Menininkas Eduardas Juchnevičius įmynė pėdą ir mūsų žemėje

Simboliška, kad miesto šventės išvakarėse į gimtąjį miestą sugrįžta būrys šilutiškių. Eduardas Juchnevičius, dailininkas, poetas ir pedagogas, gyvenęs Šiauliuose, keletą metų gyveno ir mokėsi Šilutėje. Į tėčio ir senelio parodos „Prūsų nukariavimas“ ir dailės albumo „EdJuchna“ pristatymą atvyko žmona Dalia, sūnūs: Martynas, Julius ir Saulius. Jų žmonos ir būrys anūkų. Apie Eduardo kūrybinį kelią pasakojo sūnus Martynas, kuris yra ir albumo sudarytojas. Eiles skaitė Dalia Juchnevičienė.

Apie menininką
Eduardas Juchnevičius gimė 1942.01.13 Vanaginėje, Šaukėnų valsčiuje, mirė 2011.08.19 Šiauliuose. E. Juchnevičius aktyviausiu laikotarpiu kūrė įvairiausiomis priemonėmis, išbandė įvairią techniką: tapė, piešė, kūrė monumentaliosios dekoratyvinės dailės kūrinius, dirbo taikomosios ir knygų grafikos srityse, kartu kūrė poeziją. Vis dėlto lietuvių dailės kontekste labiausiai žinomas kaip estampų–linoraižinių kūrėjas. Parodose dailininkas dalyvavo nuo pat 8 dešimtmečio pabaigos. Yra pelnęs nemažai apdovanojimų. Vilniuje virusį dailės gyvenimą dailininkas mėgdavo patraukti per dantį – miesčionišką didmiesčio didybę, susiniveliavusį bei ankštą dailininkų bei dailės kritikų pasaulį. Pats Juchnevičius nevengė dėmesio, mėgo viešai pasisakyti kūrybos ir to meto dailės realijų klausimais.

Jo darbe „Prūsų nukariavimas“ ryški aiškiai apibrėžta istorinė tematika. Dailininkas per visą savo kūrybinę biografiją nuosekliai gvildeno tas pačias tautos istorijos, žmonių santykių ir jų būties problemas. Šilutė dailininkui – svarbi kaip vaikystės miestas, kuriame baigė beveik tris klases, kaip dvasiškai artima Pamario krašto ir Mažosios Lietuvos teritorija. Pamario krašto ženklų yra daugelyje jo grafikos darbų.

Apie save
Kalbėdamas apie savo kūrybą, E.Juchnevičius yra sakęs: „Mene mus nuolat riboja tai, kas jau padaryta anksčiau. Talentingi kūriniai ne tik įkvepia, bet ir gniuždo, tačiau kelies, eini – prigimtis neleidžia sustoti. Blaškaisi tarp metaforos ir dokumento, cituoji, nuolat grįžti prie senų tiesų, kurias maitina stipriausi jaunystės įspūdžiai, vidiniai įsitikinimai ir gyvenimo patirties logika. O pastarąją dažnai tenka apeiti, kad motyvas neatrodytų per daug kasdieniškas. Kartu su motyvais atsiranda ir bręsta cikluose herojai, jų tipažas, traktavimas. Kategoriškumas. Aš už jį, nes tik toks požiūris leidžia užčiuopti pagrindinę kūrybos liniją, atsikratyti suvenyrinės atributikos spindesio. Idealus giname ne gležnais grožio sentimentais, kuriems lemta likti patogiais apmušalais miesčionio bute…“

Apie parodą
Nors ir negausiai į parodos pristatymą susirinkę šilutiškiai, kaip ir visada, buvo maloniai pasitikti bibliotekininkių, lubinų puokštėmis papuošti stalai dvelkė ateinančia vasara, o smagiausia buvo tai, kad visi norintieji galėjo pasiimti dovanų tris gerbiamo Eduardo knygeles: „Grafika“, poezijos: „Švento Roko šuo“ (1996) ir „Prūsijos krikštai. Treblinka -2“ (1999). Jaukią nuotaiką kūrė tarp senelio paveikslų bėgioję anūkai.

Dalia Juchnevičienė su ašaromis akyse eilėmis išreiškė džiaugsmą, susijusį su grafikos darbų albumo pasirodymu: „Kai kita albumo sudarytoja Laima Kanopkienė paskambino, kad knyga jau išleista, pajutau didelį džiaugsmą ir gimė tokios eilės: „Eikš, Eduardai, duokš ranką, eime. … Buvai tu man šventas, ir aš tau šventa. Eikš, Eduardai, nuplausiu tau kojas marių puta, nuvesiu aš ten, kur laukia knyga. Gimė knyga, laukta, išsvajota, puiki, neprasta. Ji ir Lietuvai, ir pasauliui skirta“. Pridūrė, kad Eduardas labai mylėjo Pamario kraštą ir Mažąją Lietuvą.

Vėliau renginio vedėjo vairą į savo rankas perėmė menininko sūnus Martynas. Jis trumpai papasakojo, kad jo tėvas Eduardas domėjosi istorija. „Šią aistrą perėmė iš savo tėvo Vlado, kuris dėstė istoriją Šilutėje (gal kas iš senesnės kartos žmonių jį dar prisimena). Vladas Juchnevičius tarnavo „Prezidento Smetonos“ laive, vieninteliame tarpukario Lietuvos kariniame laive, trejus metus studijavo jūreivystę Italijoje“, – apie savo senelį pasakojo M. Juchnevičius, pridurdamas, kad jaunystėje Eduardas svajojęs būti skulptoriumi, lipdė iš molio, tačiau vėliau paviliojo grafika. Martynas papasakojo apie šauniai praleistą laiką plaukiojant Kuršių mariose.
„Kartą beplaukiodamas Eduardas aptiko Gilijos kaimą. Jame buvo daug apleistų sodybų. Tada, dar prieš Sąjūdį, jas įsigyti nebuvo sunku. Taip, ten įsikūrė bene dešimt menininkų šeimų. Eduardas turėjo savo viziją, ką nori nuveikti taip brangiame, senove dvelkiančiame krašte“, – prisiminimais dalijosi Martynas. Jis parodė ir trumpą tėvo nufilmuotą siužetą apie Gilijos kaimą.

Dar viena aistra
E.Juchnevičius mėgo filmuoti. Su paprasta filmavimo kamera fiksuodavo akimirkas iš pasiplaukiojimų Kuršių mariose, po Karaliaučiaus kraštą, Gilijos kaimą. Susirinkusiems buvo įdomu pasižiūrėti trumpą filmuką apie E.Juchnevičiaus viešnagę Šilutėje ir Juknaičiuose 1980 metais. Demonstruotas net vaidybinis filmas apie Kuršių marių piratus, apie tai, kaip menininkas dirbo savo dirbtuvėje. Baigęs Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, net svajojo studijuoti režisūrą, tačiau įstojo į Valstybinį dailės institutą.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Carlsberg“ pristatė pirmuosius pasaulyje alaus butelius iš medžio pluošto

„Carlsber Group“, kuriai priklauso ir „Švyturys – Utenos alus“, baigė kurti dviejų žaliojo plaušo butelio prototipus. Tai pirmi pasaulyje tokie alui skirti gamtoje suyrantys buteliai. Siekis sukurti tvarią gėrimų pakuotę – vienas iš „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Together Towards ZERO“ tikslų. Šioje programoje taip pat įsipareigojama visų grupės daryklų anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio bei 30 proc. mažinti anglies dvideginio pėdsaką visoje vertės grandinėje. Du nauji prototipai Abu popierinio butelio prototipai pagaminti iš medžio pluošto ir yra visiškai perdirbami.

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams