Metai be nemokamų labai plonų plastikinių maišelių: pirkėjų įpročiai pakito iš esmės

Praėjus metams po draudimo dalinti nemokamai labai plonus plastikinius maišelius įsigaliojimo, Lietuvos gyventojai sunaudoja šių maišelių gerokai mažiau. Didžiųjų prekybos tinklų skaičiavimais, jų naudojimas sumažėjo nuo 30 iki 70 proc., o pirkėjai vis dažniau renkasi aplinką tausojančias alternatyvas.

„Džiaugiamės, kad vartotojai per metus tapo sąmoningesni ir smarkiai pakeitė apsipirkimo įpročius. Ir tikimės, kad šių maišelių naudojimas toliau mažės. Tos dešimtys tonų į aplinką neišmesto plastiko prisidės prie ekologiškesnės ir tvaresnės Lietuvos kūrimo”, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Sumažėjo perpus

„Maximos“ prekybos tinklo atstovų teigimu, labai plonų plastikinių maišelių naudojimas tinklo parduotuvėse sumažėjo 52 proc. Nuo praėjusių metų liepos 1-osios, kuomet įsigaliojo draudimas nemokamai dalinti tokius maišelius, iki š. m. birželio pabaigos pirkėjai įsigijo 40 mln. maišelių. Dalis maišelių, į kuriuos pakuojama šviežia mėsa ar žuvis, išdalinta nemokamai, o 43 proc. šių maišelių parduoti po 1 centą.

„Rimi“ prekybos tinkle vienkartinių maišelių naudojimas per metus sumažėjo 70 proc., „Norfoje“ – apie 30 proc. Šiame prekybos centre buvo parduota apie 14,7 mln. labai plonų maišelių. IKI tinklo atstovai tvirtina, kad per metus maišelių sunaudota 2,2 karto mažiau: per šį laikotarpį pirkėjams parduota apie 22 mln. labai plonų maišelių. „Lidl“ prekybos centruose maišelių panaudota 40 proc. mažiau, tokias pakuotes renkasi vos kas ketvirtas pirkėjas.

Prekybos tinklų atstovai pastebi, kad pastaruosius metus vartotojai rinkdavosi draugiškesnius aplinkai sprendimus: atsinešdavo iš namų savo maišelius, vaisius ar daržoves apskritai nedėdavo į maišelius, parduotuvėse įsigydavo daugkartines pakuotes. Lietuvoje draudimas nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose buvo priimtas 2022 m. lapkritį, jis įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d.

Eurostato duomenimis, Lietuva iki šiol išsiskyrė kaip daugiausia maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis – 271. Tam didžiausios įtakos turėjo Lietuvoje ypač paplitęs labai lengvų (iki 15 mikronų) maišelių naudojimas. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2022 m. gyventojai sunaudojo virš 590 mln. vienetų maišelių.

Plastikas užteršia ilgam

Patekę į gamtą plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Laikui bėgant plastikiniai maišeliai suyra į mažas, netirpias plastiko daleles – mikroplastiką, kurios patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma.

Laukiniai ir jūros gyvūnai dažnai plastikinius maišelius painioja su maistu, taip plastikas patenka į jų virškinamąjį traktą ir vėliau pakenkia jų organams, todėl pririję plastikinių maišelių ar mikroplastiko dalelių gyvūnai gali žūti.

Aplinkos ministerija primena, kad maišelių apmokestinimas neišsprendžia visų taršos aplinkai klausimų. Lengvieji ir labai lengvi plastikiniai maišeliai turi būti rūšiuojami, metami į plastiko konteinerius, kad juos būtų galima perdirbti arba kitaip panaudoti.

Pagal Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atnaujinta prie Šilutės ligoninės stovinti skulptūra „Pūga“

Šilutės rajono savivaldybė savo naujienose skelbia, kad Savivaldybės  lėšomis atnaujinta istorinė skulptūra „Pūga“, stovinti prie Šilutės ligoninės.  Priminsime ne kartą „Pamaryje“ aprašytą istoriją: šis paminklas skirtas Natkiškių kaimo (dabar Pagėgių sav.) medicinos felčerei Zosei Petraitienei, kuri, vykdama pas gimdyvę, 1982 m. sausio 6 d. žuvo siautėjant stipriai pūgai. Po penkerių metų priešais Šilutės ligoninę buvo atidengta skulptūra „Pūga“ (skulptorius Antanas Šnaras, architektas Petras Lapė). 1994 metais Natkiškiuose, kurių apylinkėse ir įvyko nelaimė, Z. Petraitienės vardu pavadinta mokykla. Z. Petraitienė jaunystėje

Laukuose nuiminėjate derlių. Neparsineškite į ūkį afrikinio kiaulių maro

Prasidėjus grūdų derliaus nuėmimo darbams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina ūkininkus laikytis biosaugos ir iš laukų neparsinešti į savo ūkį afrikinio kiaulių maro (AKM). VMVT specialistai įspėja, kad tuose pačiuose laukuose gali būti vaikščioję AKM užsikrėtę šernai. Jie galėjo užkrėsti nuimamą derlių, šiaudus, žolę ir pan.  Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, privaloma visas į ūkį grįžtančias transporto priemones dezinfekuoti. Kokiais grūdais šerti kiaules? Specialistai primena, kad šerti kiaules šių metų derliaus grūdais galima tik juos išlaikius 60 dienų. 

Brangs komunalinės atliekos

Šilutės rajono savivaldybės taryba posėdyje planuoja svarstyti didesnius įkainius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Siūloma pakeisti Šilutės r. savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų nuostatų 1 priedą. Su UAB „Ecorevice“ 2024 m. sausio 8 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri įsigaliojo 2024 m. balandžio 15 d. Pagal sutarties sąlygas pasikeitė atliekamų paslaugų kaina. Padidėjo metinė pastoviosios

Gėlių puokštės iš Ramunių gatvės  

Kur šiandien žmonės dažniausiai susipažįsta? Teisingai – internete. Pamačiusi, kokias gražias gėlių puokštes kuria usėniškė Vaida Breiterienė, nusprendžiau susipažinti. Tai buvo dar pavasarį. Akis patraukė puokštė su senoviniais kaimiškais baltais narcizais ir panorau jų pasimerkti. Ilgai netruko ir gėlės jau puikavosi vazoje mūsų namuose, skleisdamos nuostabų aromatą.Tuo labiau džiaugiausi, kad pavyko pamaloninti į renginį bibliotekoje atvykusias viešnias iš Kauno. Žiedai pievose ir prie namų Dienas leisti tarp savo auginamų, laukuose ir pievose skinamų gėlių Vaida pradėjo išėjusi iš darbo. Prie

Taip pat skaitykite