Meno diena Macikų socialinės globos namuose atvėrė šių namų turtų skrynią

Bene paskutinę saulėtą spalio mėnesio dieną į Macikų socialinės globos namus sugužėjo apie 100 svečių. Visą pusdienį skambėjo muzika, dainos, scenoje vaidino šio žanro mėgėjai. Tądien Macikų socialinės globos namuose vyko šventinė Meno diena.

Įspūdingą meninę programą „Dvi sėklos“ parodė Adakavo socialinės globos namų kolektyvas. Su šia programa dalyvavę tarptautiniame specialiųjų poreikių asmenų „Nuostabiųjų teatrų festivalyje“ Lenkijoje iš 36 dalyvių buvo pripažinti geriausiai pasirodžiusiais.

15 metų tradicija
Idėja surengti socialinės globos įstaigų Meno dienos šventę kilo prieš 15 metų. Šį sumanymą įgyvendinti Viliaus Gaigalaičio globos namams (Gargždai) padėjo Klaipėdos regione esančių socialinės globos įstaigų kolektyvai. Per 15 metų nusistovėjo graži tradicija. Meno diena kasmet rengiama vis kituose namuose, kas treji metai atkeliauja į Macikus.
„Be Viliaus Gaigalaičio, Padvario, Adakavo socialinės globos namų kolektyvų, pakvietėme Šilutės rajone esančių Rusnės specialiosios, Saugų vaikų globos namų atstovus, dalyvavome“, – sakė Macikų socialinės globos namų vadovė Jovita Andrijauskienė.
Šeimininkai Meno dienai ruošėsi iš anksto. Šventei organizuoti dar metų pradžioje buvo numatyta lėšų, o laukiant gausaus svečių būrio atskubėjo ir rėmėjų. Atvykusių kolektyvų nariai pavaišinti ne tik arbata ir kava, buvo ir saldumynų, ir sumuštinių.

Įvairių rankdarbių moko socialinė darbuotoja Jolanta Maslauskienė. Jos vadovaujamus užsiėmimus lankantys savo darbus eksponuoja parodose ir pelno padėkų. Padėkomis nukabinta viena svetainės „Prie židinio“ siena. Nuotraukoje Jolanta Maslauskienė ir Macikų socialinės globos namų direktorė Jovita Andrijauskienė.

Šventę transliavo vietinė televizija
Macikų socialinės globos namuose norinčių dalyvauti meninėse programose, vaidinti, šokti, dainuoti netrūksta. Visus juos suburia užimtumo grupės vadovė Vidutė Jovaišienė. Šįkart su entuziastais parengtą programėlę „Žiogas ir skruzdės“ žiūrovai sutiko plojimais. Pasak šventės organizatorių, jaukioje, tačiau nedidelėje salėje sunkiai sutilptų visi norintieji, tad šventę Macikų globos namų gyventojai stebėjo ir patogiai prie televizorių įsitaisę per vietinę televiziją. Salėje patogiau ir erdviau įsikūrė Meno dienos dalyviai, kolektyvai, juos atlydėję įstaigų vadovai, šventės svečiai. Meno dienos dalyvius pasveikino Seimo narys Artūras Skardžius, Šilutės r. savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, administracijos skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis, Tarybos nariai.
Gražių žodžių, poezijos posmų kiekvienam kolektyvui parinko Meno dienos šventės vedėja vyriausioji socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė. Pirmieji šventės akordai – Macikų socialinės globos namų socialinių darbuotojų vokalinio ansamblio skambios dainos. Poezijos posmais kviečiami vienas po kito savo programas rodė Rusnės specialiosios mokyklos, Padvarių socialinės globos namų, Šilutės socialinių paslaugų centro, Adakavo socialinės globos namų, Saugų vaikų globos namų kolektyvai.
Šventę užbaigė gausus Viliaus Gaigalaičio globos namų kolektyvas, parodęs įspūdingą meninę programą.

Iš suvertų saldainių popieriukų „auginti“ skarotą eglę moko floristė.

Dėmesys užimtumui
Macikų socialinės globos namuose veikusi užimtumo grupių dalyvių darbų paroda paakino pasidomėti jos autoriais. Macikų socialinės globos namuose yra 9 socialinės grupės. Norintiems išmokti rankdarbių, įvaldyti amatų paslaptis vyksta užsiėmimai molio, vytelių pynimo, floristikos, darbščiųjų rankų, medžio ar metalo apdirbimo būreliuose. Norinčių lankyti būrelius gausu. Kai kurie lanko net po kelis.
Užimtumo svetainėje „Prie židinio“ ir lankančiųjų, ir jų padarytų darbų pilnos spintos ir lentynos. Rankdarbiais išpuošti gyventojų kambariai, kitos socialinės globos namų erdvės. O kiek darbų padovanota, sunku ir besuskaičiuoti. Rankdarbių moko socialinė darbuotoja Jolanta Maslauskienė. Viena iš darbščiausių lankytojų Sandra jau laukia Kalėdų. Šventės laukdama neria raudonas servetėles. Socialinė darbuotoja J. Maslauskienė tarsteli, kad Sandra mažiau kalba, tačiau stebina kruopščiu ir kantriu darbu.

Iš vytelių pina įvairiausių krepšių.

Būrelių lankytojų rankdarbių dovanojama įvairiomis progomis, jais prekiaujama Kaziuko mugėse, kasmet rugsėjo pirmą savaitgalį Vilniuje vykstančiose socialinių globos įstaigų šventėse-mugėse.
Iš vytelių pinti mokanti Gitana Balčienė sako, kad šis užsiėmimas reikalauja nagingumo, kruopštumo ir kantrybės, o šito ne visiems užtenka. Nagingumu ir kantrybe išsiskiria užsiėmimus lankantis Kęstas. Kiekvieno užsiėmimo metu jis nupina po krepšelį. Krepšių ir krepšelių nupinama įvairių dydžių, formų, paskirties. Vieni tinka daržovėms, kiti – namų interjerui ar sodui papuošti. O štai užsiėmimus lankančios merginos pareiškė norą iš vytelių nupinti dėžę skalbiniams, o viena mama planuoja padaryti dovaną savo sūnui, gyvenančiam vaikų globos namuose.
Floristė Danutė Grikštienė moko, kaip iš įvairių kruopų ar į mažyčius kamuoliukus surutuliotų popieriukų sukurti paveikslą, iš nukritusių klevo lapų surišti gėlę, iš saldainių popieriukų suverti girliandą ir padaryti skarotą kalėdinę eglę…

Donato sukurtame molio laive įsitaisė katinas ir dvi žiurkės.

Iš molio nulipdo net margutį
Prieš keletą metų po restauracijos ir modernizavimo buvusiuose garažuose įkurtos dirbtuvės.
Vienoje įsikūrė užimtumo grupė „Molinukas“. Pasak šios grupės vadovės keramikės Beatos Vaitelienės daugeliui lankančiųjų molis tampa ne vien lipdymo medžiaga, bet ir terapine priemone. Grupės lankytojai lipdo dekoratyvines lėkštes, įvairiausių formų vazas, paveikslus, namelius ir net didžiulį margutį. Į užsiėmimus mielai skuba Donatas. Molio minkymas, lipdymas jam atveria fantaziją. Donatas mielai bendrauja, rodo savo sukurtus darbus, juos komentuoja. Ne vienerius metus lipdantis iš molio yra surengęs ir personalinių parodų. Dabar vienas maloniausių darbų – lipdyti laivus. Viename Donato nulipdytame laive įsitaisė katinas ir dvi jo draugės – žiurkės…
Kitas „Molinuko“ lankytojas lipdiniams iš molio naudoja savotišką techniką. Jo sukurti darbai primena po sausros suskeldėjusią žemę. Šiam efektui pasiekti molio gabalas rankose minkomas apie 4 valandas… Pasak B. Vaitelienės, nė vienas keramikos profesionalas neturėtų tiek kantrybės ir laiko.
„Molinuko“ lankytojai sukuria daug darbų, jais išpuoštos korpusų erdvės, gausu ekspozicijų salėje, kiti iškeliauja į parodas, dovanojami. Be dovanų nebuvo išleista ir šio rašinio autorė.
Dar kitose patalpose įsikūrė medžio ir metalo apdirbimo užimtumo grupės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite