Medikai turės deklaruoti, kokiose gydymo įstaigose dirba

2020 m. balandžio 15 d. Atsižvelgiant į rizikas, kurias esant parodė infekcijos plitimo atvejai gydymo įstaigose, nuspręsta, kad visi medikai nuo šiol turės pateikti duomenis apie visas savo darbovietes – tiek privačias, tiek valstybines. Tokia naujovė niekaip neribos medikų darbo, tačiau įstaigų vadovams leis efektyviau įsivertinti rizikas ir grėsmes, užsikrėtimo atvejus, jų atsekamumą ir užkirs kelią kryžminiam užsikrėtimo plitimui.  

Tai numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Svarbu ir tai, jog šie duomenys renkami dėl pandemijos. Tai reiškia, kad jie nebus naudojami jokiam kitam tikslui. Kitaip tariant, pasirodžiusi informacija, kad neva surinkti duomenys galėtų būti naudojami sprendžiant dėl gydymo įstaigų uždarymo ar panašiais tikslais, yra melaginga.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis sprendimas nėra joks apribojimas dirbti vienoje ar kitoje įstaigoje ir neturės jokios įtakos medikų darbui. Paprastai tariant, taip siekiama užtikrinti visapusišką informacijos valdymą, kuris būtinas įstaigų vadovams priimant sprendimus, susijusius su pandemijos valdymu, bei atitinkamų darbų organizavimu pasitelkiant įstaigos medikus pandemijos padariniams likviduoti.

„Praktika parodė, kad ne visos gydymo įstaigos ir ne visada tinkamai užtikrina infekcijų kontrolę, nesiima reikalingų priemonių apsaugoti darbuotojus ir pacientus. Tad medikų judėjimas tarp gydymo įstaigų kelia tam tikrų grėsmių. Jas turi žinoti ir įvertinti gydymo įstaigų vadovai. Deklaravimas leis užtikrinti tokios informacijos savalaikį gavimą ir taikyti prevencines priemones. Kad tą galima daryti, rodo vieno iš šalies regiono, taikančio kryžminės prevencijos modelį, pavyzdys“, – sako ministras A. Veryga.

Be to, anot ministro, informacijos valdymas, esant reikalui, leis užtikrinti ir operatyvų medikų telkimą likviduojant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą ir padarinius.

Visose įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, taip pat kartu su jais dirbantis aptarnaujantis personalas deklaracijas pagrindinėms darbovietėms, t. y. toms, kur dirba daugiausiai valandų per mėnesį, turi pateikti iki balandžio 17 d. Deklaraciją reikia pateikti raštu ar elektroniniu paštu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuspręsta, jog sveikatos priežiūros specialistai profilaktiškai dėl koronavirusinės infekcijos turėtų būti tikrinami kartą per septynias dienas. Pirmiausia testuojami turėtų būti medikai, dirbantys slaugos, palaikomojo gydymo įstaigose, taip pat reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių bei greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai.

SAM Visuomenės informavimo grupės (VIG) inf. 

Hits: 101

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite