Medžiotojai savo globėją Šv. Hubertą šiemet pagerbė Vainuto bažnyčioje

Šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojo kunigai Julius Meškauskas, Remigijus Saunorius, Vidmantas Šidlauskas.

Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos nariai praėjusių metų rudenį pirmą kartą Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje iškilmingai paminėjo Šventojo Huberto, medžiotojų globėjo, dieną.

Tai buvo naujos tradicijos pradžia Šilutės krašte. Tarnystę Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios parapijoje pradėjęs klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pritarė Šilutės medžiotojų draugijos kreipimuisi.

Šiemet minėti savo globėją Šventąjį Hubertą Pamario krašto medžiotojai susirinko į Vainutą. Medžiotojų ir jų šeimų narių eisena su daugumos klubų vėliavomis nusidriekė nuo miestelio autobusų stoties Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios link. Eisenos priekyje žengė pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“, vadovaujamas medžioklės tradicijų puoselėtojo, muzikos mokytojo Gražvydo Railos.

Medžiotojų eisenoje žengė ir Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda su žmona Vitalija.

Eisenai peržengus šventoriaus vartus, ant bažnyčios slenksčio medžiotojų koloną pasitiko trys kunigai: Vainuto bažnyčios klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Švėkšnos atvykęs klebonas Julius Meškauskas ir Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius.

Šventąsias Mišias medžiotojų globėjo šv. Huberto garbei aukojo visi trys garbingi katalikų bažnyčios kunigai.

Pamaldų metų giedojo bažnyčios choras, aidėjo pučiamųjų ansamblio bažnytinės melodijos, o pamaldoms pasibaigus, nuskambėjo ir medžioklės rago šaukiniai. Pamokslą sakęs Švėkšnos parapijos klebonas Julius Meškauskas pasidžiaugė gamtą mylinčių medžiotojų nusiteikimu kasmet pasimelsti už savo globėją Šventąjį Hubertą ir palinkėjo visiems susirinkusiems, jų šeimoms ir į Amžinybę iškeliavusiems bendraminčiams Dievo palaimos.

Visų medžiotojų vardu bažnyčios tarnams padėkos žodį tarė Vainuto medžiotojų klubo vadovas Aloyzas Miliauskas, įteikęs kunigams puokštes rožių. Beje, šv. Mišiose dalyvavo ir jo sūnus, taip pat medžiotojas Vaidas Miliauskas, evangelikų liuteronų kunigas.

Po pamaldų vainutiškiai visus medžiotojus pakvietė vakarienės į bendruomenės namus.

Kas buvo Šventasis Hubertas?

Manoma, kad Šv. Hubertas gimė kilmingoje šeimoje. Pasak legendų, jaunystėje jis buvo linkęs pasinerti į įvairiausius malonumus, ypač mėgęs medžioklę.
Hubertas minimas visoje Europoje, šalia jo vaizduojamas elnias su kryžiumi tarp ragų. Pasakojama, kad šventą dieną išėjęs medžioti Hubertas aptiko didžiulį elnią ir visą dieną jį persekiojo. Vakarop elnias sustojo, ir medžiotojas išvydo jam tarp ragų švytintį kryžių. Jis puolė ant kelių, o elnias prabilo: „Kam mane persekioji? Ar tokia stipri tavo medžioklės aistra, kad pamiršti savo išganymą? Keliauk į Mastrichtą pas mano tarną Lambertą, ir jis tau pasakys, ką turi daryti“.

Hubertas nuvyko pas Lježo vyskupą Lambertą, o mirus žmonai pasitraukė į miškus. Vėliau kaip piligrimas nukeliavo į Romą. Tuomet popiežiui Sergijui apsireiškęs angelas pranešė, kad mirė Lambertas, ir liepė Hubertą įšventinti vyskupu. Popiežiui abejojant, angelas atnešė šv. Lamberto pastoralą ir vyskupo drabužius, o Švč. Mergelė Marija įteikė pačios išaustą stulą. Įšventinimo dieną pasirodęs šv. Petras davė Hubertui auksinį raktą.

703 ar 705 metais Hubertas tapo Mastrichto vyskupu. Jis atvertė į krikščionybę paskutinius Ardėnų ir Brabanto girių pagonis. Mirė 727 m. gegužės 30 d.

Taip pat pasakojama, kad šv. Hubertas peržegnojęs užgesino vyskupijos rūmų gaisrą, padarė tinkamą laivybai nusekusią Maso upę, išgydė nuo pasiutligės žmogų.
Jis yra Lježo, medžiotojų, miškininkų, medžioklinių šunų globėjas; dėl šakotų elnio su kryžiumi ragų globoja ir metalo apdirbėjus. Jo prašoma išgydyti nuo pasiutligės, vadinamos „šv. Huberto liga“, ir apsaugoti nuo pasiutusių šunų bei nuodingų gyvačių.
Jis vaizduojamas dvejopai: kaip vyskupas, bet dažniausiai kaip medžiotojas, klūpantis prieš elnią su kryžiumi tarpuragėje.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai