Mes prisimenam! Tarptautinė žydų Holokausto atminimo diena Šilutės rajone

Sausio 27-toji – svarbi diena žmonijai: tądien 1945 metais buvo išvaduoti vienos
siaubingiausių žydų tautos genocido vietų Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Pagerbiant aukas, nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.

Kad ir kaip nebūtų liūdna ir graudu, Šilutės rajone yra kelios žydų Holokausto aukų vietos. Jas pirmadienį pagerbė moksleiviai, vietos bendruomenių žmonės. Minint šią dieną Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje atidaryta Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“. Autorė šiuo projektu nagrinėja tragiško likimo sulaukusią Lietuvos žydų istoriją. Fotografė nuo 2016 metų keliauja po Lietuvos miestelius ir fiksuoja išlikusias medines sinagogas bei augmeniją ant pastatų ir aplink juos.

Švėkšnoje pirmadienį atidaryta paroda tik maža pro fotoaparato objektyvą perteiktos istorijos dalelė – paieškų ir fiksavimo procesas tęsiasi. Vėliau Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos informaciniame centre buvo pristatytas naujas trumpametražis režisieriaus Nerijaus Broko filmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas“ (2019 m.). Filme pasakojama apie miestelį, kuomet jame gausiai gyveno žydų bendruomenė, rodomas iki šių dienų miestelyje išlikęs jos paveldas. Pagrindiniai filmo pasakotojai – Holokaustą išgyvenęs švėkšniškis Naftalis Zivas ir išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės
sūnus kompozitorius Benhardas Calzonas.

Dienos minėjimas buvo užbaigtas Holokausto aukų palaidojimo vietoje prie Inkaklių. Švėkšnos gimnazistai palaidojimo vietoje iš atsivežtų akmenukų sudėliojo Dovydo žvaigždę, uždegė žvakutes, prieš tai iš jų sudėlioję simbolinę menorą. Žemaičių Naumiestyje būrys Žemaičių Naumiesčio gimnazistų, vietos gyventojų greta miestelio
esančioje Šiaudvyčių dauboje pagerbė Antrojo pasaulinio karo pradžioje čia hitlerininkų nužudytų ir palaidotų buvusių šio miestelio gyventojų žydų atminimą.

Minėjimas Vainute

Žemaičių Naumiesčio muziejaus muziejininkas Saulius Sodonis trumpai papasakojo apie miestelyje gyvenusių žydų gyvenimą, darbus bei tai, kaip karo pradžioje jie buvo pažeminti, kankinti, o vėliau čia ir nužudyti. Ir tai atliko ne tik vokiečių nacių kariai, bet ir su okupantais kolaboravę kai kurie vietos gyventojai. Muziejininkas taip pat priminė, kad karo metu buvo žmonių narsuolių, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, taip pat ir gelbėjo žydus.

Pagerbę Šiaudvyčių dauboje nužudytų ir palaidotų žydų atminimą Tylos minute, susirinkusieji uždegė atminimo žvakeles ir pagal žydų tradiciją padėjo po akmenuką ant šią šiurpią vietą primenančio paminklo žuvusiems.

Minėjimas Švėkšnoje

Vainuto seniūnijos Dargiškės žydų genocido aukų kapinėse pirmadienį rinkosi Vainuto gimnazijos moksleiviai, seniūnijos ir Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojai. Po Tylos minute pagerbtų genocido aukų, čia uždegtos žvakelės, padėti atminimo akmenėliai. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė Nijolė Stanelienė trumpai priminė skaudžiausius pasaulio istorijoje įvykius, kuomet buvo žudomi greta kažkada gyvenę kaimynai žydai.

Užrašai „MES PRISIMENAM“ jų rankose bylojo, kad įvykiai nebus pamiršti ir tai neturi pasikartoti nei vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus informacija

Hits: 212

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite