Menkas vaikų finansinis raštingumas

Finansinio raštingumo pradmenų mažuosius reikėtų pradėti mokyti kuo anksčiau – maždaug apie 3–5 m., vos tik vaikas pradeda orientuotis aplinkoje.

„Vaiko finansinio raštingumo gebėjimai ne mažiau svarbūs nei socialiniai. Lygiai taip pat, kaip mokome atžalas elgtis svečiuose, bendrauti su kitais vaikais, taip turime aiškinti, kad parduotuvėje ne visos prekės yra perkamos. Arba – kada ir kiek knygučių, pieštukų ar saldainių galima pirkti, nes namuose jau ir taip yra“, – tikina ekonomistė, Šiaulių universiteto profesorė dr. Diana Cibulskienė.
Anot jos, šeimoje jau nuo mažens turėtų būti diegiami saikingo vartojimo ir atsakingo skolinimosi principai, lavinami tinkamo lėšų planavimo ir paskirstymo įgūdžiai. Vis tik, kokie bus ankstyvieji vaiko finansinio raštingumo įgūdžiai ir gebėjimai, tiesiogiai priklauso ir nuo tėvų žinių bei racionalių finansinio elgesio įpročių.
„Remiantis neseniai atliktais tyrimais, tėvai, kurie vaikystėje buvo mokomi, kaip elgtis su pinigais, užaugę savo atžalas moko, kaip uždirbti pinigų, kaip juos paskirstyti. Tuo tarpu finansiškai mažiau išprusę tėvai savo vaikus temoko pinigus atskirti ir skaičiuoti. Vis dėlto realiame gyvenime nepakanka vien gerai mokėti skaičiuoti finansus“, – mano Šiaulių universiteto profesorė.
Įtraukite į šeimos biudžeto planavimą
Dalydamasi patarimais, kaip efektyviai mokyti vaikus finansinio raštingumo, D. Cibulskienė pabrėžia, jog itin svarbu mažuosius įtraukti į diskusijas apie šeimos biudžeto planavimą. Kitaip tariant, visai šeimai pravartu drauge kalbėtis, kiek išleidžiama maistui, būstui, drabužiams, kiek atidedama lėšų atostogoms, kiek skiriama santaupoms ir pan.
„Tik tada vaikai suvoks, kad pinigai neatsiranda iš „dėžės“, į kurią įdėjus „plastikinę kortelę“ labai lengvai iškrenta pinigai, arba kad toji „plastikinė kortelė“ – neribota, vadinasi, gali pirkti, kiek nori. Vaikams būtina aiškinti, jog pinigai yra uždirbami ir jie turi tam tikrą ribą. Taip pat svarbu aiškiai įvardyti, kad visi šeimos nariai, o kartu ir patys vaikai, yra vienodai atsakingi už šeimos finansinę gerovę. Pamatysite, jog įtraukti į šiuos sprendimus mažieji, prieš prašydami nupirkti tam tikrą daiktą, gerai pagalvos“, – vardijo ekonomistė.
Atsižvelgiant į vaikų amžių, pastarieji turėtų būti supažindinami ir su būsto ar kito turto, sveikatos bei gyvybės draudimo svarba. „Išaiškinkite jiems, kad atsitikus nepalankiai situacijai, yra galimybė sumažinti patirtus nuostolius. Vaikai turi žinoti, kiek kainuoja draudimas ir kiek sumokama arba gaunama, jei kažkas atsitinka. Taip jie bus supažindinti su apsidraudimo nuo galimų papildomų išlaidų galimybe, – pasakojo D. Cibulskienė. – Konkrečiais gyvenimiškais pavyzdžiais vaikams pravartu paaiškinti, kas yra paskolos. Akcentuoti, kad tai yra svetimi pinigai ir juos anksčiau ar vėliau reikės grąžinti ir dar sumokėti už naudojimąsi jais, t. y. palūkanas.“
Užsidirbti leiskite, tačiau protingai
Kaip gerosios patirties pavyzdį D. Cibulkienė pateikia ir tėvų mokamus kišenpinigius. Nuo pirmos klasės vaikams jau galima mokėti tam tikrą pinigų sumą, pavyzdžiui, per savaitę 0,5–1 eurą, didinant ją pagal amžių ir galimybes. O štai vyresniems vaikams galima atidaryti banko sąskaitą, išimti kortelę, kurioje kas mėnesį būtų pervesta aiški suma.
„Vaikui paaiškinkite, kad tai yra pinigai, skirti jo asmeninėms, papildomoms išlaidoms – ne maistui ar būtinoms reikmėms. Akcentuokite, kad vaikas juos gali išleisti iš karto ar palaipsniui: nusipirkti saldainių, ledų ar nueiti į kiną arba taupyti turėdamas tikslą nusipirkit dviratį, riedlentę, kompiuterį, o gal net ir prisidėti prie „brangesnių“ atostogų ar pramogų jų metu. Taip ugdysite ne tik vaikų pinigų vertės suvokimą, bet kartu ir kantrybę bei atsakomybę už turimų pinigų paskirstymą“, – patarė Šiaulių universiteto profesorė.
Taip pat naudinga, leisti vaikams ir paaugliams papildomai užsidirbti atliekant ne kasdienius, o papildomus darbus, pavyzdžiui, už mašinos plovimą, kaimynų vaikų priežiūrą ar pastarųjų šuns pavedžiojimą ir t. t. Žinoma, svarbu, kad vaikas suvoktų, jog pinigai mokami tik už gerai atliktą darbą, o ne už patį procesą.
Švietėjiška veikla
Finansinio raštingumo klausimu vis dar atsiliekame nuo kitų pasaulio šalių, tačiau situacija Lietuvoje pamažu gerėja. Kaip teigia D. Cibulskienė, apie finansinius dalykus su vaikais šiandien kalbama jau ikimokyklinėse įstaigose, finansinis raštingumas pagal kiekvieną amžiaus tarpsnį (nuo paprastesnių žaidybinių užduočių iki sudėtingesnių gyvenimiškų situacijų vertinimo) atitinkamai integruojamas į švietimo sistemos programas. Švietėjiškos veiklos organizuojant įvairius praktinius mokymus vis dažniau imasi ir didieji šalies bankai, kitos valstybinės ir verslo institucijos.
„Reikia tikėtis, kad tokia praktika duos teigiamą efektą ir ateityje vaikų, paauglių ir vėliau jau suaugusiųjų finansinio raštingumo lygis kils. Vis tik svarbu nepamiršti, jog darželis ir mokykla yra tik viena sistemos dalelė – didžiausias darbas turi vykti būtent šeimoje. Net jei švietimo įstaigoje bus ugdomi finansinio raštingumo gebėjimai, o šeimos narių veiksmai bus priešingi, šios pastangos neduos norimų rezultatų“, – kalbėjo ekonomistė.
Modestas Grigaliūnas,
Šiaulių universiteto Komunikacijos, rinkodaros, neakademinės veiklos tarnybos direktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Švėkšnos bažnyčioje tuokiasi poros iš visos Lietuvos

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje iki gruodžio 12 d. įregistruoti 455 naujagimiai, 511 mirusių asmenų, 355 santuokos ir 142 ištuokos. Šie skaičiai netinka analizei bei išvadoms, nes šiemet Lietuvoje jau buvo galima rinktis, kur įregistruoti naujagimį, mirtį, santuoką. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė „Pamariui“ pasakojo, kad šiemet pagal naują Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą medicinos įstaigos mirties liudijimą perduoda per elektroninę sistemą. Ta sistema ilgai veikė strigdama, vis tebėra naujovė. Kurios nors Klaipėdos ligoninės, kur gydosi daug Šilutės

Lengvaatletė iš Vilkyčių

Klaipėdoje dvi dienas vyko tradicinės tarptautinės jaunių ir jaunučių 2017 m. „Maniežo taurės“ varžybos, kuriose dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Rusijos (Kaliningrado) lengvaatlečiai. Gerai pasirodė buvusi Vilkyčių pagrindinės mokyklos mokinė Gintarė Paulauskaitė. Rutulio stūmimo finale ji aplenkė Latvijos atstovę ir, nustūmusi rutulį 12 m 53 cm (pakartotas asmeninis rekordas), iškovojo aukso medalį. Gintarė šiais metais savo medalių kolekciją papildė 5 Lietuvos jaunučių pirmenybių aukso medaliais mesdama ietį ir stumdama rutulį, pasaulio vaikų žaidynėse ji Lietuvos komandai laimėjo sidabro medalį rutulio stūmimo

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo…

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai