Medžiotojai savo globėją Šv. Hubertą pagerbė pamaldose

Naujiena Šilutės padangėje! Tarnystę Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios parapijoje pradėjęs klebonas, kanauninkas, religijos mokslų magistras Remigijus Saunorius mielai atsiliepė į Šilutės medžiotojų draugijos siūlymą iškilmingai bažnyčioje paminėti Šventojo Huberto, medžiotojų globėjo, dieną.

Pamaldų metu skambėjo Gražvydo Railos pučiamo medžioklės rago šaukiniai.

Skambėjo medžioklės ragas

Iškilmingumo šv. Mišioms suteikė pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“.

Penktadienio vakarą Šv. Kryžiaus bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Mišioms vadovavo klebonas R. Saunorius, dalyvavo bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla, evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas, beje, Vainuto medžiotojų klubo narys.

Šv. Mišioms iškilmingumo suteikė Gražvydo Railos vadovaujamas pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“ ir paties Gražvydo meistriškai pučiamas medžioklės ragas. „Pamarys“ jau anksčiau informavo, kad pirmajame Lietuvos medžioklės ragų šaukinių konkurse A kategorijoje Gražvydas laimėjo garbingą antrąją vietą.
Šv. Mišių pradžioje į bažnyčią iškilmingai buvo įneštos medžiotojų klubų vėliavos, priešais altorių buvo padėti įspūdingo dydžio elnio ragai. Klebonas R. Saunorius pašventino vėliavas. Suskambo medžioklės rago ir pučiamųjų ansamblio atliekamas K. Daugėlos kūrinys „Šventojo Huberto fanfaros“.
Klebonas R. Saunorius papasakojo susirinkusiems Šventojo Huberto, kurio vardo diena minima lapkričio 3-iąją, gyvenimo istoriją. Krikščioniškose šalyse ši diena tapatinama su Medžioklės diena, mat Šventasis Hubertas laikomas medžiotojų globėju.

Šv. Mišias aukojo klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius, jam iš dešinės – vikaras Viktoras Daugėla, iš kairės – liuteronų evangelikų kunigas Valdas Miliauskas. Altorių puošė įspūdingi elnio ragai. Petro Skutulo nuotr.

Kas buvo Šventasis Hubertas?
Manoma, kad Šv. Hubertas gimė kilmingoje šeimoje. Pasak legendų, jaunystėje jis buvo linkęs pasinerti į įvairiausius malonumus, ypač mėgęs medžioklę.
Hubertas minimas visoje Europoje, šalia jo vaizduojamas elnias su kryžiumi tarp ragų. Pasakojama, kad šventą dieną išėjęs medžioti Hubertas aptiko didžiulį elnią ir visą dieną jį persekiojo. Vakarop elnias sustojo, ir medžiotojas išvydo jam tarp ragų švytintį kryžių. Jis puolė ant kelių, o elnias prabilo: „Kam mane persekioji? Ar tokia stipri tavo medžioklės aistra, kad pamiršti savo išganymą? Keliauk į Mastrichtą pas mano tarną Lambertą ir jis tau pasakys, ką turi daryti“.
Hubertas nuvyko pas Lježo vyskupą Lambertą, o mirus žmonai pasitraukė į miškus. Vėliau kaip piligrimas nukeliavo į Romą. Tuomet popiežiui Sergijui apsireiškęs angelas pranešė, kad mirė Lambertas, ir liepė Hubertą įšventinti vyskupu. Popiežiui abejojant, angelas atnešė šv. Lamberto pastoralą ir vyskupo drabužius, o Švč. Mergelė Marija įteikė pačios išaustą stulą. Įšventinimo dieną pasirodęs šv. Petras davė Hubertui auksinį raktą (dabar raktas ir stula yra saugomi Šv. Huberto abatijos ir Lježo Šv. Kryžiaus bažnyčios lobyne).
703 ar 705 metais Hubertas tapo Mastrichto vyskupu. Jis atvertė į krikščionybę paskutinius Ardėnų ir Brabanto girių pagonis. Mirė 727 m. gegužės 30 d.

Nedidelė Šilutės katalikų bažnytėlė prisirinko pilna medžiotojų ir jų artimųjų.

Po šešiolikos metų atidengus šventojo kapą, palaikai buvę nesudūlėję ir kvepėjo. Huberto kultas paplito nuo IX amžiaus, ypač Belgijoje, Olandijoje ir Liuksemburge.
Šv. Hubertas priklauso ir šventiesiems gydytojams: sergantieji pasiutlige eidavo į Šv. Huberto abatiją Ardėnuose, kur jiems būdavo įpjaunama kakta ir į žaizdelę įspraudžiamas siūlas iš šventosios stulos. Visą noveną ligonis turėdavo išbūti apsirišęs kaktą juodu kaspinu, o jo kūnas būdavo prideginamas karšta geležimi, vadinamuoju „šv. Huberto raktu“.
Taip pat pasakojama, kad šv. Hubertas peržegnojęs užgesino vyskupijos rūmų gaisrą, padarė tinkamą laivybai nusekusią Maso upę, išgydė nuo pasiutligės žmogų.
Jis yra Lježo, medžiotojų, miškininkų, medžioklinių šunų globėjas; dėl šakotų elnio su kryžiumi ragų globoja ir metalo apdirbėjus. Jo prašoma išgydyti nuo pasiutligės, vadinamos „šv. Huberto liga“, ir apsaugoti nuo pasiutusių šunų bei nuodingų gyvačių.
Jis vaizduojamas dvejopai: kaip vyskupas, bet dažniausiai kaip medžiotojas, klūpantis prieš elnią su kryžiumi tarpuragėje.
Medžiotojo elgesys atspindi jo sielą
Pamokslą sakęs liuteronų evangelikų kunigas Valdas Miliauskas aiškino legendos apie Šventąjį Hubertą prasmę. „Kaip žmogus elgiasi gamtoje, tokia yra ir jo siela – sakė kunigas V. Miliauskas. – Būkime krikščionimis, nepamiršdami, kad visi esame gamtos dalis, atlikime savo pareigą su meile ir su pagarba“. Kunigas, kuris yra ir jo tėvo Augusto Miliausko vadovaujamo Vainuto medžiotojų klubo narys, pasitelkdamas Šv. Huberto pavyzdį, kuris iš pradžių ėjo į medžioklę, beatodairiškai trokšdamas žudyti, ir kaip jis pasikeitė ėmęsis tarnystės bažnyčiai, akcentavo, kad medžioklė yra ypatinga tarnystė, kur reikia ramių nervų ir meilės. „Būkime krikščionys. Darykime viską su meile, be jokio pykčio. Pasitelkime tikėjimą, meilę ir supratimą“.

Medžiotojų klubas „Ašva“ jau turi vėliavą. Prie jos – klubo veteranas Kazys Murauskas ir klubo pirmininkas Rimas Stankus.

Pamaldose dalyvavo gausus būrys Pamario krašto medžiotojų, jų artimieji, šeimų nariai. Bendrame būryje matėsi ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Po pamaldų kalbintas klebonas Remigijus Saunorius sakė, kad ir būdamas Telšiuose kviesdavo medžiotojų būrelius Šv. Huberto dieną ateiti į pamaldas. Tad sulaukęs šilutiškių medžiotojų iniciatyvos mielai ją parėmė.

Šilutės medžiotojų draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė sakė, kad mintis švęsti medžiotojų globėjo Šv. Huberto vardo dieną kirbėjo senokai. Postūmį davė medžiotojas Gražvydas Raila, ne tik sėkmingai dalyvavęs medžioklės rago šaukinių konkurse, bet ir grįžęs iš renginio kupinas idėjų propaguoti garbingas medžioklės tradicijas ir papročius.

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nuo šiol galima rinktis elektros tiekėją: ką reikėtų žinoti?

Prasidėjus pirmajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, vartotojai ėmė dairytis į elektros tiekėjus, kuriuos nuo šiol galės pasirinkti patys. Iki šiol elektrą vartotojai buvo pratę pirkti iš visuomeninio tiekėjo, o apie kitų metų elektros kainas išgirsti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Situacijai pasikeitus, gyventojams kilo daug klausimų, ką reikėtų žinoti norint pasirinkti ekonomiškai sau naudingiausią elektros tiekėją ir kaip tam tinkamai pasiruošti. „Lietuva fizinių vartotojų elektros tiekimo rinkoje pagaliau pereina iš monopolijos į aktyvios konkurencijos etapą. Tai, kas yra seniai

Pagėgiuose nustatytas antras COVID-19 atvejis

Šiandien, gegužės 25 d., Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius pranešė apie antrąjį koronaviruso atvejį savivaldybėje. Šią žinią šiandien patvirtino ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC). Žinoma, kad koronaviruso atvejis – įvežtinis. Asmuo, kuriam nustatytas COVID-19, praėjusią savaitę grįžo iš užsienio ir nuo pirmos grįžimo dienos į Lietuvą yra saviizoliacijoje. Asmuo jaučiasi gerai, COVID-19 ligos simptomų nejaučia, saviizoliuojasi savivaldybės numatytose patalpose. Primename, kad pirmasis koronaviruso atvejis Pagėgių savivaldybėje buvo patvirtintas kovo 29 d., atvejis vidinis, asmuo turėjo kontaktą su galimai sergančiais

Populiariausi mitai apie grilio patiekalus: nustokite jais tikėti

Šiltuoju sezonu daugelis mielai mėgaujasi grilio patiekalais. Pasitelkus specialius prietaisus ir  kūrybiškumą, lauke galima išbandyti pačius įvairiausius ir netikėčiausius receptus. Vis dėlto,  grilio patiekalų gaminimas neretai būna apipintas nuo realybės nutolusiais mitais, kurie gali sutrukdyti efektyviai maisto gamybai ar net nulemti ne visiškai tobulą jo skonį. Kokia informacija neverta tikėti? Mėsos ir kaitinimo temperatūrą galima nusakyti virš grilio laikant rankas Tai – labai gajus mitas, kuriuo kartais tiki net ir labai talentingi virėjai. Reikėtų paminėti faktą, jog kiekvieno iš mūsų

Ženklai, kad atėjo laikas įsigyti naują sofą

Sofos yra iš tų baldų, kurie patikimai tarnauja ilgus metus, tačiau logiška, kad galiausiai ateina metas pakeisti ir juos. Per ilgus metus susigyvenę su šiuo baldu, sofos neskubame pakeisti, tačiau tam tikri ženklai byloja, kad jau būtų metas tai padaryti. Pasitikrinkite, ar nepastebite nė vieno iš žemiau pateiktų požymių – tuomet pokyčiai bus neišvengiami. Vis dažniau girdite nemalonų girgždėjimą Jei kaskart atsisėdę ant sofos išgirstate traškėjimą, girgždėjimą ar kitus panašius garsus, tai – akivaizdūs ženklai, kad šio baldo konstrukcijos yra