Mes kaip paukščiai sugrįžome po 30 metų…

Birželio 16-ąją, mėgaudamiesi vasariškai karštos saulės glamonėmis, iš Airijos, Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės, Šilutės ir iš kitų Lietuvos kampelių į klasės susitikimą rinkosi 1988-aisiais Vilkyškių vidurinę mokyklą (dabar Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija) baigę abiturientai. 

Bendraklasiai troško pasimatyti, o susitikus po 30-ties nesimatymo metų prisiminti mokykloje prabėgusias dienas, apkabinti į gyvenimo kelią išlydėjusias auklėtojas Almą Mišeikienę ir Mariją BučinskaitęMes kaip paukščiai sugrįžome po 30 metų…Taliatienę.

Susitikimas mokykloje buvo jaudinantis: džiaugėmės matydami bendraklasius, kuriuos po trisdešimties metų ne visus ir beatpažinome, tryško džiaugsmo ašaros, kai stipriai viens kitą apsikabinome…

Muzikos kabinete susitikimo pamoką pradėjo klasės auklėtojos Alma Mišeikienė ir Marija Bučinskaitė–Taliatienė. Tylos minute pagerbėme į Amžinybę iškeliavusius bendraklasius. Kiekvienas į susitikimą atvykęs 1988–ųjų mokinys papasakojo apie savo likimo vingius, vaikus, net anūkus. Gyvenimo paukštė per 30 metų bendramokslius pamėtė tai žemyn, tai aukštyn… Auklėtojos džiaugėsi, kad visi buvusieji auklėtiniai sėkmingai išėjo gyvenimo mokyklą. Baigiantis pamokai, auklėtoja Alma Mišeikienė sėdo prie pianino ir visi kartu sudainavome Kosto Smorigino dainą „Paukščiai“. Ir vėl jaudulys kirbino širdis…

Poros valandų pamoka persikėlė į mokyklos kiemą, kur buvo fotografuojamasi, netilo kalbos ir mokiniškas šurmulys.

Po ilgos prisiminimų popietės mokykloje šventę tęsėme Šyšos kaimo sodyboje (Šilutės r.), įsikūrusioje Nemuno deltos regioniniame parke, ant Atmatos upės kranto. Kiek dar prisiminta mokyklinių nuotykių, kiek dainų sudainuota, kadrilių sušokta, kiek būta juoko – tik Saulė, Mėnulis ir Atmatos vandenys tesuskaičiuos…

Išsiskyrėme su viltimi, kad kitą kartą vėl susitikus mūsų, 1988-ųjų abiturientų, būrys bus dar platesnis – prisidės ir tie, kurie negalėjo šįkart.

Klasiokė Asta Girčytė–Andrulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame