Menininkas Eduardas Juchnevičius įmynė pėdą ir mūsų žemėje

Simboliška, kad miesto šventės išvakarėse į gimtąjį miestą sugrįžta būrys šilutiškių. Eduardas Juchnevičius, dailininkas, poetas ir pedagogas, gyvenęs Šiauliuose, keletą metų gyveno ir mokėsi Šilutėje. Į tėčio ir senelio parodos „Prūsų nukariavimas“ ir dailės albumo „EdJuchna“ pristatymą atvyko žmona Dalia, sūnūs: Martynas, Julius ir Saulius. Jų žmonos ir būrys anūkų. Apie Eduardo kūrybinį kelią pasakojo sūnus Martynas, kuris yra ir albumo sudarytojas. Eiles skaitė Dalia Juchnevičienė.

Apie menininką
Eduardas Juchnevičius gimė 1942.01.13 Vanaginėje, Šaukėnų valsčiuje, mirė 2011.08.19 Šiauliuose. E. Juchnevičius aktyviausiu laikotarpiu kūrė įvairiausiomis priemonėmis, išbandė įvairią techniką: tapė, piešė, kūrė monumentaliosios dekoratyvinės dailės kūrinius, dirbo taikomosios ir knygų grafikos srityse, kartu kūrė poeziją. Vis dėlto lietuvių dailės kontekste labiausiai žinomas kaip estampų–linoraižinių kūrėjas. Parodose dailininkas dalyvavo nuo pat 8 dešimtmečio pabaigos. Yra pelnęs nemažai apdovanojimų. Vilniuje virusį dailės gyvenimą dailininkas mėgdavo patraukti per dantį – miesčionišką didmiesčio didybę, susiniveliavusį bei ankštą dailininkų bei dailės kritikų pasaulį. Pats Juchnevičius nevengė dėmesio, mėgo viešai pasisakyti kūrybos ir to meto dailės realijų klausimais.

Jo darbe „Prūsų nukariavimas“ ryški aiškiai apibrėžta istorinė tematika. Dailininkas per visą savo kūrybinę biografiją nuosekliai gvildeno tas pačias tautos istorijos, žmonių santykių ir jų būties problemas. Šilutė dailininkui – svarbi kaip vaikystės miestas, kuriame baigė beveik tris klases, kaip dvasiškai artima Pamario krašto ir Mažosios Lietuvos teritorija. Pamario krašto ženklų yra daugelyje jo grafikos darbų.

Apie save
Kalbėdamas apie savo kūrybą, E.Juchnevičius yra sakęs: „Mene mus nuolat riboja tai, kas jau padaryta anksčiau. Talentingi kūriniai ne tik įkvepia, bet ir gniuždo, tačiau kelies, eini – prigimtis neleidžia sustoti. Blaškaisi tarp metaforos ir dokumento, cituoji, nuolat grįžti prie senų tiesų, kurias maitina stipriausi jaunystės įspūdžiai, vidiniai įsitikinimai ir gyvenimo patirties logika. O pastarąją dažnai tenka apeiti, kad motyvas neatrodytų per daug kasdieniškas. Kartu su motyvais atsiranda ir bręsta cikluose herojai, jų tipažas, traktavimas. Kategoriškumas. Aš už jį, nes tik toks požiūris leidžia užčiuopti pagrindinę kūrybos liniją, atsikratyti suvenyrinės atributikos spindesio. Idealus giname ne gležnais grožio sentimentais, kuriems lemta likti patogiais apmušalais miesčionio bute…“

Apie parodą
Nors ir negausiai į parodos pristatymą susirinkę šilutiškiai, kaip ir visada, buvo maloniai pasitikti bibliotekininkių, lubinų puokštėmis papuošti stalai dvelkė ateinančia vasara, o smagiausia buvo tai, kad visi norintieji galėjo pasiimti dovanų tris gerbiamo Eduardo knygeles: „Grafika“, poezijos: „Švento Roko šuo“ (1996) ir „Prūsijos krikštai. Treblinka -2“ (1999). Jaukią nuotaiką kūrė tarp senelio paveikslų bėgioję anūkai.

Dalia Juchnevičienė su ašaromis akyse eilėmis išreiškė džiaugsmą, susijusį su grafikos darbų albumo pasirodymu: „Kai kita albumo sudarytoja Laima Kanopkienė paskambino, kad knyga jau išleista, pajutau didelį džiaugsmą ir gimė tokios eilės: „Eikš, Eduardai, duokš ranką, eime. … Buvai tu man šventas, ir aš tau šventa. Eikš, Eduardai, nuplausiu tau kojas marių puta, nuvesiu aš ten, kur laukia knyga. Gimė knyga, laukta, išsvajota, puiki, neprasta. Ji ir Lietuvai, ir pasauliui skirta“. Pridūrė, kad Eduardas labai mylėjo Pamario kraštą ir Mažąją Lietuvą.

Vėliau renginio vedėjo vairą į savo rankas perėmė menininko sūnus Martynas. Jis trumpai papasakojo, kad jo tėvas Eduardas domėjosi istorija. „Šią aistrą perėmė iš savo tėvo Vlado, kuris dėstė istoriją Šilutėje (gal kas iš senesnės kartos žmonių jį dar prisimena). Vladas Juchnevičius tarnavo „Prezidento Smetonos“ laive, vieninteliame tarpukario Lietuvos kariniame laive, trejus metus studijavo jūreivystę Italijoje“, – apie savo senelį pasakojo M. Juchnevičius, pridurdamas, kad jaunystėje Eduardas svajojęs būti skulptoriumi, lipdė iš molio, tačiau vėliau paviliojo grafika. Martynas papasakojo apie šauniai praleistą laiką plaukiojant Kuršių mariose.
„Kartą beplaukiodamas Eduardas aptiko Gilijos kaimą. Jame buvo daug apleistų sodybų. Tada, dar prieš Sąjūdį, jas įsigyti nebuvo sunku. Taip, ten įsikūrė bene dešimt menininkų šeimų. Eduardas turėjo savo viziją, ką nori nuveikti taip brangiame, senove dvelkiančiame krašte“, – prisiminimais dalijosi Martynas. Jis parodė ir trumpą tėvo nufilmuotą siužetą apie Gilijos kaimą.

Dar viena aistra
E.Juchnevičius mėgo filmuoti. Su paprasta filmavimo kamera fiksuodavo akimirkas iš pasiplaukiojimų Kuršių mariose, po Karaliaučiaus kraštą, Gilijos kaimą. Susirinkusiems buvo įdomu pasižiūrėti trumpą filmuką apie E.Juchnevičiaus viešnagę Šilutėje ir Juknaičiuose 1980 metais. Demonstruotas net vaidybinis filmas apie Kuršių marių piratus, apie tai, kaip menininkas dirbo savo dirbtuvėje. Baigęs Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, net svajojo studijuoti režisūrą, tačiau įstojo į Valstybinį dailės institutą.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip atrasti kokybišką sausą maistą šunims?

Šiuolaikinėje rinkoje gausu įvairių rūšių sauso šunų maisto. Tai sudaro pagrindą dvejoti, kaip rasti tą tinkamą. Tiesa, yra šeimininkų, kurie sauso maisto net neduoda savo augintiniams, tačiau anot specialistų, šuo turi gauti bent šiek tiek sauso maisto davinio. Kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam Reikia pripažinti faktą, kad šunys, kaip ir  žmonės yra skirtingi, todėl renkantis maistą, kiekvienas turi savo savitą skonį. Sausas maistas mylimiems šunims gali būti pagamintas iš įvairių maisto produktų: nuo elnienos iki daržovių, todėl atrasti

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai. Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų. Nors šiuo

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų. „Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir

Ligonių kasos vaiko sveikatos pažymėjimais ragina pasirūpinti iš anksto

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės – jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos

Taip pat skaitykite