Menininkai praturtins Mažosios Lietuvos paveikslų sodą

Bitės upelio slėnyje, šalia Martyno Jankaus muziejaus, minint Mažosios Lietuvos patriarcho 145-ąsias gimimo metines, 2003 m. rugpjūtį buvo įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – galerija po atviru dangumi. Toks sodas – galerija Lietuvoje tėra vienintelis, neskaičiuojantis darbo valandų, ištisą parą leidžiantis gėrėtis profesionalų sukurtais darbais.

Plenero dalyviams daržinė buvo prieglobstis nuo saulės ir kūrybinio įkvėpimo vieta.

Pasak Martyno Jankaus muziejaus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės, paveikslų galerija kasmet papildoma naujais pleneruose dalyvaujančių profesionalių dailininkų darbais. Dailininkai Per dešimtmetį dailininkai čia sukūrė per pusšimtį darbų. Galerijoje po atviru dangumi kūrinių gyvenimas būna trumpesnis. Metų laikų kaita keičia paveikslų spalvas, nuotaikas, kol jie pasensta ir juos tenka pakeisti kitais.
Šiemet iš 10 plenero dalyvių du atvyko iš Vokietijos, vienas iš Lenkijos. Penktadienį plenero dalyvių darbus galės apžiūrėti tradicinės sueigos pas Martyną Jankų dalyviai.
Prie Martyno Jankaus muziejaus daržinės eksponuojami vaikų dailės plenero dalyvių darbai, atremti į sieną keli profesionalų paveikslai. Vieno jų autorė vilnietė tapytoja Giedra Purlytė atviravo, kad kūrybai ją inspiruoja gamta. Aukštaitė, atvykusi į Mažąją Lietuvą, pajuto, kad čia net vėjas kitoks. Susipažinusi su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu po atviru dangumi bei ieškojusi išskirtinių krašto ženklų, pasirinko vėtrungę. Nesistengė atkurti tiksliai, perteikė tik nuotaiką: lyg laivas per mėlynus vandenis plaukianti vėtrungė iškėlusi vėliavą – žydinčią tulpę…
„Vaikystėje dažnai su mama važiuodavome į Klaipėdą, Kauną. Kaunas neturėjo savo kvapo, o Klaipėda visada kvepėdavo savaip. Net autobusai turėjo savo kvapą…“ – pasakojo daugiau negu 10 metų Klaipėdoje gyvenanti tapytoja Vitalija Petraitytė. Tačiau jei jai tektų rinktis gyvenimą provincijoje ji pasirinktų Šilutę. Menininkė iš uostamiesčio patikina, kad paveiksle vaizduojamos gėlės ant Rambyno kalno ar jo papėdėse tikrai nežydi. Kaip ir daugelis jos tapytų gėlių, šios „išplaukė“ iš jos vaizduotės. Jei ir buvo kada nors matytos, tai dabar sugrįžusios iš pasąmonės kertelių „pražydo“ paveiksle, kuris net šalčiausią žiemos dieną „žydės“.

Tapytoja Vitalija Petraitytė iš Klaipėdos tapo gėles.

Senoji daržinė plenero dalyvius ne tik saugo nuo saulės kaitros, bet ir įkvėpimo buveinė. Čia susipažįstame su plenero dalyviais. Pernai baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto magistro studijas Milda Žemaitienė dirba Kazlų Rūdos menų mokykloje. Jaunoji menininkė pripažįsta, kad Rambyno kalnas pakeitė jos įprastą požiūrį, todėl įpratusi tapyti tamsius, monochrominius paveikslus šįkart pasidavė ją užvaldžiusiam jausmui. Jos sukurtame paveiksle netrūksta raudonos spalvos proveržių. Ji tapė Nemuno ir dangaus mėlynes, krūmų žalumą, tačiau tai jos netenkino. Jausmai ir mintys susipynė. Dar darė eskizų, fotografavo, kol išgavo norimas spalvas. Jos kuriamame paveiksle tarp pušų kamienų matosi ne tik Nemuno vandenys, bet „suliepsnojo“ ir raudoni saulės atšvaitai.
Kretingiškis grafikas, dabar gyvenantis ir kuriantis Kelmėje, Andrius Seselskas pripažįsta, kad tapyti tokio didelio formato paveikslą jam buvęs iššūkis. Grafikas, paprastai kuriantis daug mažesniame formate, šįkart savo jausmus ir mintis galėjo„išlieti“ keliskart plačiau. Grafikas ir į plenero kūrybinę užduotį pažvelgė per jam įprastą prizmę, paveikslą tapydamas juodai baltomis spalvomis: juodame fone sublizga juodas tekstas, atkeliavęs iš 1929-ųjų. Tai mintys iš Amžinosios Rambyno knygos.
Pirmasis apsilankymas Bitėnuose neišdildomų įspūdžius paliks iš Prienų rajono kilusiam Petrui Lincevičiui, šiuo metu studijuojančiam Vilniaus dailės akademijoje. Jauną menininką žavi gamta, architektūra, net senosios daržinės sienos. Petras tapė daržinės sienos lentų ir senovinės staltiesės rašto fragmentus. Staltiesę radęs seno pastato palėpėje, ten pat aptikęs ir seną skrynią. Kūrėjas įsivaizdavo, kad joje galėjo būti laikomi audiniai, tačiau Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė patikino, kad tai veikiau buvusi amatininko dėžė…

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite