Mes kaip paukščiai sugrįžome po 30 metų…

Birželio 16-ąją, mėgaudamiesi vasariškai karštos saulės glamonėmis, iš Airijos, Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės, Šilutės ir iš kitų Lietuvos kampelių į klasės susitikimą rinkosi 1988-aisiais Vilkyškių vidurinę mokyklą (dabar Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija) baigę abiturientai. 

Bendraklasiai troško pasimatyti, o susitikus po 30-ties nesimatymo metų prisiminti mokykloje prabėgusias dienas, apkabinti į gyvenimo kelią išlydėjusias auklėtojas Almą Mišeikienę ir Mariją BučinskaitęMes kaip paukščiai sugrįžome po 30 metų…Taliatienę.

Susitikimas mokykloje buvo jaudinantis: džiaugėmės matydami bendraklasius, kuriuos po trisdešimties metų ne visus ir beatpažinome, tryško džiaugsmo ašaros, kai stipriai viens kitą apsikabinome…

Muzikos kabinete susitikimo pamoką pradėjo klasės auklėtojos Alma Mišeikienė ir Marija Bučinskaitė–Taliatienė. Tylos minute pagerbėme į Amžinybę iškeliavusius bendraklasius. Kiekvienas į susitikimą atvykęs 1988–ųjų mokinys papasakojo apie savo likimo vingius, vaikus, net anūkus. Gyvenimo paukštė per 30 metų bendramokslius pamėtė tai žemyn, tai aukštyn… Auklėtojos džiaugėsi, kad visi buvusieji auklėtiniai sėkmingai išėjo gyvenimo mokyklą. Baigiantis pamokai, auklėtoja Alma Mišeikienė sėdo prie pianino ir visi kartu sudainavome Kosto Smorigino dainą „Paukščiai“. Ir vėl jaudulys kirbino širdis…

Poros valandų pamoka persikėlė į mokyklos kiemą, kur buvo fotografuojamasi, netilo kalbos ir mokiniškas šurmulys.

Po ilgos prisiminimų popietės mokykloje šventę tęsėme Šyšos kaimo sodyboje (Šilutės r.), įsikūrusioje Nemuno deltos regioniniame parke, ant Atmatos upės kranto. Kiek dar prisiminta mokyklinių nuotykių, kiek dainų sudainuota, kadrilių sušokta, kiek būta juoko – tik Saulė, Mėnulis ir Atmatos vandenys tesuskaičiuos…

Išsiskyrėme su viltimi, kad kitą kartą vėl susitikus mūsų, 1988-ųjų abiturientų, būrys bus dar platesnis – prisidės ir tie, kurie negalėjo šįkart.

Klasiokė Asta Girčytė–Andrulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po