ar kelias dienas iškrinta ypač daug sniego, tai gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir pridaryti žalos.
Didžiausias sniego dangos storio prieaugis per 1 dieną priklauso Kaunui (42 cm 2009-01-04) ir Nidai (39 cm 2008-11-25). Įdomu tai, kad šie du rekordai fiksuoti to paties šaltojo sezono metu.
Dotnuvoje, Telšiuose ir Lazdijuose yra fiksuotas didžiausias apie 32 cm padidėjimas, o mažiausias – Dūkšte, Raseiniuose, Utenoje, Ukmergėje ir Šiauliuose (iki 19 cm).
Sniego dangos pokytis per 2 dienas didžiausias buvo taip pat Kaune (44 cm 2009-01-04) ir Nidoje (42 cm per 2 d. 1988-01-31 ir 2001-12-22). Šilutėje, Telšiuose ir Varėnoje – per 30 cm., o Šiauliuose – vos 19 cm.
Per tris dienas sniego danga daugiausiai paaugusi Nidoje, net pusmetriu (2001-12-23), ir Kaune 44 cm (2009-01-04), Kybartuose, Laukuvoje, Šilutėje ir Telšiuose, ir Varėnoje apie 32 cm, o mažiausiai – Utenoje (21 cm).
Sausį rekordo nebuvo
Šiais metais sausio antroje pusėje susidariusi sniego danga, nors ir neatrodytų, tačiau nebuvo rekordinė. Vertinant maksimalų sniego dangos pokytį per 1, 2 ir 3 dienas tik Ukmergėje ir Vilniuje nustatyti šių meteorologijos stočių rekordai.
Šiose stotyse per 2 dienas (48 val.) sniego dangos prieaugis siekia 23 ir 24 cm atitinkamai, kai sausio 25 d. ryte Ukmergėje fiksuotas 2 cm, o Vilniuje 7 cm sniego storis, o jau sausio 27-osios ryte – atitinkamai 25 ir 31 cm. Prieš tai rekordas Ukmergė fiksuotas 1961 (21 cm per 2 dienas), o Vilniuje 1980, 1999 ir 2009 m. (23 cm per 2 dienas). Taip pat šiais metais pakartoti atskirų stočių rekordai: Vilniuje (per 3 dienas sniego storis paaugo 26 cm, prieš tai paskutinį kartą buvo 1999 m.) ir Raseiniuose (15 cm per 1 d., prieš tai buvo 2009 m.).
Didelę žalą žiemą padaro šlapio sniego apdraba − sniego sluoksnis ant įvairių paviršių, medžių, stogų. Storo sniego sluoksnio neatlaiko stogai, medžiai. Jie virsdami  nutraukia elektros tiekimo oro linijas, užgriuvę ant kelių medžiai blokuoja eismą ir kt. Nors šiais metais sniego storis nebuvo rekordinis, tačiau dėl šlapio sniego apdrabos buvo padaryta daug žalos. Šiemet nuo sniego apdrabos kentėjo pietiniai ir rytiniai rajonai, o 2007 metais 2 kartus, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, „kentėjo“ Žemaitija.
LHMT TPS vedėjas Donatas Valiukas, vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė ir vyr. specialistė Z. Kitrienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite