Mes prisimenam! Tarptautinė žydų Holokausto atminimo diena Šilutės rajone

Sausio 27-toji – svarbi diena žmonijai: tądien 1945 metais buvo išvaduoti vienos
siaubingiausių žydų tautos genocido vietų Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Pagerbiant aukas, nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.

Kad ir kaip nebūtų liūdna ir graudu, Šilutės rajone yra kelios žydų Holokausto aukų vietos. Jas pirmadienį pagerbė moksleiviai, vietos bendruomenių žmonės. Minint šią dieną Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje atidaryta Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“. Autorė šiuo projektu nagrinėja tragiško likimo sulaukusią Lietuvos žydų istoriją. Fotografė nuo 2016 metų keliauja po Lietuvos miestelius ir fiksuoja išlikusias medines sinagogas bei augmeniją ant pastatų ir aplink juos.

Švėkšnoje pirmadienį atidaryta paroda tik maža pro fotoaparato objektyvą perteiktos istorijos dalelė – paieškų ir fiksavimo procesas tęsiasi. Vėliau Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos informaciniame centre buvo pristatytas naujas trumpametražis režisieriaus Nerijaus Broko filmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas“ (2019 m.). Filme pasakojama apie miestelį, kuomet jame gausiai gyveno žydų bendruomenė, rodomas iki šių dienų miestelyje išlikęs jos paveldas. Pagrindiniai filmo pasakotojai – Holokaustą išgyvenęs švėkšniškis Naftalis Zivas ir išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės
sūnus kompozitorius Benhardas Calzonas.

Dienos minėjimas buvo užbaigtas Holokausto aukų palaidojimo vietoje prie Inkaklių. Švėkšnos gimnazistai palaidojimo vietoje iš atsivežtų akmenukų sudėliojo Dovydo žvaigždę, uždegė žvakutes, prieš tai iš jų sudėlioję simbolinę menorą. Žemaičių Naumiestyje būrys Žemaičių Naumiesčio gimnazistų, vietos gyventojų greta miestelio
esančioje Šiaudvyčių dauboje pagerbė Antrojo pasaulinio karo pradžioje čia hitlerininkų nužudytų ir palaidotų buvusių šio miestelio gyventojų žydų atminimą.

Minėjimas Vainute

Žemaičių Naumiesčio muziejaus muziejininkas Saulius Sodonis trumpai papasakojo apie miestelyje gyvenusių žydų gyvenimą, darbus bei tai, kaip karo pradžioje jie buvo pažeminti, kankinti, o vėliau čia ir nužudyti. Ir tai atliko ne tik vokiečių nacių kariai, bet ir su okupantais kolaboravę kai kurie vietos gyventojai. Muziejininkas taip pat priminė, kad karo metu buvo žmonių narsuolių, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, taip pat ir gelbėjo žydus.

Pagerbę Šiaudvyčių dauboje nužudytų ir palaidotų žydų atminimą Tylos minute, susirinkusieji uždegė atminimo žvakeles ir pagal žydų tradiciją padėjo po akmenuką ant šią šiurpią vietą primenančio paminklo žuvusiems.

Minėjimas Švėkšnoje

Vainuto seniūnijos Dargiškės žydų genocido aukų kapinėse pirmadienį rinkosi Vainuto gimnazijos moksleiviai, seniūnijos ir Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojai. Po Tylos minute pagerbtų genocido aukų, čia uždegtos žvakelės, padėti atminimo akmenėliai. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė Nijolė Stanelienė trumpai priminė skaudžiausius pasaulio istorijoje įvykius, kuomet buvo žudomi greta kažkada gyvenę kaimynai žydai.

Užrašai „MES PRISIMENAM“ jų rankose bylojo, kad įvykiai nebus pamiršti ir tai neturi pasikartoti nei vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Taip pat skaitykite