Menkas vaikų finansinis raštingumas

Finansinio raštingumo pradmenų mažuosius reikėtų pradėti mokyti kuo anksčiau – maždaug apie 3–5 m., vos tik vaikas pradeda orientuotis aplinkoje.

„Vaiko finansinio raštingumo gebėjimai ne mažiau svarbūs nei socialiniai. Lygiai taip pat, kaip mokome atžalas elgtis svečiuose, bendrauti su kitais vaikais, taip turime aiškinti, kad parduotuvėje ne visos prekės yra perkamos. Arba – kada ir kiek knygučių, pieštukų ar saldainių galima pirkti, nes namuose jau ir taip yra“, – tikina ekonomistė, Šiaulių universiteto profesorė dr. Diana Cibulskienė.
Anot jos, šeimoje jau nuo mažens turėtų būti diegiami saikingo vartojimo ir atsakingo skolinimosi principai, lavinami tinkamo lėšų planavimo ir paskirstymo įgūdžiai. Vis tik, kokie bus ankstyvieji vaiko finansinio raštingumo įgūdžiai ir gebėjimai, tiesiogiai priklauso ir nuo tėvų žinių bei racionalių finansinio elgesio įpročių.
„Remiantis neseniai atliktais tyrimais, tėvai, kurie vaikystėje buvo mokomi, kaip elgtis su pinigais, užaugę savo atžalas moko, kaip uždirbti pinigų, kaip juos paskirstyti. Tuo tarpu finansiškai mažiau išprusę tėvai savo vaikus temoko pinigus atskirti ir skaičiuoti. Vis dėlto realiame gyvenime nepakanka vien gerai mokėti skaičiuoti finansus“, – mano Šiaulių universiteto profesorė.
Įtraukite į šeimos biudžeto planavimą
Dalydamasi patarimais, kaip efektyviai mokyti vaikus finansinio raštingumo, D. Cibulskienė pabrėžia, jog itin svarbu mažuosius įtraukti į diskusijas apie šeimos biudžeto planavimą. Kitaip tariant, visai šeimai pravartu drauge kalbėtis, kiek išleidžiama maistui, būstui, drabužiams, kiek atidedama lėšų atostogoms, kiek skiriama santaupoms ir pan.
„Tik tada vaikai suvoks, kad pinigai neatsiranda iš „dėžės“, į kurią įdėjus „plastikinę kortelę“ labai lengvai iškrenta pinigai, arba kad toji „plastikinė kortelė“ – neribota, vadinasi, gali pirkti, kiek nori. Vaikams būtina aiškinti, jog pinigai yra uždirbami ir jie turi tam tikrą ribą. Taip pat svarbu aiškiai įvardyti, kad visi šeimos nariai, o kartu ir patys vaikai, yra vienodai atsakingi už šeimos finansinę gerovę. Pamatysite, jog įtraukti į šiuos sprendimus mažieji, prieš prašydami nupirkti tam tikrą daiktą, gerai pagalvos“, – vardijo ekonomistė.
Atsižvelgiant į vaikų amžių, pastarieji turėtų būti supažindinami ir su būsto ar kito turto, sveikatos bei gyvybės draudimo svarba. „Išaiškinkite jiems, kad atsitikus nepalankiai situacijai, yra galimybė sumažinti patirtus nuostolius. Vaikai turi žinoti, kiek kainuoja draudimas ir kiek sumokama arba gaunama, jei kažkas atsitinka. Taip jie bus supažindinti su apsidraudimo nuo galimų papildomų išlaidų galimybe, – pasakojo D. Cibulskienė. – Konkrečiais gyvenimiškais pavyzdžiais vaikams pravartu paaiškinti, kas yra paskolos. Akcentuoti, kad tai yra svetimi pinigai ir juos anksčiau ar vėliau reikės grąžinti ir dar sumokėti už naudojimąsi jais, t. y. palūkanas.“
Užsidirbti leiskite, tačiau protingai
Kaip gerosios patirties pavyzdį D. Cibulkienė pateikia ir tėvų mokamus kišenpinigius. Nuo pirmos klasės vaikams jau galima mokėti tam tikrą pinigų sumą, pavyzdžiui, per savaitę 0,5–1 eurą, didinant ją pagal amžių ir galimybes. O štai vyresniems vaikams galima atidaryti banko sąskaitą, išimti kortelę, kurioje kas mėnesį būtų pervesta aiški suma.
„Vaikui paaiškinkite, kad tai yra pinigai, skirti jo asmeninėms, papildomoms išlaidoms – ne maistui ar būtinoms reikmėms. Akcentuokite, kad vaikas juos gali išleisti iš karto ar palaipsniui: nusipirkti saldainių, ledų ar nueiti į kiną arba taupyti turėdamas tikslą nusipirkit dviratį, riedlentę, kompiuterį, o gal net ir prisidėti prie „brangesnių“ atostogų ar pramogų jų metu. Taip ugdysite ne tik vaikų pinigų vertės suvokimą, bet kartu ir kantrybę bei atsakomybę už turimų pinigų paskirstymą“, – patarė Šiaulių universiteto profesorė.
Taip pat naudinga, leisti vaikams ir paaugliams papildomai užsidirbti atliekant ne kasdienius, o papildomus darbus, pavyzdžiui, už mašinos plovimą, kaimynų vaikų priežiūrą ar pastarųjų šuns pavedžiojimą ir t. t. Žinoma, svarbu, kad vaikas suvoktų, jog pinigai mokami tik už gerai atliktą darbą, o ne už patį procesą.
Švietėjiška veikla
Finansinio raštingumo klausimu vis dar atsiliekame nuo kitų pasaulio šalių, tačiau situacija Lietuvoje pamažu gerėja. Kaip teigia D. Cibulskienė, apie finansinius dalykus su vaikais šiandien kalbama jau ikimokyklinėse įstaigose, finansinis raštingumas pagal kiekvieną amžiaus tarpsnį (nuo paprastesnių žaidybinių užduočių iki sudėtingesnių gyvenimiškų situacijų vertinimo) atitinkamai integruojamas į švietimo sistemos programas. Švietėjiškos veiklos organizuojant įvairius praktinius mokymus vis dažniau imasi ir didieji šalies bankai, kitos valstybinės ir verslo institucijos.
„Reikia tikėtis, kad tokia praktika duos teigiamą efektą ir ateityje vaikų, paauglių ir vėliau jau suaugusiųjų finansinio raštingumo lygis kils. Vis tik svarbu nepamiršti, jog darželis ir mokykla yra tik viena sistemos dalelė – didžiausias darbas turi vykti būtent šeimoje. Net jei švietimo įstaigoje bus ugdomi finansinio raštingumo gebėjimai, o šeimos narių veiksmai bus priešingi, šios pastangos neduos norimų rezultatų“, – kalbėjo ekonomistė.
Modestas Grigaliūnas,
Šiaulių universiteto Komunikacijos, rinkodaros, neakademinės veiklos tarnybos direktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų

Didesnių algų reikia labiau nei vaikų?

Per vienuolika šių metų mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 410 naujagimių ir 523 mirę asmenys: 113 mirusiųjų daugiau negu gimusiųjų… Gruodis dar pakeis galutinius šių metų skaičius, tačiau tendencija akivaizdi – pastaruosius ketverius metus mirčių rajone registruojama daugiau negu naujagimių. 2016 m. šis skirtumas sudarė 74, 2017 m. – 51, 2018 m. – 106, šių metų skirtumas bus dar didesnis, jeigu be gruodžio mėnesio duomenų jau siekia 113. Seimas dar nepatvirtino šių metų valstybės biudžeto, tačiau jau