Meistras ir Margarita: kodėl M. Bulgakovas sudegino pirminį rankraštį?

„Meistras ir Margarita“ – tai romanas, kuriuo žavisi visas pasaulis. Pagal jį yra statomi aukščiausio lygio spektakliai, jo frazes cituoja svarbūs intelektualai, o pats kūrinys yra laikomas nesenstančia pasaulio literatūros klasika.

Ir nors šio kūrinio verte neabejojama, nedaugelis žino, jog paties kūrinio kelias išties nebuvo lengvas: pirminį rankraštį romano autorius M. Bulgakovas tiesiog sudegino, o naujojo leidimo taip ir nesulaukė: pasaulį knyga išvydo praėjus net 26 metams po jo mirties.

Būdamas trisdešimties metė gydytojo profesiją

Prieš pradedant kalbėti apie „Meistrą ir Margaritą“ vertėtų šiek tiek skirti dėmesio M. Bulgakovo gyvenimo vingiams. Pabaigęs mokyklą būsimasis autorius įstojo į Kijevo universitetą, tačiau tikrai ne į literatūros katedrą, kaip galėtume pagalvoti, bet į mediciną. Sėkmingai baigęs mokslus, M. Bulgakovas tapo gydytoju, kurio veikla buvo aktyvi ir prasminga: jis gydė karo metu sužeistus ligonius. Tiesa, begydydamas pacientus jis pats sunkiai susirgo – tai ir buvo viena iš paskatų keisti karjeros kryptį.

Biografijose apie M. Bulgakova rašoma, jog pirmąkart jis pasinėrė į rašymą 1919 m. keliaudamas traukiniu. Bevažiuodamas būsimasis rašytojas sukūrė apysaką, kurią Bulgakovas nunešė į vieno miestelio laikraščio redakciją. Po kurio laiko apysaka buvo išspausdinta. Taip prasidėjo vieno geriausių XX amžiaus rašytojų kūrybos kelias.

Rusijos literatūros genijus į tuometę kultūrą atnešęs humoro

Nors šis autorius parašė tikrai ne vieną garsų kūrinį, viso jo gyvenimo veikalu yra laikomas romanas „Meistras ir Margarita“. Šiandien ši knyga vadinama rusų literatūros brangakmeniu. Bet kodėl? Atsakymas paprastas,– nes ji kitokia lyginant su kitais rusų klasikos kūriniais.

Bene pagrindinis „Meistro ir Margaritos“ išskirtinumas – humoras. Skaitydami „Aną Kareniną“, „Karą ir taiką“ bei „Nusikaltimą ir bausmę“ esame pratę vaizduotėje regėti daug herojų sielos juodumos, mirties, kančios, sielvarto.

Šiuo požiūriu „Meistras ir Margarita“ – kitoks kūrinys, jame skatinama į save pasižiūrėti su humoru, kad ir kokie blogi dalykai vyktų aplink. Kitaip tariant, bet kokia situacija yra lengvesnė, jeigu joje atsiras šiek tiek absurdo ir juoko. Visgi skaitydami šią knygą nekvatosite išvien, nes joje persipina įvairūs stiliai: biblinė epika, niūri sovietinė satyra, šėtoniškas groteskas, romantinė istorija.

Pernelyg panašus į Meistrą

Pirmoji romano versija buvo visiškai kitokia, nei kad ji yra dabar. Tarp herojų nebuvo nei Meistro, nei Margaritos. Tiesa, supykęs ant valdžios, kuri jam neleido statyti pjesės „Moljeras“, pirminį „Meistras ir Margarita“ rankraštį jis sudegino, taip demonstruodamas nepasitenkinimą.

Visgi ši knyga gyveno autoriaus širdyje ilgą laiką, tad rankraštį jis atgamino. Iš atminties. Tačiau tuomet jau jis buvo visiškai kitoks: su visai kitais pagrindiniais veikėjais, siužetine linija.

Bulgakovas antrąjį istorijos variantą tobulino iki pat mirties. Netgi tuomet, kuomet nebepajėgė rašyti, jis diktavo istorijos eigą. Likus keturioms dienoms iki savo mirties, jis vis dar tobulino „Meistrą ir Margaritą“. Visgi knygos išleidimo nebesulaukė. Viso gyvenimo rankraštį jis paliko savo žmonai Jelenai, kurios pastangomis šis kūrinys apskritai išliko ir išvydo dienos šviesą. Nesvarbu, kad po 26 metų.

Kiekvienas skaitęs šį šedevrą žino, jog pagrindinis istorijos herojus Meistras buvo rašytojas, sunaikinęs savo rankraštį. Margarita – rašytojo mūza, padedanti kūrybai gyvuoti. Argi tai neprimena prieš tai aptarto paties M. Bulgakovo gyvenimo?

M. Bulgakovą įkvėpė realus pasaulis

Nors kūrinyje gausu fantastikos ir absurdo, kuris kartais gali visiškai nepriminti realaus gyvenimo, šis kūrinys paremtas tikrų žmonių charakteristikomis. Kaip ir minėjome, bene ryškiausias sąsajas galima įžvelgti autoriaus ir pagrindinio veikėjo paralelėje.

Meistro mūza Margarita taip pat nėra visiškai išgalvotas personažas. Jis labai atitinka Bulgakovo trečiosios žmonos, gyvenimo meilės, Jelenos asmenybę. Tiesa, netgi demoniškasis juodasis katinas vardu Begemotas taip pat turėjo atitikmenį: realiame gyvenime juodą šunį.

Beje, fantazija ir absurdas Bulgakovo kūryboje taip pat atsirado ne veltui. Yra žinoma, jog autorius savo gyvenimo kelyje buvo susidūręs su morfinu (beje, jis netgi parašė romaną pavadinimu „Morfinas“). Morfiną M. Bulgakovas pabandė dar dirbdamas gydytoju ir ilgainiui tapo priklausomas. Visgi jis gebėjo valdyti šį žalingą įprotį, todėl pats morfinas nepražudė jo, kaip žmogaus. Be to, yra žinoma, jog paskutinėmis gyvenimo savaitėmis, mirties patale kentėdamas nežmoniškus skausmus, rašytojas taip pat vartoto morfiną.

Kodėl knyga pasirodė po M. Bulgakovo mirties praėjus net 26 metams?

Nedaugelis težino, jog 1966 m. buvo paskelbta tik cenzūruota romano dalis. Ji buvo publikuota laikraštyje „Maskva“. Antroji dalis pasirodė po metų.

Teigiama, jog Bulgakovas pats aiškiai suvokė, kad jam esant gyvam knyga tikrai nebus išleista, dėl to, jog joje kalbama apie laisvę nelaisvame pasaulyje, plėtojamos drąsos, ryžto, gėrio sąvokos – tai niekaip negalėjo derėti su tuometine santvarka.

Kita vertus, jis niekada nebėgo iš Sovietų Sąjungos bei netapo politiniu kovotoju. Yra išlikusių faktų, jog paskutiniu Bulgakovo gyvenimo dešimtmečiu netgi pats Stalinas finansiškai rėmė rašytoją, tačiau tuo pat metu neleisdamas jam spausdinti autorinių kūrinių.

Taigi nors savo kūriniuose jis šaukėsi laisvės, pats jos niekada taip ir neturėjo.

„Rankraščiai nedega“

Bene dažniausiai cituojama romano frazė yra: „Rankraščiai nedega“. Viena vertus, jie nedega, nes visuomet išlieka atmintyje – tai įrodo paties M. Bulgakovo asmenybė,– kita vertus, šedevrų rankraščiai nedega todėl, nes jie išlieka gyvi kultūros pasaulyje labai ilgą laiką.

Juk iki pat šiol garsiausi pasaulio teatrai stato Tartiufą ar Romeo ir Džuljetą. Taip pat yra ir su Bulgakovo kūriniu. „Meistras ir Margarita“ virto spektaklių, filmų, serialų, pjesių, eilių, dainų įkvėpimo šaltiniu, iki pat šių dienų jaudinančiu žiūrovus.

Lietuvoje mes irgi turime labai gerų „Meistro ir Margaritos“ pastatymų. Bene daugiausiai kritikų ir žiūrovų liaupsių yra sulaukęs režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis, kurio inscenizacijos autorius – Sigitas Parulskis. Tiesa, šis pastatymas – taip pat „nemirštantis“.  Pilnų žiūrovų salių jis sulaukia jau daugiau nei du dešimtmečius.

Kad ši istorija nemiršta įrodo ir tai, jog „Meistras ir Margarita“ iki pat šiol išlieka populiariu bestseleriu tarp skaitytojų. Tai knyga, kurią gyvenime galima skaityti tikrai ne vieną kartą, tad ją tikrai pravartu turėti namų bibliotekoje. Tad jeigu susižavėjote šiuo kūriniu ir norėtumėte jį įsigyti, visuomet tai galite padaryti paspaudę šią nuorodą.

pr2021/12

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Taip pat skaitykite