Meduolių receptui – beveik 100 metų

Unikalūs Andros Petrošienės kalėdiniai kepiniai, jų receptai per promočiutę atkeliavę iš dvaro.

Šių gvazdikėliais ir kitokiais išskirtiniais prieskoniais pagardintų ir tarsi baltu sniegu papuoštų meduolių receptui 2023 metais turėtų sukakti 100 metų. Glaisto receptas – irgi panašaus amžiaus. Kas ir kur dabar kepa tokius meduolius?

Bitininko ir kulinarės šeima

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, gyvenantys Andra ir Žilvinas Petrošiai – jauna šeima, auginanti tris vaikus. Abiejų tėvai irgi pagryniškiai. Žilvinas vis daugiau laiko skiria bitininkystei, nes tai jo tėvų Onutės ir Prano Petrošių verslas. Daug kas žino kelią į šių garsių bitininkų sodybą: medaus perka nuo pirmo išsukimo, o šventėms – tikro vaško spalvotų žvakių, dovanoms supakuotų medaus indelių. Įvairių būna: tai medus su riešutais, tai dvispalvis, suaušinta viena pusė stiklainio šviesaus, kita ,vėliau užpilta, tamsesnė. P. Petrošius gamina ir midų. Anot jo žmonos Onutės, su bitininkyste susijusių kalėdinių dovanų ruošimas nėra toks išplėtotas, kad galėtų daug pasakoti, o štai marčios Andros kepiniai – tikras verslas, vertas ir pagyrimo.

Visa jaunųjų Petrošių šeimyna vasarą mėgaujasi pajūrio romantika. Nuotrauka iš šeimos albumo.

„Mes labai džiaugiamės, kad jie, dar jauni žmonės, nelaukia, kas ką duos, bet patys kabinasi į gyvenimą, triūsia, stengiasi… Kepti kalėdinius meduolius, grybukus, gražiai papuoštus ir supakuotus, Andrai padeda ir vaikai. Skaniais kepiniais garsėjo Andros močiutė, tradicijas tęsia mama, o dabar tuo užsiima jau trečioji karta… Gal susidomės ir anūkai, kurie auga darbštūs, padeda mamai“, – pasakojo O. Petrošienė, su vyru Pranu jau turinti 7 anūkus. Tiek jų augina du sūnūs ir dukra.

Kol rajone vykdavo mugės, šventės, Andra Petrošienė visur prekiaudavo kepiniais: dažniausiai – maišeliuose supakuotais mažais grybukais su rudom galvytėm, baltais koteliais su aguonom gale. „Pamariui“ telefonu jau treti metai šiuo verslu užsiimanti Andra pasakojo, kad vyras Žilvinas rengia mažą kepyklėlę namuose, tad nereikės jos nuomotis kitur, važinėti. Laiką moteris pavadina brangiu. Esą iškepti 7 kg grybukų, juos papuošti ir supakuoti trunka visą dieną nuo 8 iki 18 val. Juk viskas daroma rankomis. Užsakymų būna įvairių. Anksčiau vestuvėms užsakydavę grybų „šeimynas“: turėdavo būti tikslūs skaičiai – neva seneliai, tėvai, vaikai, anūkai ir proanūkiai… Populiarūs mažyčių grybukų maišeliai, o vestuvių dalyviams pageidaudavo dovanų supakuoti su grybukais, kaštonais, riešutais.

Pagal močiutės receptą

Meduolinių kepinių ir net glaisto receptai labai seni: juos Andra sako perėmusi iš močiutės Bronelės, o anoji – iš savo močiutės… Močiutė Bronelė gimusi 1923 metais, o jos močiutė kepinių receptus sužinojusi dar iš dvaro… „Esu perėmusi ir tęsiu kulinarinio paveldo tradicijas, mano receptams gal greit būtų 100 metų, tik neturiu oficialių dokumentų. Neišliko…“ – pasakojo  Andra ir priminė, jog ir jos mama Dalia puiki kepėja.

„Mano vyras yra bitininkas, tad naudoju tik natūralų medų, labai kruopščiai renkuosi viską, ką dedu į savo kepinius. Kalėdiniai meduoliai – be imbiero, tačiau su prieskoniais, kaip močiutė darė, būtini gvazdikėliai. Gal kam ir netinka stiprus skonis ir kvapai, bet negaliu keisti recepto“, – aiškino  Andra ir sakė sulipinusi du kalėdinius meduolinius namelius. Sausainius dabar puošia daugiau baltu glaistu, nes balta spalva labiau tinka kalėdinių senelių, eglučių, varpelių, angeliukų formos sausainiams. Deda juos į maišelius ar dėžutes, tad dovanėlės atrodo šventiškai. Kilogramas grybukų kainuoja 16 Eur, bet tame kilograme būna iki 140 mažų kepinėlių. Kiek žmonių užtektų pavaišinti!..

Ne bet ką ir pati valgo

Meduoliniai kalėdiniai sausainiai brangesni, bet jie lengvučiai. „Kai kalbame apie kainą, verta priminti, kiek rankų darbo čia įdėta, kiek laiko skirta… Ne bet ką pati valgau, ne iš bet ko ruošiu ir kepinius. Klientų turiu, tik gal karantinas šiek tiek sutrukdė, bet žmonės skambina, užsisako“, – pasakojo moteris apie savo verslą, kuriame jai padeda ir vaikai. Kauno technologijos universitete maisto technologiją studijuoja dukra Gabija, jau antrakursė. Gerda mokosi gimnazijoje, Adomas lanko trečią klasę.

„Man patinka tai, ką aš darau. Noriu, kad ir vaikai matytų, suprastų, bandytų. Be darbo nieko nebus, nieko neturėsi, niekas neduos… Štai ir mes su Žilvinu dirbame su jo tėvais bitynuose, jau ir mūsų vaikai šiek tiek pagelbsti…“ – pasakojo Andra, mielai pasidalijusi mintimis apie velykinius meduolius. Tuomet vyrauja žalia – pavasario – spalva, taip puošia kiaušinių, drugelių, gėlių, zuikių formos sausainius. Bandžiusi Vasario 16-osios proga širdelės formos kepinius papuošti ornamentais.

„Kol kas tik sau, nes reikia laiko, kad žmonės pastebėtų, paragautų. Mielai priimsiu pageidavimus, ko norėtų artėjančioms šventėms. Kalėdinių kepinėlių dėžutė ar maišelis – gera dovana bet kokio amžiaus žmogui, o svarbiausia – tai tikri senoviniai meduoliai, kurie namuose paskleis kalėdinius kvapus… Skambinkite man tel. 8 650 53197, užsisakykite, atvešime…“ – atsisveikino jaunoji verslininkė.

Stasė SKUTULIENĖ 

Hits: 215

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite